Miesto privilegijos
Kauno ceremonimeistras Kęstutis Ignatavičius, stipriai prisidėjęs prie to, kad prieš du dešimtmečius būtų pradėta tradicija švęsti Kauno miesto gimtadienį, šiemet šio išskirtinio savaitgalio vėl laukia su jauduliu.
Šventei jis rengėsi ne kaip eilinis kaunietis, o kaip renginio pradininkas ir dalyvis. Buvęs legendinio ansamblio "Aitvarai" gitaristas kartu su kolegomis iš kitų buvusių ansamblių ant scenos rytoj lips į Rotušės aikštės sceną atlikti dainos Kaunui "Kam atskyrei", kurią poetas Algimantas Mikuta ir Aleksandras Kublinskis sukūrė prieš pusšimtį metų.
"Džiaugiuosi, kad miesto šventė, kurią inicijavome, tapo neatskiriama tradicija. Ir pirmosios miesto šventės buvo labai laukiamos", – prisiminė K.Ignatavičius. Jis Deputatų klubui daugiau kaip prieš dvidešimtmetį pasiūlė, kad Kaunas galėtų turėti miestui skirtą pagrindinę šventę.
Istorikai pasiūlė kelias datas, kurias Kaunui vertėtų išskirti, o per dienraščio "Kauno diena" surengtą apklausą kauniečiai labiausiai palaikė gegužės 20-ąją ir rugpjūčio 15-ąją. 1463 m. gegužės 20-ąją Kazimieras Jogailaitis atnaujino ir praplėtė miesto teises. Seniausios išlikusios Kauno privilegijos originalas saugomas Sankt Peterburgo archyvuose, o kopija – Kauno rotušėje.
Rugpjūčio 15-oji sieta su 1408 m., kai Kaunui suteikta Vytauto Didžiojo privilegija, kuri įteisino laisvų bei ekonomiškai savarankiškų pirklių ir amatininkų bendruomenę, tiesiogiai atsakingą valdovui. Svarbiausi jos požymiai buvo asmeninė miestiečių laisvė, miesto teisė ir savivalda.
Ir pirmosios miesto šventės buvo labai laukiamos.
Dauguma į redakciją skambinusių ir savo nuomonę pareiškusių kauniečių rinkosi gegužę. Šį mėnesį švęsti nuspręsta, nes miestas dar nėra ištuštėjęs, gyvena pilnakraujį gyvenimą, studentai, mokiniai dar neišvykę atostogų. Per Žolinę švęsti miesto gimtadienį nenorėta, kad jis nesidubliuotų su svarbia katalikiška švente.
Miesto taryba švęsti Kauno miesto dieną ir daryti tai gegužę, anot K.Ignatavičiaus, pritarė vienbalsiai.
Skirtos keturios dienos
Pirmoji Kauno miesto šventė švęsta net keturias dienas. "Įsijungė visas miestas. Ko čia tik nebuvo. Pagrindinis šventės akcentas buvo eitynės nuo Soboro iki Rotušės, kur laukė iškilminga pradžios ceremonija ir teatralizuotas koncertas", – pasakojo K.Ignatavičius. Buvo surengtas ir oficialus pagerbimas miestui nusipelniusių asmenų.
Pats įspūdingiausias, K.Ignatavičiaus vertinimu, – iliuminuotų laivų paradas, vykęs vakare, jau sutemus. Iš dviejų baržų sutartu metu buvo iššauti fejerverkai.
Kauno muziejaus renginių organizatoriaus pareigas šiuo metu užimantis vyras mano, kad Nemuno ir Neries įtraukimas į šventę – būtinas. Juk jie – svabi miesto identiteto dalis.
Pirmoji Kauno miesto gimtadienio šventė (1999 m.)
Pirmoji Kauno miesto gimtadienio šventė (1999 m.)
Evaldo Butkevičiaus ir Edmundo Katino nuotr.
Pirmoji Kauno miesto gimtadienio šventė (1999 m.)
Evaldo Butkevičiaus ir Edmundo Katino nuotr.
Pirmoji Kauno miesto gimtadienio šventė (1999 m.)
Evaldo Butkevičiaus ir Edmundo Katino nuotr.
Pirmoji Kauno miesto gimtadienio šventė (1999 m.)
Evaldo Butkevičiaus ir Edmundo Katino nuotr.
Pirmoji Kauno miesto gimtadienio šventė (1999 m.)
Evaldo Butkevičiaus ir Edmundo Katino nuotr.
Pirmoji Kauno miesto gimtadienio šventė (1999 m.)
Evaldo Butkevičiaus ir Edmundo Katino nuotr.
Pirmoji Kauno miesto gimtadienio šventė (1999 m.)
Evaldo Butkevičiaus ir Edmundo Katino nuotr.
Pirmoji Kauno miesto gimtadienio šventė (1999 m.)
Evaldo Butkevičiaus ir Edmundo Katino nuotr.
Pirmoji Kauno miesto gimtadienio šventė (1999 m.)
Evaldo Butkevičiaus ir Edmundo Katino nuotr.
Pirmoji Kauno miesto gimtadienio šventė (1999 m.)
Evaldo Butkevičiaus ir Edmundo Katino nuotr.
Pirmoji Kauno miesto gimtadienio šventė (1999 m.)
Evaldo Butkevičiaus ir Edmundo Katino nuotr.
Pirmoji Kauno miesto gimtadienio šventė (1999 m.)
Evaldo Butkevičiaus ir Edmundo Katino nuotr.
Pirmoji Kauno miesto gimtadienio šventė (1999 m.)
Evaldo Butkevičiaus ir Edmundo Katino nuotr.
Pirmoji Kauno miesto gimtadienio šventė (1999 m.)
Evaldo Butkevičiaus ir Edmundo Katino nuotr.
Pirmoji Kauno miesto gimtadienio šventė (1999 m.)
Evaldo Butkevičiaus ir Edmundo Katino nuotr.
Pirmoji Kauno miesto gimtadienio šventė (1999 m.)
Evaldo Butkevičiaus ir Edmundo Katino nuotr.
Pirmoji Kauno miesto gimtadienio šventė (1999 m.)
Evaldo Butkevičiaus ir Edmundo Katino nuotr.
Pirmoji Kauno miesto gimtadienio šventė (1999 m.)
Evaldo Butkevičiaus ir Edmundo Katino nuotr.
Pirmoji Kauno miesto gimtadienio šventė (1999 m.)
Evaldo Butkevičiaus ir Edmundo Katino nuotr.
Pirmoji Kauno miesto gimtadienio šventė (1999 m.)
Evaldo Butkevičiaus ir Edmundo Katino nuotr.
Pirmoji Kauno miesto gimtadienio šventė (1999 m.)
Evaldo Butkevičiaus ir Edmundo Katino nuotr.
Pirmoji Kauno miesto gimtadienio šventė (1999 m.)
Evaldo Butkevičiaus ir Edmundo Katino nuotr.
Pirmoji Kauno miesto gimtadienio šventė (1999 m.)
Evaldo Butkevičiaus ir Edmundo Katino nuotr.
Pirmoji Kauno miesto gimtadienio šventė (1999 m.)
Evaldo Butkevičiaus ir Edmundo Katino nuotr.
Pirmoji Kauno miesto gimtadienio šventė (1999 m.)
Evaldo Butkevičiaus ir Edmundo Katino nuotr.
Pirmoji Kauno miesto gimtadienio šventė (1999 m.)
Evaldo Butkevičiaus ir Edmundo Katino nuotr.
Pirmoji Kauno miesto gimtadienio šventė (1999 m.)
Evaldo Butkevičiaus ir Edmundo Katino nuotr.
Pirmoji Kauno miesto gimtadienio šventė (1999 m.)
Evaldo Butkevičiaus ir Edmundo Katino nuotr.
Pirmoji Kauno miesto gimtadienio šventė (1999 m.)
Evaldo Butkevičiaus ir Edmundo Katino nuotr.
Pirmoji Kauno miesto gimtadienio šventė (1999 m.)
Evaldo Butkevičiaus ir Edmundo Katino nuotr.
Pagarba istorijai
Pasiteiravome, kaip per šiuos du dešimtmečius keitėsi miesto gimtadienio koncepcija? Buvo sukurtas šventės personažas – Taurutis, išleisti šventės pinigai, kauniečiai buvo kviečiami bendros nuotraukos, keitėsi vietos, buvo kuriama visokiausių scenarijų.
"Tačiau per visus metus išliko pagarba miesto istorijai", – apibendrino K.Ignatavičius.
Jis prisiminė, kad iš pradžių Kauno gimtadieniui surengti buvo naudojamasi tik miesto pajėgomis: koncertuoti buvo kviečiami miesto atlikėjai, dainininkai, kolektyvai, ansambliai.
K.Ignatavičius akcentavo, kad svarbu, jog bendruomenės ir jų nariai, atskiri žiūrovai būtų įtraukti į renginių, iniciatyvų, skirtų miesto gimtadieniui, sūkurį, kad neliktų pasyviais stebėtojais, kad švęstų kaip savą, o ne kažkieno kito šventę.
Jo nuomone, didesnio akcento nusipelnė gegužės 20-oji, jeigu ji nesutampa su šventiniu savaitgaliu.
Kauno miestas pirmą kartą paminėtas metraštininkų dar 1361 m. XIII a. pab. kunigaikštis Kęstutis Kaune pastatė mūro pilį, kuri tapo svarbia miesto gynybos sistemos dalimi.
Naujausi komentarai