Ant bankroto slenksčio atsidūrusio S.Dariaus ir S.Girėno sporto centro problemos kol sprendžiamos tik valdininkų susirašinėjimais.

"Kauno diena" jau rašė, kad Sporto halę ir S.Dariaus ir S.Girėno stadioną valdanti viešoji įstaiga nesuduria galo su galu ir reikalauja  finansinių injekcijų, bet joje dirba vos  mažiau darbuotojų nei gerokai didesnėje "Žalgirio" arenoje.

Kauno savivaldybės tarnautojai vis opesnę miesto biudžetui problemą permetinėja vieni kitiems lyg karštą bulvę, o konkrečių sprendimų nepriima.

S.Dariaus ir S.Girėno sporto centro direktorius Kęstutis Baranauskas dar rugpjūčio pradžioje raštu klausė savivaldybės Apskaitos skyriaus specialistų, kokių veiksmų imtis, nes įstaigai gresia nemokumas. Po mėnesio Apskaitos skyrius persiuntė šį klausimą Turto skyriui. "Turto skyriaus nuomone, S.Dariaus ir S.Girėno sporto centras turi skubiai imtis priemonių dėl sąnaudų mažinimo", – po savaitės parašė skyriaus vedėjas Antanas Slušnys ir persiuntė šią nuomonę Kūno kultūros ir sporto skyriui.

Kauno savivaldybės administracijos direktorius Dainius Ratkelis mano, kad miesto biudžetas nebus pajėgus užlopyti atsivėrusias įstaigos balanso skyles.
"Įstaigos direktorius turi galvoti, kokių etatų atsisakyti ir taip mažinti nuostolius", – mano D.Ratkelis.

Jis siūlo mažinti atsakingų už renginių organizavimą, priežiūrą, apsaugą darbuotojų skaičių. "Juos galėtų pakeisti tokias pačias paslaugas tiekiančios įmonės. Su jomis būtų atsiskaitoma tik pagal atliktus darbus", – įitikinęs D.Ratkelis.

K.Baranauskas mano, kad darbuotojų skaičius yra optimalus, o etatų skaičių tvirtina savivaldybė. "Esame savivaldybės įstaiga, todėl be jos pritarimo negalime keisti struktūros", – tvirtino jis.

S.Dariaus ir S.Girėno sporto centro balanse nurodomas 910,3 tūkst. litų nuostolis, kai nuosavas kapitalas yra 606,9 tūkst. litų.