"Elektrinė jau 60 metų saugo Kauną nuo pavasarinių potvynių, kurie anksčiau miestą reguliariai vargindavo ir atnešdavo daug nuostolių. Žiūrėdami į Nemuno upės lygį, kauniečiai net mėgsta spėlioti apie elektrinės darbą, dažnam teko girdėti ir pasakymą "šliuzus atidarė", kuris nėra teisingas", – pasakojo Darius Kucinas, Kauno HE dirbęs daugiau nei penkiolika metų, o šiuo metu einantis "Ignitis gamybos" gamybos direktoriaus pareigas.

Skaičiuojama, kad per 60 metų Kauno HE buvo pagaminta daugiau nei 21 TWh elektros energijos, t.y. tiek šiais laikais Lietuvoje suvartojama per maždaug dvejus metus.

Kauno HE, kuriai 2014 m. buvo suteiktas Algirdo Brazausko vardas, yra didžiausia atsinaujinančius energijos išteklius naudojanti elektrinė Lietuvoje. Jei skaičiuotume, kad 1 kWh hidroenergijos taupo apie 340 g sutartinio kuro, Kauno HE kasmet sutaupo po 125 tūkst. t akmens anglies arba 88 tūkst. t naftos.

Kauno HE istorijos ištakos siekia devynis dešimtmečius atgal – dar 1929 m. buvo parengtas pirmasis inžinerinis projektas, argumentuojant jo naudą ir galimybę panaudoti Nemuno, Neries ir kitų upių resursus. Prie senų tarpukario idėjų sugrįžta po Antrojo pasaulinio karo, kai buvo nuspręsta, kad pirmasis hidromazgas, numatytas prie Nemuno, bus Kauno HE.

Atlikus visapusiškus tyrimus ir parengus projektą, 1955 m. prasidėjo paruošiamieji statybos darbai. Tai buvo milžiniškos apimties projektas. Statant elektrinę, reikėjo iškasti 5 mln. m3 grunto, supilti 3,5 mln. m3 žemių. Pastatyta betono gamykla, paklota 252 tūkst. m3 betono ir gelžbetonio. Svarbiausia statybos vieta buvo pagrindinė dauba. Reikėjo iškasti keliolikos metrų gylio daubą, pasiekti amžiais nejudintą, kaip uola kietą priemolį ir ant jo padėti betoninius elektrinės pamatus.

1959 m. buvo pertvenkta senoji Nemuno vaga, ties Pažaisliu išsiliejo Kauno marios. Dešiniajame Nemuno krante šalia elektrinės pastatyta 110 kV atvira skirstykla, mašinų pastate sumontuoti įrenginiai. Tų pačių metų lapkričio 5 d. paleistas pirmasis agregatas. Tą akimirką šalia elektrinės esantis kiemas buvo sausakimšas – tai buvo istorinis įvykis ir jo liudininkais panoro tapti daugybė žmonių. Pradėjus veiklą, elektros energiją gavo Kaunas, Vilnius, Šiauliai.

Dar po kelių mėnesių, 1960 m. balandžio 18 d., įjungtas ketvirtasis agregatas ir elektrinė pradėjo veikti visu projekte numatytu 90 MW pajėgumu – būtent nuo šios datos ir skaičiuojamas Kauno HE gimtadienis.

Elektrinėje per šį laikotarpį dirbę specialistai galėtų papasakoti daugybę įdomių istorijų. Viena tokių – apie patriotiškus ir drąsius jos darbuotojus. Kai elektrinę tikrino jos tinkamumą eksploatacijai turėjusi pripažinti komisija, vienas jos narių mašinų salėje pakėlė akis į viršų ir pamatė Lietuvos trispalvę, besidriekusią maždaug 75 m, per visą mašinų salės sienų ilgį. Tuo metu Sovietų Sąjungoje buvo įtvirtintas standartas, kad A fazė būtų žymima geltonai, B fazė – žaliai, C – raudonai. Kažkas iš darbuotojų pasiūlė tiltinių kranų trolėjų fazes nuvesti taip, kad būtų suformuotos Lietuvos vėliavos spalvos. Taip sovietmečiu svarbiausioje elektrinės patalpoje atsirado trispalvė.