Ar kitąmet Kaune sumažės duobėtų gatvių? Ar kuris nors kaunietis politikas pateks į Europos Parlamentą (EP)? Ar bus pradėta rekonstruoti Laisvės al.? Kokie sporto, kultūros renginiai ir pramogos kitąmet laukia kauniečių? Apie tai – "Kauno dienos" žurnalistų pastabos, įžvalgos ir prognozės.

Ieškos miesto ateities vizijos

2014-aisiais miesto tarybos kadencija jau bus kaip reikiant persiritusi į antrąją pusę. Tai lyg ir turėtų pajudinti miesto politikus – juk artėjant rinkimams reikia ką nors nuveikti. Tik kyla klausimas, ar įmanoma priimti rimtus sprendimus, kai valdančioji koalicija siūbuoja lyg laivas audringoje jūroje, o jos nariai jaučiasi tarsi kamuojami jūros ligos?

Jeigu ir įvyktų esminių pokyčių valdančiųjų laive, kažin ar iki naujų savivaldos rinkimų 2015-ųjų pavasarį užteks laiko iš naujo pasidalyti įtakos sferomis ir pasiraitoti rankoves darbams. Kita vertus, ne visi politikai vilios rinkėjus darbais. Kai kam pakaks nueiti į grožio saloną.

Ateinančių metų gegužę vyksiantys rinkimai į EP taip pat susuks galvas miesto tarybos nariams. Vieni šliesis prie savo partijų lyderių, slapčia vildamiesi įkvėpti vakarietiškos politikos oro, kiti taps pagalbininkais savo partijos rinkimų sąrašo viršūnėlei. Laimė valgyti Europos parlamentaro duoną nusišypsos vos 11 lietuvių, tad vargiai kuris nors Kauno miesto tarybos narys pakils nuo savo kėdės didžiajam skrydžiui į Europą.

Gerokai didesniu iššūkiu už EP rinkimus mūsų miesto valdžiai turėtų tapti miesto biudžeto valdymas. Akivaizdu, kad į 2014-uosius Kaunas įžengs su nemenkai skylėta pinigine, o milijonines skyles reikės kamšyti iš kitų metų biudžeto, kuris – taip pat ne guminis. Jau dabar finansais besirūpinantiems politikams ir savivaldybės valdininkams turėtų sopėti galvą dėl kitų metų pokyčių mokant socialines išmokas – ši našta guls ant savivaldybės pečių. Pirminiais duomenimis, tam Kauno kišenėje reikės surasti apie 40 mln. litų. Kol kas tik užsimenama apie būtinybę pažaboti nesąžiningus tokių pašalpų gavėjus, bet kokių konkrečių veiksmų imsis miesto galvos, dar neaišku.

2014-ieji pradės naują finansinį laikotarpį Europos struktūriniuose ir investavimo fonduose, tad savivaldybė turės puikią progą pademonstruoti kauniečiams, kaip atliko namų darbus ir kokius svarbius projektus pateiks siekiant gauti Kaunui europinę paramą 2014–2020 m.

Lapkritį vykusiuose miesto verslininkų ir politikų debatuose ne kartą buvo mestas akmuo į savivaldybės daržą dėl to, kad Kaunui stinga aiškios ir tikroviškos vizijos, kur link žygiuoja antras Lietuvos miestas, nors iš tiesų popierinė 2005–2015 m. strategija jau turėtų būti apčiuopiama tikrovėje. Kitąmet jau reikėtų pradėti dėti pamatus naujai Kauno plėtros strategijai, kuria vadovausimės artimiausią dešimtmetį, tik ar bus, kas suneša akmenis į tuos pamatus?

Kauniečiai jau mato, kad krovininius traukinius iš Europos į Kauną atvesiantys geležinkelio bėgiai netrukus atguls šalia senosios geležinkelio vėžės – vienas didžiausių šalies transporto projektų "Rail Baltica 1" skinasi kelią į Kauną. Jeigu pažadai pildysis, kitąmet Palemone jau turėtų iškilti intermodalinis konteinerinis terminalas, kuris bus viešai prieinamas visiems logistine veikla užsiimantiems rinkos dalyviams. Žadama, kad jo naudą pajus ne tik verslas, bet ir vietiniai gyventojai. Tačiau dėl europinės geležinkelio vėžės "Rail Baltica 2", kuria ateityje riedės greitieji keleiviniai traukiniai, Kaunui dar teks sukryžiuoti ietis su Vilniumi. Smarkiausi mūšiai prognozuojami kaip tik 2014 m.

O kaip kitąmet atrodys tiesiogiai nuo miesto valdžios galvų priklausanti miestiečių kasdienybė? Vairuotojai neabejotinai keiks valdžią už duobėtas gatves, o pėstieji, kaip jau įprasta, klupinės ant aptrupėjusių, vasarą žolėmis apželiančių Kauno šaligatvių. Savo ruožtu miesto valdžia vėl bandys Vilniuje sumedžioti pinigų apgailėtinoms Kauno gatvėms ir susprogdintam Panemunės tiltui (nuotr.), ir vėl grūmos dosnumu nepasižymintiems, prieš Kauną nusiteikusiems Seimo nariams.

Proga suskubti statyti

2018 m. laukia svarbi data – Lietuvos nepriklausomybės šimtmetis. Artėjant šiai sukakčiai jau 2014-aisiais turi būti pradėti vykdyti keturi kertiniai Kauno projektai, kurių užteks ne tik 2014-iems, bet ir 2015 bei 2016 m. Tai projektai, susiję su laisve, nepriklausomybe.

Yra planų įrengti patalpas Kauno pilies bastėjoje. Be to, rengiamasi tinkamai išsaugoti, pateikti pilies likučius.

Kitas projektas – Laisvės al. Tai objektas, kalbantis pats už save. Alėjos rekonstrukcijai pasirengta, reikia tik pinigų.

Valstybei reikia ne tik laisvės, bet ir ateities. Ateities plento pavadinimas sufleruoja, kad turi būti pradėta tiesti atkarpa nuo Kauno hidroelektrinės iki Palemono, tai yra, pietrytinio aplinkkelio atkarpa. Dar vienas su nepriklausomybės jubiliejumi sietinas objektas – Kongresų ir koncertų rūmai. Būtų simboliška, jei pastatytame naujajame objekte galėtų vykti Lietuvos nepriklausomybės šimtmečio šventė.

Vis arčiau Rio de Žaneiro

Kauno sportininkų, 2013-aisiais ir nacionalinėse, ir tarptautinėse varžybose susižėrusių šūsnis trofėjų, 2014-aisiais laukia nauji iššūkiai, tarp jų – ir pirmieji atrankos į Rio de Žaneiro vasaros olimpines žaidynes barjerai.

Simboliška, kad didžiausias ateinančių metų sporto forumas – vasario 6–23 d. Sočyje vyksianti žiemos olimpiada – neapsieis be kaunietiško akcento: per žaidynių atidarymą Lietuvos vėliavą delegacijų parade neš Deividas Stagniūnas. Jis su partnere Isabella Tobias (nuotr.) dalyvaus ledo šokių varžybose, tikimasi, kad mūsų šalies duetas pretenduos į 10–15 vietas.

1994-ųjų žiemos olimpiados atidarymo parade Lilehameryje (Norvegija) ir 1998-aisiais Nagane (Japonija) Lietuvos trispalvę nešė taip pat kaunietis, ledo šokėjas Povilas Vanagas.

Prieš Sočio žaidynes, sausio 13–19 d., I.Tobias ir D.Stagniūnas išmėgins jėgas Budapešte (Vengrija) vyksiančiame Europos dailiojo čiuožimo čempionate. Jame taip pat dalyvaus neseniai Lietuvos čempione tapusi Kauno žiemos sporto mokyklos "Baltų ainiai" auklėtinė Inga Janulevičiūtė.

Pavasaris prasidės pasaulio lengvosios atletikos uždarų patalpų čempionatu Sopote (Lenkija). Gali būti, kad jame startuos ir Kauno atstovai, o jiems kelrodžiu bus 2004-aisiais Budapešte ir 2012-aisiais Stambule (Turkija) daugiakovininkės Austros Skujytės iškovoti bronzos medaliai.

Ypač intensyvus – sportinis rugpjūtis: su Europos lengvosios atletikos ir plaukimo 50 baseine bei pasaulio irklavimo, badmintono, dziudo ir vyrų krepšinio čempionatais.

Pajėgiausi Senojo kontinento vandens sporto šakų meistrai rugpjūčio 13–24 d. varžysis Berlyne (Vokietija), o Rūtos Meilutytės trofėjų kolekcijoje tetrūksta Europos plaukimo 50 m baseine medalio.

Pasaulio irklavimo čempionatą numatyta surengti rugpjūčio 24–31 d. Amsterdame (Nyderlandai). Šiemet iškovotą čempionių titulą turėtų ginti kaunietė Donata Vištartaitė ir vilnietė Milda Valčiukaitė.

2013-ųjų Europos dziudo čempionate bronzą pelnęs Kauno sporto mokyklos "Gaja" ir klubo "Danas" atstovas Karolis Bauža kitąmet pasaulio čempionate Čeliabinske (Rusija) turės šansų iškovoti reitingo taškų atrankai į Rio de Žaneiro olimpiadą.

Europos vicečempionė Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė, kurios gretose neišvengiamai bus ir kauniečių, rugpjūčio 30 – rugsėjo 14-ąją Ispanijoje mėgins pakartoti arba pagerinti 2010-ųjų rezultatus. Su kuo susikaus lietuviai, paaiškės 2014-ųjų vasario 3 d.

Kitąmet tarptautinės varžybos neaplenks ir paties Kauno. Rugsėjo pradžioje Kauno mariose planuojamas vienas Europos buriavimo "Laser" jachtomis taurės etapų. Tokio lygio renginys Lietuvoje vyks pirmą kartą.

Į plačiuosius vandenis

Perlipęs Naujųjų slenktį Nacionalinio Kauno dramos teatro kolektyvas pristatys pasaulinę premjerą – oratoriją "Sakurų prisiminimai". Lietuvos ir Japonijos kūrėjų jungtinis projektas pasakoja apie iškilų tarpukario diplomatą Chiunę Sugiharą. Vėliau teatro kalendoriuje laukia jaunimo edukacijos festivalis "Nerk į teatrą" ir trys naujos premjeros pavasarį. Viena jų – bendradarbiaujant su Valdovų rūmais į sceną grįš Juozo Grušo "Barbora Radvilaitė", kurią režisuos Jonas Jurašas.

Nacionalinis Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejus 2014-uosius pasitinka naujais iššūkiais: ateinančiais metais numatoma įvairių jubiliejinių, daug asmeninių bei tarptautinių parodų. Organizuojant vieną jų, muziejininkų keliai pasuks į užsienį: M.K.Čiurlionio kūrybos paroda taps vienu pirmųjų renginių Rygoje, šiai tapus Europos kultūros sostine. Kaip ir kasmet, muziejaus padaliniai žada intensyvų bei įvairiapusį skirtingų žanrų ekspozicijų repertuarą.

Kauno valstybinis muzikinis teatras ateinančiais metais pateiks daugiau miuziklų bei operečių. Pagrindiniu akcentu teatro repertuare taps amerikiečių kompozitoriaus Franko Wildhorno miuziklas "Grafas Montekristas".

Kauno šokio teatras "Aura" džiaugiasi ateinančių metų festivalyje galėsiantys pristatyti Pietų Korėjos ir Meksikos šokį. Teatro repertuare – trys nauji spektakliai. Vienas jų – tarptautinis su buvusiu legendinės Pinos Baush trupės šokėju.

"Aura" – vienas labiausiai gastroliuojančių teatrų Lietuvoje, tad ir 2014-aisiais įtemptame kolektyvo grafike numatyta daugybė kelionių, tarp kurių ir pirmąkart Lietuvos šiuolaikinį šokį pristatysiantys pasirodymai Maroke ir Izraelyje. "Auros" kolektyvas žada ir siurprizą miestiečiams – performansą Kauno paveikslų galerijoje, kurio paslapties skraistę atidengs tik pavasarį.

Nauji metai – naujos pramogos

Po siautulingo ir šventiniais koncertais išmarginto gruodžio, pramogų mėgėjams ilgam užsidaryti namuose neteks. Jau sausio viduryje melomanai vėl galės leistis į nuostabių pojūčių ir garsų pasaulį.

Kaip ir kasmet didžiausi koncertai vyks "Žalgirio" arenoje: sausio 10 d. trečiąkart čia bus apdovanoti geriausi lietuvių muzikantai ir grupės – jiems bus įteiktos "M.A.M.A" statulėlės.

Vasarį į Lietuvą po beveik 10 metų grįžta operos ir popdainininkė Sarah Brightman (nuotr.). Šį kartą Kaune ji pristatys savo naujausią albumą "Dreamchaser", skirtą kosminei tematikai.

"2014 m. vyks ir daugiau įspūdingų renginių – atvyks rimtesnės muzikos ir garsesnių artistų. Manau, kad tarp trijų įspūdingiausių metų koncertų turėtų būti ir S.Brightman pasirodymas, –  apie naujų metų planus pasakojo renginių organizavimo įmonės "Medusa Concerts" vadovas Remigijus Knabikas. Jis nebuvo linkęs spėlioti, kokios pasaulinio garso įžymybės dar atvyks į Kauną, nes šiuo metu daugelis koncertų rengėjų dėl koncertų dar derasi.

Jau žinoma, kad birželio pabaigoje "Žalgirio" arenoje hitų "Delilah", "It's Not Unusual", "Sex Bomb", "She's A Lady" atlikėjas seras Tomas Jonesas surengs energingą ir linksmą pasirodymą. Puikų balsą ir dainavimo džiaugsmą išsaugojęs T.Jonesas su muzikantų grupe Lietuvoje koncertuos pirmą kartą.

Lietuviškos muzikos gerbėjai jau dabar nekantriai laukia po 20 metų pertraukos įvyksiančio "Naktinių personų" turo. Tikėtina, kad kitąmet įvyksiantis grupės turas "Po 20 metų" taps vienu ryškiausių pastarojo meto muzikinių įvykių šalyje.
Į Kauno sporto halę grįš 20 metų jubiliejų švenčiantys "Scooter", kurie pristatys programą "20 Years Of Hardcore" . Kovo pabaigoje duoklę roko gerbėjams atiduos originalieji suomių violončelininkai "Apocalyptica".

Spalį "Žalgirio" arenoje pirmą kartą Lietuvoje savo koncertą su grupe surengs populiari belgų ir italų dainininkė Lara Fabian (nuotr.). Lietuva yra įtraukta į atlikėjos pasaulinį gastrolių turą, per kurį ji pristatys savo naująjį albumą "Le Secret". Daugiau kaip 18 mln. įrašų kopijų pardavusi L.Fabian laikoma visų laikų sėkmingiausia Belgijos dainininke.