Prieš 75-erius metus atidarytos Kauno klinikos – didžiausia ligoninė Lietuvoje. Kasmet čia apsilanko apie 1,3 mln. pacientų, o dirba – 7,3 tūkst. žmonių. Stacionare per metus gydoma 95 tūkst. ligonių. Vakar jubiliejaus iškilmėse Kauno klinikų kolektyvą sveikino ir šalies vadovai.

"Kauno klinikos – tam tikras kokybės, pasitikėjimo ženklas." Šiuos žodžius tariančio Kauno klinikų generalinio direktoriaus profesoriaus Renaldo Jurkevičiaus balse jaučiamas pasididžiavimas didžiausia mastais ir sukaupta patirtimi gydymo įstaiga šalyje. Vadovo dėmesio centre – ne nuopelnai, o ligoninės pacientų ir joje dirbančiųjų poreikiai.

– Retas 75-erių sulaukęs žmogus yra visiškai sveikas. Vedant amžiaus paralelę su 75-metį mininčiomis Kauno klinikomis, kokios ligos būdingos ligonei, nuo lėtinių ligų neišsivaduojančioje mūsų šalies sveikatos sistemoje?

– Manyčiau, kad šiandien, švęsdamos savo 75 metų jubiliejų, Kauno klinikos yra viena sveikiausių Lietuvos ligoninių.

– Atrodo, kad per pastarąjį dešimtmetį tikrai pasiektas europinis lygis ir mūsų medikai atlieka tai, ką ir jų kolegos Berlyne ar Paryžiuje.

– Nesu istorikas – jie geriau suklasifikuotų Klinikų veiklą etapais. Ji labai prasminga, pradedant nuo pačios pradžios  1940-aisiais. Tuo metu tai buvo viena geriausių ligoninių Europoje. Karo metais joje buvo  gydomi sužeistieji, vienu metu – net iki penkių tūkstančių tiek vokiečių, tiek rusų armijos kareivių.

Po karo Klinikos buvo gerokai nuniokotos: sudegintos ir grindys, ir durys su staktomis, ir langai.

Pokariu ligoninė buvo atkurta. Reikšmingas Kaunui, kaip akademiniam miestui, Klinikų vaidmuo 1950 m. Tuomet buvo nuomonių, kad Lietuvai pakanka vieno Medicinos fakulteto Vilniaus universitete. Vytauto Didžiojo universitetas buvo uždarytas. Atvykusioms Kauno apžiūrėti komisijoms iš Maskvos visuomet buvo rodomos Klinikos. Jos buvo lyginamos su garsiausiomis Paryžiaus ligoninėmis – ne veltui jas projektavo architektas iš Prancūzijos Urbainas Cassanas.

Kauno klinikos padėjo išsaugoti medicinos mokslą Kaune. Jau pirmajame Klinikų reguliamine, 1939 m. patvirtintame švietimo ministro, buvo parašyta, kad tai ligoninė, skirta ligoniams gydyti, studentams mokyti ir ligų ir mirties priežasčių mokslui vystyti. Nuo to laiko Klinikos, keisdamos pavadinimus, išlaikė pirmapradį tikslą.

Nuo 1970 m. prasidėjo Kauno klinikų plėtros etapas: iškilo Neurochirurgijos, Akušerijos ir ginekologijos, Akių ligų, Kardiologijos, Endokrinologijos klinikų korpusai. Klinikos tapo ištisu miestu. Sodu apsodinta ir taip išsaugota teritorija suteikė  galimybes plėstis.

Vėliau iškilo Kardiochirurgijos, naujasis Vaikų ligų klinikos korpusai, pasinaudojant ES parama – naujas Onkologijos klinikos priestatas, Radiologijos klinikos pastatas su moderniausia vaizdinių tyrimų įranga. Dabar duris atvėrė Traumų ir skubios pagalbos centras.

Šiais metais žadame baigti statyti ir įrengti Kulautuvos reabilitacijos ligoninę. Tai taip pat intensyvios Klinikų plėtros laikotarpis. Dabar ligoninė turi viską, kas būdinga pasaulinio lygio šiuolaikinei universiteto ligoninei. Atliekami šiuolaikiniai vaizdiniai, biocheminiai tyrimai, intervencinės procedūros, endoskopinės operacijos, transplantacijos, vystoma genetika, molekulinė medicina, taikomi naujausi gydymo metodai. Šiandien esame didžiausia ligoninė Lietuvoje: Kauno klinikose dirba 7 300 darbuotojų, iš jų gydytojų ir rezidentų – beveik 2 200, slaugytojų – 2 400.

– Gydytojų ir slaugytojų yra beveik vienodai, nors slaugytojai galėtų atlikti daugiau funkcijų?

– Sutinku. Pačių slaugytojų ir jų vaidmuo turėtų didėti. Kalbame ir apie išmaniąją slaugą, kai slaugytojos galės įvertinti ligonių būklę, sergantiesiems lėtinėmis ligomis parašyti tęstinį vaistų receptą. Slaugytojos tikrai gali atlikti didesnį vaidmenį, nuveikti daugiau darbų Lietuvos žmonių sveikatai. Jų indėlis turėtų didėti visose gydymo įstaigose.

– Juk ir valstybei parengti slaugytojus kainuoja pigiau, juolab kai verkiama dėl lėšų sveikatos apsaugai stokos?

– Medicinoje negalima remtis vien tik ekonominiais skaičiavimais. Svarbiausia tai, kas svarbu ligoniui. O tai – tiksliai nustatyta diagnozė ir teisingai parinkta gydymo taktika. Bet ir to nepakanka. Svarbu ir medikų bendravimas su pacientais. Gydytojai dėl didelio darbo krūvio ne visada turi tam užtektinai laiko. Čia slaugytojų vaidmuo nepakeičiamas – išklausius pacientą dažnam jų tikrai palengvėja.

– Kokia jūsų, kaip Lietuvos sveikatos mokslų universiteto prorektoriaus, nuomonė dėl kadrų rengimo: ar gydytojų pas mus rengiama ne per daug, jei jie emigruoja neradę darbo arba gaudami nepakankamą atlygį už jį?

– Galima pasakyti, kad gydytojų rengiama ir daug, ir mažai. Kaip pažiūrėsi. Rajonuose dirba daug vyresnio amžiaus gydytojų, o jaunų ten trūksta. Nėra labai gerai, kai jaunas gydytojas dirba keliose rajonų gydymo įstaigose, vieną dieną budi vienoje, kitą – kitoje. Tai tikrai nėra lengva, ir todėl galima sakyti, kad gydytojų trūksta, ypač rajonuose.
– Bet ir dėl didesnio atlyginimo gydytojai taip dirba.

– Ten, kur gydytojų trūksta, jiems siūlomas didesnis atlyginimas, bandant prisivilioti. Dėl to kai kur atlyginimai didesni nei Kauno klinikose.

– Ar tai teisinga? Juk čia gydomi sunkiausi ligoniai?

– Nemanau, kad tai teisinga.

– Gal Klinikų jubiliejaus proga darbuotojai gaus bent premijas?

– Džiaugiamės, kad jau nuo šių metų gegužės pirmosios turėjome galimybę visiems 7 300 darbuotojų padidinti atlyginimą. Visiems – 5 proc., o daliai slaugytojų, atkūrus ekonominės krizės laikotarpiu sumažintą darbo užmokesčio priedą, – 10 proc. Atrodo, kad šie skaičiai, procentai nedideli, bet Klinikų mastu per metus tai papildomai sudaro 14,5 mln. litų.

– Daug investuojama į Klinikų plėtrą, nors ligonių, kai nemažai tautiečių emigravo, lyg ir nedaugėja?

– Nesakyčiau, kad nedaugėja. Vien per pastaruosius metus pacientų apsilankymų Kauno klinikose skaičius padidėjo apie 200 tūkst., nuo 1 mln. 100 tūkst. iki beveik 1 mln 300 tūkst. Stacionare per metus gydoma 95 tūkst. ligonių. Itin auga ambulatorinis pacientų srautas, todėl Klinikoms jau reikia naujos konsultacinės poliklinikos su modernia diagnostika. Senoji pastatyta 1940 m., todėl yra išaugta kaip išaugami drabužiai.

Medicinoje 40–50 metų – laikotarpis, kai pasikeičia technologijos: diagnostika, gydymas. Labiausiai išsivysčiusiose pasaulio šalyse ligoninės projektuojamos būtent tokiam laikotarpiui. Po tiek laiko, visiškai pasikeitus koncepcijai, galimybėms, gydymo metodams, reikia viską atnaujinti. Kai kurios šalys sako, kad pigiau nugriauti ir pastatyti naujos koncepcijos pastatus. Ligoninė yra gyvas, augantis organizmas. Senieji Kauno klinikų pastatai turi istorinio paveldo statusą, yra tarsi Kauno simbolis. Kiti pastatai turi keistis ir atitikti šiandienos reikalavimus. Rekonstrukcijos, statybos negali sustoti.

– Augant Klinikoms, ligoniams sunku rasti vietą automobiliui, o jį palikus toli, atstumą pėsčiomis įveikti gali ne kiekvienas.

– Automobilių parkavimo problema jau sprendžiama – vyksta daugiaaukštės mašinų stovėjimo aikštelės projektavimo konkurso procedūros. Statybai finansuoti bus pritraukiamos ir privačių investuotojų lėšos. Ligoninė neturi galimybės viena finansuoti tokį objektą, be to, mūsų prioritetai kiti: tai – sveikatos technologijos, įranga, darbuotojų atlyginimai.

– Kas numatoma daryti artimiausiu metu šiose srityse?

– Džiaugiamės, kad baigiame laboratorinio korpuso statybą. Norime, kad laboratorinė diagnostika būtų pati moderniausia, robotizuota. Statybos baigsis rudenį, toliau teks įsigyti įrangą, ją montuoti.

Tolesni planai – nauja Konsultacinė poliklinika su modernia diagnostikos aparatūra. Technologijos labai sparčiai žengia į priekį ir norime, kad specialistai, konsultuodami pacientus, patys tame pačiame kabinete atliktų kai kuriuos tyrimus. Mūsų tikslas – kad ligoniui kuo mažiau tektų vaikščioti po Klinikas, nereikėtų į jas važiuoti kelis kartus, juolab iš tolimų vietovių. Kai gydytojai konsultantai galės patys atlikti kai kuriuos tyrimus, visi sutaupys laiko, o ypač – pacientai, greičiau bus nustatyta diagnozė, paskirtas gydymas.

– Ar gerai, kad ligoniai veržiasi į Kauno klinikas? O kai šitaip, tenka ilgai laukti konsultacijų, pas kardiologus pastaruoju metu iš viso patekti neįmanoma.

– Kauno klinikos – tam tikras kokybės, pasitikėjimo ženklas. Žmonės tiki čia dirbančiais gydytojais ir nori pas juos gydytis. Tai gerai. Gera sveikatos priežiūros kokybė – mūsų tikslas. Nesunkias ligas galima gydytis ir arčiau gyvenamosios vietos –  taip ligoniui arčiau, patogiau. Tačiau kiekvienas turi teisę pasirinkti gydymo įstaigą ir mediką. Jei žmogus nori patekti pas žymų profesorių ar geriausią savo srities specialistą Kauno klinikose, jis turi tokią teisę, bet dėl pacientų gausos tenka palaukti.
Kardiologijos klinika didina ambulatorinių konsultacijų skaičių, gydytojai skiriami ilgiau dirbti poliklinikoje. Tai dar kartą įrodo, kad reikia plėsti ambulatorinę pagalbą ir patalpas jai teikti. Nauja Konsultacinė poliklinika padėtų spręsti šias problemas.

Be to, prie jų sprendimo prisidės ir e.sveikatos sistemos įdiegimas. Šį rudenį baigsime įgyvendinti tris didelius e.sveikatos projektus. Tikimės, kad pradės veikti elektroninė ligos istorija ir ambulatorinė kortelė, jungtys su laboratorija, visa ligoninės informacinė sistema. Visa tai įvaldžius, bus taupomas darbuotojų ir pacientų laikas, juolab kai pradės veikti Nacionalinė elektroninė sveikatos sistema. Tai – ne vienos dienos darbas, bet jo pabaiga jau netolimoje ateityje.

– Jums gera čia dirbti?

– Vadovavimą šiai įstaigai priimu kaip didžiulį įpareigojimą, įsipareigojimą ir atsakomybę. Pas generalinį direktorių dažniau ateinama ne pasidžiaugti, o su bėdomis, problemomis. Jas spręsti tenka nuolatos. Yra ir džiugių akimirkų – kai pavyksta įgyvendinti darbus pacientų ir darbuotojų gerovei.

– Kokios, pavyzdžiui, buvo pastarųjų dienų problemos?

– Optimizuojame naujojo Skubios pagalbos ir traumų centro darbą, nes pacientų srautas, jį atidarius, labai padidėjo. Ypač tų, kurie atvyksta patys. Mūsų tikslas – kad ligoniai pagalbos lauktų kuo trumpiau, tyrimus atliktume kuo greičiau ir kokybiškiau.

– O ligoniai dėl savo problemų gali pas jus užeiti?

– Gali. Oficialių priėmimo valandų nėra, be to, turiu ir nemažai pagalbininkų. Pacientai man rašo ir laiškus – elektroninius ir kitokius: tiek apie problemas, tiek dėkingumo. Problemas sprendžiame su padalinių vadovais, padėkas perduodame tiems, kam skirtos.

Klinikų jubiliejaus proga noriu padėkoti visiems darbuotojams už jų atsidavimą darbui, palinkėti asmeninės ir profesinės sėkmės, sveikatos jiems ir mūsų pacientams.

Kauno klinikos – Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė, šiomis dienomis mini 75-metį, bet pažangiausia gydymo įstaiga visoje šalyje.

Pradėta statyti 1937 m., kai liepos 21-ąją buvo padėtas kertinis akmuo ir šiose iškilmėse dalyvavo Lietuvos prezidentas Antanas Smetona, ministras pirmininkas Juozas Tūbelis ir kiti aukšti pareigūnai. Šiandien ligoninę sudaro 37 profilinės klinikos.

Vakar Kauno klinikose vykusiose jubiliejaus iškilmėse šalies Prezidentė Dalia Grybauskaitė nedalyvavo, bet ministrą pirmininką Algirdą Butkevičių atlydėjo kai kurie ministrai, kauniečių išrinkti Seimo nariai, miesto valdžios atstovai, daugybė kitų garbių svečių. Jiems buvo pristatytas 75-metės gydymo įstaigos naujagimis – Traumų ir skubios pagalbos centras, savo apimtimi kone prilygstantis 1940-aisiais pradėjusioms veikti Kauno klinikoms.

"Ligoninė yra gyvas, augantis organizmas. Rekonstrukcijos, statybos negali sustoti", – įsitikinęs Kauno klinikų generalinis direktorius profesorius R. Jurkevičius.

Kai 1936 m. gegužės 14 d. Lietuvos ministrų kabineto posėdyje profesorius Vladas Lašas pristatė Klinikų statybos klausimą, nutarta, kad tai bus 518 lovų ligoninė (dabar yra beveik 2 tūkst. lovų), išpirkus 12 ha žemės. Tam Vyriausybė skyrė finansinę paramą: už Klinikų slypą buvo sumokėta 167 465 litai. Statybų sąmata – 3,5 mln. litų. Pastatus projektavo prancūzų architektai Urbainas Cassanas ir Elie Ouchanoffas, jiems buvo skirta 10 tūkst. litų premija. Visa statyba, vykusi dvejus metus (vienu metu dirbo apie 700 darbininkų), kainavo 11 mln. litų.

"Pinigų tikrai nepašykštėta, tačiau Klinikos išaugo tokios, kokių nesigėdytų turėti nė viena Europos šalis. Visus šešis korpusus (128 tūkst. kub. m) jungė požeminiai tuneliai, kurių čia beveik kilometras, originali ventiliacija, puiki centralizuota šildymo sistema, – modernios operacinės, jaukios palatos – kiekvienam ligoniui teko po 8 kv. m. Įrengimus tiekė, montavo vokiečių, prancūzų, čekų specialistai", – rašė gydytojas Juozas Stražnickas.

O kaip yra šiandien?

Naujausias: Skubios pagalbos skyrius persikėlė į naują pastatą Kauno klinikų miestelio centre. Nuo šiol čia yra pagrindinis ir vienintelis Kauno klinikų ligonių priėmimo skyrius. Traumų ir skubios pagalbos organizavimo sistema, darbo principai perimti iš Vakarų Europos ir JAV.

"Lietuvoje, palyginti su ES šalimis, potrauminis mirštamumas yra vienas didžiausių. Išanalizavus situaciją paaiškėjo, kad mažiausias mirtingumas yra šalyse, kuriose pirmąją medicinos pagalbą teikia specializuoti centrai. Siekdami suteikti kuo kokybiškesnę pagalbą sužalotiems asmenims, tokį centrą nusprendėme įsteigti ir mes", – sako Skubios pagalbos skyriaus vadovas Kęstutis Stašaitis.

Planuojama, kad naujajame Traumų ir skubios pagalbos centre per metus bus priimama apie 80 tūkst. pacientų.

Modernu: Radiologinės diagnostikos centre jau trejus metus veikia pirmasis Lietuvoje pozitronų emisijos tomografijos (PET) aparatas. Per tą laikotarpį juo atlikta beveik 2000 tyrimų. Tikslūs radiologiniai tyrimai reikalingi sergantiesiems įvairiomis ligomis: onkologinėmis, širdies ir kraujagyslių bei kitomis.

Unikalu: Neurochirurgijos klinika šiemet patvirtinta nacionaliniu neurochirurgijos referencijos centru. Klinikos vadovo profesoriaus Arimanto Tamašausko duomenimis, per pastaruosius trejus metus čia operuota daugiau nei 10 tūkst. pacientų. Ambulatorinių pacientų skaičius viršija 90 tūkst. Šiuolaikine technika aprūpintoje Klinikoje teikiama daugiadalykė pagalba, veikia Retų neurochirurginių ligų centras. Europos medicinos specialistų sąjunga (UEMS) 2014 metais Neurochirurgijos kliniką antrą kartą akreditavo kaip atitinkančią ES rezidentūros bazėms keliamus reikalavimus.

Gimimas: Akušerijos ir ginekologijos klinika – šeštasis Kauno klinikų padalinys ir pirmoji šios srities klinika Baltijos šalyse, gavusi tarptautinę akreditaciją. Per 2014-uosius Kauno klinikose pasaulį išvydo 3245 naujagimiai. Tarp jų buvo 107 dvynių poros ir 3 trejetukai.

Lyderiai: praėjus daugiau nei 50 metų nuo Kauno klinikose atliktos pirmosios šalyje širdies operacijos, naudojant dirbtinę kraujo apytaką, šiandien Kaunas pirmauja pagal per metus atliekamų operacijų skaičių. Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikoje 2014 metais atlikta daugiau nei 1100 operacijų, taikant dirbtinę kraujo apytaką. Klinikos vadovas profesorius Rimantas Benetis – pasaulyje žinomas kardiochirurgas, išgelbėjęs šimtus gyvybių, kai širdis nebnori plakti, savo patirtį perduoda jauniesiems kolegoms Lietuvoje, iš jho mokosi užsienio klinikų kardiochirurgai.

Mažieji: vaikai neturėtų sirgti, tačiau Vaikų ligų klinikoje per metus registruojama daugiau kaip 45 tūkst. apsilankymų. Klinikos vadovas profesorius Rimantas Kėvalas kaip vaikų gyvybės gelbėtojas žinomas tolimiausiuose šalies rajonuose. Juose, o ne tik Kaune gyvenantys susirgę mažieji ir paaugliai vežami į Kauno klinikas, nes čia gydomos sunkiausios ligos, pavojingiausios traumos. Čia dirba ypatingi specialistai: aukščiausios kvalifikacijos, mylintys ir savo darbą ir vaikus, kuriems diagnozuoti ligas sunkiau nei suaugusiesiems. Profesoriaus R.Kėvalo suburtas kolektyvas tikrai vertas tėvelių pasitikėjimo, o jų medikai prašo labiau saugoti savo vaikus nuo traumų ir ligų.