Istorija nebaigta
Prieš kelerius metus garsiai nuvilnijo istorija apie Kauno kelių policijos pareigūnės sveikatos problemas, kurias sukėlė nepakeliamas stresas ir nervinimasis dėl netinkamo mikroklimato darbe. Pareigūnė tuo apkaltino savo tiesioginį viršininką, Kauno kelių policijos vadovą Vigintą Lukošių.
Moteris tuomet „Kauno dienai“ pasakojo apie mobingą ir ketinimus su ja susidoroti. Kai istorija buvo paviešinta, teigta, kad Kauno policijos vadovybė sprendžia problemas.
Dabar paaiškėjo, kad istorija dar nebaigta – byla keliauja per instancijas, o advokatai įžvelgia specialų vilkinimą ir bandymus dangstyti aukšto rango pareigūną.
Kauno kelių policiją drebinantis skandalas tęsiasi jau keletą metų, bet taškas dar nepadėtas. (Evaldo Šemioto nuotr.)
Teorinis atvirumas
Naująja Lietuvos generaline prokurore tapusi Nida Grunskienė viešai teigė sieksianti didesnio teisėsaugos institucijos atvirumo visuomenei. Realybėje šis lūkestis kol kas neįgyvendintas. Tuo „Kauno diena“ įsitikino, kai prokuratūros atstovams išsiuntė klausimus apie V.Lukošiui kolegės mestus įtarimus dėl piktnaudžiavimo ir seksualinio priekabiavimo. Informaciją apie galimus vieno iš Kauno policijos vadovų klystkelius kelerius metus sugebėjo slėpti ir miesto policijos atstovai.
„Kauno dieną“ pasiekė informacija apie dar 2020 m. balandžio 17 d. pradėtą ikiteisminį tyrimą. Jame figūruoja du Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) pareigūnai. Įtariamasis – V.Lukošius, o nukentėjusioji – jo pavaldinė. Dėl šios informacijos pagrįstumo buvo kreiptąsi į Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus atstovus. Jų buvo prašoma ne tik patvirtinti, kad toks ikiteisminis tyrimas vykdomas, tačiau ir nurodyti jį palaikančio prokuroro vardą ir pavardę. Būtent čia ir prasidėjo slapukavimas.
„Siekiant nepakenkti atliekamam ikiteisminiam tyrimui, detalesnė informacija yra neviešintina“, – pareiškė Generalinės prokuratūros atstovė spaudai Gintarė Vitkauskaitė-Šatkauskienė ir tik patvirtino apie pradėtą ikiteisminį tyrimą.
Atrodo, kad prokuratūros atstovai patys išradinėja taisykles – prokuroro vardas ir pavardė iki šiol niekada nebuvo laikomi ikiteisminio tyrimo duomenimis. Svarbu tai, kad tik prokuroras gali komentuoti tyrimo detales, o neatskleidžiant jo pavardės užsidaro visi keliai informacijai gauti.
„Man labai keista, kad seksualinio priekabiavimo tema, kai kalbama apie policijos pareigūnus, kažkodėl tampa nepatogi. Juk apie kone kiekvieną policininką, prie vairo sulaikytą neblaivų teisėją mes tuoj pat sužinome. Kodėl tuomet užsiveriama tylos siena, kai žiniasklaida klausia apie jūsų minimus dalykus? Matyt, vyrams yra ką slėpti“, – „Kauno dienai“ atviravo Lietuvos policijos profesinės sąjungos (LPPS) vadovė Roma Katinienė.
R.Katinienę stebina, kad seksualinio priekabiavimo tema, kai kalbama apie policijos pareigūnus, kažkodėl tampa nepatogi. (Laimio Steponavičiaus nuotr.)
Pasak jos, Lietuvos statutinėje tarnyboje nėra normaliai kalbama kai kuriomis temomis, nors atvirumas būtinas.
„Mes kalbame apie policijos vadovus, kuriems turėtų būti taikomas aukščiausias etikos laikymasis. Konkrečiai šioje situacijoje pasigedau, kad ją įvertintų aukščiausi vadovai. Kokią žinutę toks atsainus požiūris siunčia pavaldiniams?“ – retorinius klausimus žėrė ji ir pridūrė, kad didesnės dalies problemų policijos bendruomenėje tiesiog stengiamasi nematyti arba neigti: „Toks kalbantysis pats greitai tampa problema.“
Be konkrečių atsakymų
Kauno policijos atstovų taip pat buvo prašoma nurodyti prokuroro vardą ir pavardę, tačiau šie duomenys slėpti tarsi tai būtų valstybės paslaptis. V.Lukošiaus „Kauno dienai“ atsiųstas komentaras – taip pat nieko konkretaus nepasako.
Konkrečiai šioje situacijoje pasigedau, kad ją įvertintų aukščiausi vadovai. Kokią žinutę toks atsainus požiūris siunčia pavaldiniams?
„Kaip policijos pareigūnas, gerbiu kolegų darbą ir baudžiamajame procese įtvirtintą ikiteisminio tyrimo duomenų neskelbtinumo principą, todėl nesu linkęs komentuoti ikiteisminių tyrimų bet kurio asmens atžvilgiu, taigi, ir savo paties atžvilgiu, netgi jeigu toks ikiteisminis tyrimas kada nors praeityje būtų buvęs. Pareigūnai ir prokurorai dirba savo darbą ir sugeba atskirti teisėtą elgesį nuo neteisėto, melagingą pranešimą apie nebūtus įvykius nuo tikrovės. Ar jau kreipiausi, ar ateityje kreipsiuosi į teisėsaugos institucijas dėl šmeižto ar garbės ir orumo įžeidimo, sąmoningai neatskleisiu, nes tai mano privatus reikalas“, – V.Lukošiaus žodžius perdavė Kauno policijos atstovai.
Iš Kauno kelių policijos vadovo komentaro atrodo, kad jis pats šioje istorijoje jaučiasi auka.
„Jaučiuosi tapęs taikiniu, kai buvo bandoma su manimi susidoroti, pasitelkus vieno puikiai žinomo Lietuvos advokato kontoros advokatus. Visi veiksmai mano atžvilgiu buvo sistemingi ir tendencingi, pradedant puolimu ir šmeižtu žiniasklaidoje, baigiant pradėtu ikiteisminiu tyrimu. Visa tai organizavo mano pavaldinė, padedant VRM sistemoje jau nebedirbantiems buvusiems pareigūnams. Tokio elgesio motyvai man nežinomi, tačiau tikėtina, kad, puldama mane, pareigūnė bandė apsiginti nuo kažkokių, jos manymu, gresiančių nemalonumų darbe“, – atsiųstame komentare cituojamas V.Lukošius.
V.Lukošius mestus kaltinimus neigia ir tikina pats esantis auka. (E. Ovčarenko/BNS nuotr.)
„Kauno diena“ žino ir pareigūnės, kuri pateikė pareiškimą dėl seksualinio priekabiavimo, duomenis. Tačiau dėl jautraus istorijos konteksto šios informacijos neskelbsime. Be to, susisiekus su šia pareigūne, ji su žiniasklaida bendrauti atsisakė, nors anksčiau tai darė laisvai.
„Esu pasirašiusi, kad informacijos, kuri siejasi su šiuo ikiteisminiu tyrimu, neviešinsiu“, – tik tiek tepasakė V.Lukošiaus pavaldinė.
Klampi teisinė kova
Advokatų profesinės bendrijos „Černiauskas ir partneriai“ advokatas Tomas Januškevičius, kuris teisme atstovauja pareigūnei, kalbėdamas su „Kauno diena“, į detales nesileido, tačiau sutiko papasakoti painią šio ikiteisminio tyrimo eigą. Iš to galima suprasti, kodėl teisėsauga taip slapukauja.
„Visuomenė turi žinoti, kaip sunku moteriai vienai ginti savo interesus ir koks gali būti tendencingas ikiteisminis tyrimas“, – pokalbį pradėjo advokatas.
Pasak pašnekovo, iš pradžių ikiteisminį tyrimą buvo pavesta kontroliuoti Vilniaus apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorui Tomui Čepelioniui.
„Šis prokuroras priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, kadangi, pasak jo, nenustatyta nusikalstamos – seksualinio priekabiavimo – veikos požymių, – nelengvos kovos pradžią prisiminė pašnekovas. – Teikiau skundą tiek aukštesniam prokurorui, tiek ikiteisminio tyrimo teisėjui, tačiau visur atsimušdavau kaip į sieną.“
Šviesa tunelio gale, anot T.Januškevičius, pasirodė, kai skundas galiausiai pasiekė paskutinę instanciją – Vilniaus apygardos teismą.
T.Januškevičius įžvelgia specialų vilkinimą ir bandymus dangstyti aukšto rango pareigūną. (Asmeninio archyvo nuotr.)
„Teismas skundą išnagrinėjo labai nuosekliai ir priėmė ryžtingą sprendimą. Teisėjas įžvelgė nusikalstamos veikos požymių, taip pat papildomai atkreipė dėmesį, kad vieno iš policijos vadovų veikoje yra ne tik seksualinio priekabiavimo požymių, tačiau kartu tai yra ir piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi. Ikiteisminis tyrimas dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi iki šiol nepradėtas. Teismas pasiūlė, kad užtenka duomenų, jog minėtam asmeniui (V.Lukošiui – aut.past.) būtų pareikšti įtarimai“, – „Kauno dienai“ kalbėjo advokatas.
Po šios teismo nutarties ikiteisminis tyrimas buvo atnaujintas, tačiau, kilus abejonių dėl galimo šališkumo, buvo siekiama pakeisti prokurorą.
„Mano prašymas buvo patenkintas – ikiteisminio tyrimo kontrolė atsidūrė Vilniaus apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Nikolajaus Kozliako rankose“, – dėstė nukentėjusiosios atstovas. Tačiau tai dar nebuvo pabaiga.
Prokuroro monopolis
Kaip pasakojo T.Januškevičius, pakeitus prokurorą, buvo vengiama įteikti įtarimus asmeniui (V.Lukošiui – aut.past.), taip pat atliekami veiksmai, kurie parodė tam tikrą tyrimo tendencingumą.
Visi veiksmai mano atžvilgiu buvo sistemingi ir tendencingi, pradedant puolimu ir šmeižtu žiniasklaidoje, baigiant pradėtu ikiteisminiu tyrimu.
„Tie veiksmai buvo atliekami prokuroro nurodymu. Į tai sureagavau ir kreipiausi į Generalinę prokuratūrą. Jai nekilo abejonių, kad ikiteisminis tyrimas atliekamas išties tendencingai. Mano nuomone, iki tol buvo atliekami tam tikri netoleruotini, pertekliniai, nukentėjusiosios orumą žeminantys procesiniai veiksmai“, – atvirai kalbėjo advokatas ir pridūrė, kad ikiteisminio tyrimo kontrolė vėl pavesta kitam prokurorui. Šį kartą – prie labai sudėtingų tyrimų dirbančiam Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorui Remigijui Matevičiui.
Tačiau ir toliau buvo vengiama galimai nusikalstamą veiką padariusiam V.Lukošiui įteikti pranešimą apie įtarimą.
„Buvo teiktas ne vienas prašymas ir skundas, kol galų gale prokuroras oficialiai pripažino, kad asmeniui (V.Lukošiui – aut.past.) bus suteiktas įtariamojo statusas – dėl seksualinio priekabiavimo ir piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi“, – apie mažą teisinę pergalę pasakojo T.Januškevičius.
Tačiau praėjusių metų gruodžio 31-ąją ikiteisminis tyrimas vėl buvo nutrauktas.
„Nors iki šiol gaudavau visus nutarimus elektroniniu paštu, apie tai nebuvau informuotas. Nukentėjusioji šią informaciją taip pat gavo tik šių metų sausio 4-ąją. Tik man papildomai paprašius, šis nutarimas man buvo atsiųstas, nors įstatymas numato prokuroro pareigą iškart informuoti apie nutrauktą ikiteisminį tyrimą“, – tokiu teisėsaugininkų aplaidumu stebėjosi pašnekovas.
Argumentai ir šį kartą buvo tokie patys – kad tai nėra nusikalstama veika, buvo ignoruota ir Vilniaus apygardos teismo nutartis.
„Pas mus tokia teisminė situacija, kad ikiteisminį tyrimą užbaigti ir perduoti bylą teismui gali prokuroras. Formaliai jo niekas negali įpareigoti. Tai tarsi monopolija prokuroro rankose“, – stebėjosi advokatas. Su nutrauktu tyrimu jo klientė nesutiko, todėl apskundimo procesas prasidėjo iš naujo.
Žemino nukentėjusiąją?
Atrodo, kad šis tyrimas ne toks jau ir sudėtingas, „Kauno dienai“ sakė T.Januškevičius, tačiau jis truko labai ilgai.
„Kartais susidarydavo įspūdis, kad buvo atliekami bereikšmiai ir betiksliai veiksmai. Jie, mano akimis, buvo atliekami su vienintele intencija – žeminti nukentėjusiosios orumą, kažkaip rinkti apie ją neigiamą informaciją, tarsi siekiant stigmatizuoti, – pasakojo pašnekovas. – Dalis apklausų vyko tyrėjos kabinete, kuriame buvo su tyrimu nesusiję asmenys ir jie girdėjo nukentėjusiosios parodymus. Nors tai ikiteisminio tyrimo duomenys, susiję su seksualinio pobūdžio nusikalstama veika, ir turi būti ypač slapti. Ir tai tik vienas iš daugelio sistemingų procesinių pažeidimų.“
Pokalbio pabaigoje advokatas užsiminė, kad Lietuvoje nėra daug tokio pobūdžio bylų, kadangi neretai nukentėjusiesiems pritrūksta jėgų ir psichologinės tvirtybės pereiti visą tokį sudėtingą teisinį procesą.
„Jei esi pareigūnas ir dėl tam tikrų problemų kreipiesi į teisėsaugą, tampi nelojalus. Policijos sistemai tokie dalykai garbės nedaro. Šiuo atveju prokurorų kontrolė, ilgas ikiteisminio tyrimo laikotarpis, vengimas atlikti būtinus veiksmus arba atlikimas perteklinių, tendencingų veiksmų, kurie turi intenciją destabilizuoti nukentėjusiosios psichologinę būklę, ją pažeminti, kelia labai pagrįstų abejonių, ar mūsų teisėsauga yra pasiruošusi tirti tokio pobūdžio nusikalstamas veikas“, – pastebėjo T.Januškevičius.
Iškalbinga priešistorė
Verta prisiminti ir tai, kad prieš kelerius metus „Kauno diena“ skelbė šioje istorijoje figūruojančios pareigūnės pasakojimą apie darbe jaučiamą nepakeliamą įtampą ir dėl to kilusias sveikatos problemas. Apie netinkamą mikroklimatą sužinojęs tuometis laikinasis Kauno pareigūnų vadas Elanas Jablonskas šią pareigūnę pasikvietė pokalbio. Išėjusi iš kabineto pareigūnė nualpo. Tuomet žurnalistų kalbinta moteris neabejojo, kad incidentas komisariate – kone pusę metų trunkančios įtampos ir nuolatinių nervų, jiems malšinti geriamų vaistų padarinys.
„Man, kaip pareigūnei, kyla labai daug klausimų ir abejonių dėl visko, kas vyksta. Pats V.Lukošius mane apdovanojo už nepriekaištingą tarnybą. Niekada iki šiol nebuvau gavusi jokio nusiskundimo dėl savo darbo. Jei kildavo koks nors nesusipratimas, jį visuomet spręsdavome kalbėdamiesi. Tačiau staiga viskas pasikeitė“, – 2020-ųjų kovą sunkiai tramdydama emocijas „Kauno dienai“ pasakojo pareigūnė.
Moteris neslėpė, kad iš pradžių niekam nesiskundė ir tikėjosi, kad paini situacija išsispręs. Tačiau galiausiai veiksmai jos atžvilgiu esą tapo nepakeliami.
„Man buvo pasiūlyta ieškotis darbo kitam komisariate, girdėjau apie rengiamus mano metinio vertinimo rezultatus. Man taip pat pareiškė, kad esu nelojali, kažkoks blogis, ir kad paprasčiausiai su manimi bus susidorota. Visa tai, kas vykdoma mano atžvilgiu, pavadinčiau mobingu, ir ne kitaip. Nuolat girdėdavau, kad visa kritika man perduodama neva nuo Kauno policijos vadovybės. Man tikrai baisu dėl savo darbo, dėl mano kolektyvo narių“, – apie tai, kokių veiksmų sulaukė iš V.Lukošiaus, prieš kelerius metus vardijo pareigūnė.
Apie minėtos pareigūnės problemas tuomet sakė žinanti ir R.Katinienė. Anksčiau kalbinta moteris užsiminė, kad jai teko girdėti ir apie daugiau sunkiai suvokiamų V.Lukošiaus veiksmų pareigūnės atžvilgiu.
„Kartais kelių policijos vadovo elgesys nebuvo visiškai tinkantis formaliems pareigūnės ir jos viršininko santykiams. Kai kurios V.Lukošiaus replikos, kai kurie pokalbiai, darbe keliami klausimai, aptarinėjami kiti asmenys, mano nuomone, elementariai prasilenkia su žmogiškąja ir profesine etika“, – tuomet žodžių nesirinko R.Katinienė.
Sulaukusi pačios pareigūnės pritarimo, R.Katinienė kreipėsi į tuometį laikinąjį Kauno policijos viršininką. Šis nedelsdamas pasikvietė pokalbio pareigūnę ir jos tiesioginį vadovą V.Lukošių. Šis tada teigė apie pareigūnės jaučiamą įtampą darbe nežinojęs ir priekaištų dėl jos darbo neturintis.
Naujausi komentarai