Urna su velionio pelenais pašarvota Kauno valstybinės filharmonijos koncertų salėje, regėjusioje ne vieną Maestro meninio triumfo akimirką.

Sekmadienį visi, norintys pagerbti P. Bingelio atminimą ir pareikšti užuojautą jo artimiesiems, Filharmonijoje laukiami nuo 10 iki 20 val.

Daugiau nei 50 metų kolektyvui vadovavusiam Maestro pagarbą atidavė Kauno valstybinis choras, giedodamas ilgamečio vadovo diriguotas a cappella giesmes ir atlikdamas didingąjį Wolfgango Amadeuso Mozarto „Requiem“, lydėjusį P. Bingelį per visą jo dirigento karjerą.

Pirmadienį atsisveikinti su Maestro bus galima nuo 9 iki 11 val., po to laidotuvių procesija išvyks į Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedrą baziliką, kur 12 val. bus laikomos Šv. Mišios.

13 val., laidotuvių procesija pajudės į P. Bingelio gimtojo Mardasavo (Varėnos r.) kaimo kapines. Čia laidotuvių ceremonija planuojama apie 15.30 val. Norintys pagerbti velionį, prašomi tai padaryti vienu baltu gėlės žiedu.

„Didžioji P. Bingelio veiklos ir gyvenimo dalis siejosi su Kauno miestu. Baigęs Lietuvos valstybinę konservatoriją, jis tapo Kauno valstybinio choro meno vadovu ir vyriausiuoju dirigentu. Ši veiklos sritis jam visuomet išliko prioritetine. Per daugiau nei pusšimtį metų jo vadovaujamas kolektyvas tapo visame pasaulyje pripažintu ir vertinamu choru. Be P. Bingelio neįsivaizduojamos Kauno, Lietuvos bei Pasaulio Lietuvių dainų šventės, kuriose jis ne tik diriguodavo, – ne kartą buvo Lietuvos dainų švenčių nacionalinės komisijos pirmininku ir meno vadovu. Maestro dėka Pažaislio muzikos festivalis per dvidešimt penkerius metus tapo vienu iš prestižinių Lietuvos muzikos renginių, o jo globojamas kompozitorių Edvardo Griego ir Mikalojaus Konstantino Čiurlionio muzikos festivalis išaugo į solidų renginį“, – primena Kauno valstybinės filharmonijos vadovas Justinas Krėpšta.

Kūrybinis P. Bingelio kelias buvo paženklintas įvairiomis veiklomis: stažuotė Felikso Mendelssohno-Bartholdy aukštojoje mokykloje, darbas Vilniaus pučiamųjų instrumentų orkestre „Trimitas“, vyrų chore „Varpas“ ir Kauno valstybiniame muzikiniame teatre. Pedagoginė veikla buvo viena iš esminių P. Bingelio veiklos krypčių. Pradėjęs dirbti Lietuvos valstybinėje konservatorijoje, jis tapo vienu iš Kauno fakulteto įsteigimo iniciatorių. Jo ir kolegų pastangomis, Kaune atsirado aukštoji muzikos mokykla, vėliau išaugusi į Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademiją. P. Bingelis buvo Muzikos teorijos ir pedagogikos katedros profesorius, ilgą laiką vadovavo katedrai, darbavosi VDU senate, išugdė būrį talentingų chorvedžių ir dirigentų.

Greta viso to P. Bingelis buvo Kauno M. K. Čiurlionio draugijos pirmininkas, ilgametis E. Griego draugijos pirmininkas, Lietuvos muzikų sąjungos narys, Kauno miesto savivaldybės tarybos narys. Jo nuopelnai įvertinti Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija, Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu, ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro didžiuoju kryžiumi, ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Didžiuoju kryžiumi, Šv. Lozoriaus ordino Didžiojo komandoro kryžiaus ordinu, įsimintiniausio 2004 m. Kauno menininko titulu, I laipsnio Santakos garbės ženklu, Kauno miesto garbės piliečio vardu, „Auksinės krivūlės“ riterio apdovanojimu, Kultūros ministerijos garbės ženklu „Nešk savo šviesą ir tikėk“.

Kauno filharmonijos vadovas J. Krėpšta pabrėžia, kad P. Bingelis per daugiau nei penkis dešimtmečius trukusį kūrybinį kelią dirigavo Lietuvos nacionaliniam simfoniniam, Lietuvos valstybiniam simfoniniam, Lietuvos kameriniam, Kauno miesto simfoniniam ir daugeliui kitų orkestrų. Jam vadovaujant įrašyti Juozo Naujalio, Česlovo Sasnausko, Stasio Šimkaus, Aleksandro Kačanausko, Balio Dvariono, Juliaus Juzeliūno, Algimanto Bražinsko, M. K. Čiurlionio, Juozo Gruodžio ir kitų Lietuvos kompozitorių kūrinių albumai.

„Su Kauno valstybiniu choru prof. P. Bingelis parengė daugiau nei 260 užsienio bei lietuvių kompozitorių stambios formos kūrinių, dovanojo publikai ne vieną pasaulinę kūrinio premjerą, o atliktų chorinių dainų repertuaras siekia bene du tūkstančius opusų. Su choru Maestro koncertavo garsiausiose Vokietijos, Prancūzijos, Italijos, Ispanijos, Suomijos, Norvegijos, Kanarų salų, pietų Amerikos, Afrikos, Kinijos koncertų salėse. Jo parengtam chorui dirigavo garsiausi Lietuvos ir užsienio dirigentai, koncertuose dalyvavo ryškiausi solistai“, – šiltai, su liūdesiu balse apie savo bičiulį, praeitą žiemą tapusį kovido auka, kalbėjo J. Krėpšta.