Beveik prarado regėjimą

„Viskas prasidėjo lapkričio 6 d., – pasakojo pas gydytojus 78 metų mamą lydėjusi jos dukra Diana (mamos ir dukros pavardės redakcijai žinomos). – Kaire akimi mama nemato jau seniai, o tądien staiga pradėjo beveik visiškai nebematyti ir dešine. Tiesiog aptemo akyse ir ji matė tik daiktų kontūrus.“

Mums pateikė dokumentus, kad pasirašytume, jog sutinkame mokėti už paslaugas. Pasakiau, kad tokių dokumentų nepasirašysime.

Diana pasakojo sunerimusi dėl tokios mamos sveikatos būklės ir nuvežusi ją į Kauno klinikų Skubios pagalbos skyrių. Dukters žodžiais, atvykus apie 12 val., čia mamai buvo pamatuotas kraujospūdis, paimtas kraujas, mamą apžiūrėjo bendrosios praktikos gydytoja, vėliau – gydytoja oftalmologė. „Pas šią gydytoją užtrukome iki 17 val. – mamai buvo atlikti akių tyrimai. Gydytoja oftalmologė pasakė, kad į akies stiklakūnį greičiausiai yra išsiliejęs kraujas. Sakė, kad taip galėjo atsitikti dėl hipertenzijos, kuria mama serga. Tik tada sužinojome, kad atvykus mamos sistolinis kraujospūdis siekė 200 mmHg. Labai nustebau, kad gydymo įstaigoje mamai nebuvo pasiūlyta vaistų kraujospūdžiui sumažinti“, – pasakojo dukra.

Pasak Dianos, joms išvykstant gydytoja dėl tolesnių tyrimų ir gydymo rekomendavo kreiptis į šeimos gydytoją, o jei mamos būklė blogėtų – kviesti greitąją ir vėl vykti į Skubios pagalbos skyrių. Tą patį esą pakartojo ir šeimos gydytoja, į kurią kreiptasi lapkričio 8 d.

Kaip tvirtina pacientės dukra,tik antro vizito Kauno klinikų Skubios pagalbos skyriuje metu mamai atlikus galvos KT paaiškėjo, kad nerimą keliantys simptomai atsirado dėl labai stipraus kraujotakos sutrikimo, o ne dėl gresiančio insulto. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

Netrukus vėl pablogėjo

Dukters žodžiais, kitą dieną, lapkričio 9 d., mamai vėl pablogėjo. „Vėl ėmė temti akyse, kaip mama sakė, akyse tarsi žaibavo. Kraujospūdis vėl buvo aukštas – ir išgėrus vaistų nuo hipertenzijos, sistolinis kraujospūdis siekė 172 mmHg. Be to, mamai svaigo galva, ėmė mėtyti į šonus, pykinti. Išsigandau, kad tai gali būti insulto požymiai“, – prisiminė Diana. Greitosios pagalbos jos su mama vėl nusprendė nekviesti, nes per pandemiją ši tarnyba ir taip labai apkrauta darbais. Kaunietė pasakojo, kad vėl pati nuvežė mamą į Kauno klinikų Skubios pagalbos skyrių.

„Tačiau registratūroje mums pasakė, kad dėl šios problemos mes jau lankėmės prieš keletą dienų, todėl dabar pagalba nebus teikiama, nebent už paslaugas susimokėtume. Mums pateikė dokumentus, kad pasirašytume, jog sutinkame mokėti už paslaugas. Ir apskritai registratūroje su mumis bendravo labai nemaloniai. Sakė, kad su pageidavimais reikia kreiptis į grožio kliniką, o čia nesilanko kas nori ir kada nori bei neužsako tyrimų, – pasakojo Diana. – Pasakiau, kad tokių dokumentų nepasirašysime, o jei mamai nebus suteikta nemokama skubi pagalba dabar, važiuosim namo, išsikviesime greitąją ir atvažiuosime su greitąja.“

Į ligoninę paguldė per klaidą?

Moters žodžiais, atsisakius susimokėti, skubi pagalba mamai vis dėlto buvo suteikta nemokamai – konsultavo gydytojas, skirta ir atlikta galvos kompiuterinė tomograma (KT). Tačiau tuomet, pasak Dianos, laukė dar vienas akibrokštas. „Sumaišius tyrimus ar ligonius, mama buvo klaidingai paguldyta į ligoninę. Atėjusi sesutė įstatė mamai į ranką kateterį, perrengė pižama ir nuvežė į Ortopedijos traumatologijos skyrių. Kai mamą stacionarizavo, išvažiavau namo. Po daugiau kaip pusantros valandos man paskambino iš Klinikų ir pasakė, kad mama stacionarizuota per klaidą. Išsigandau, ar mamai neprileido analgetikų, kuriems ji alergiška. Ją nuo šių vaistų buvo ištikęs anafilaksinis šokas. Juk tokių klaidų padariniai gali būti lemtingi“, – pasakojo dukra. Pasak jos, didžiulis stresas dingo tik tada, kai sužinojo, kad jokių vaistų mamai dar nedavė.

Dianos teigimu, mamą iš ligoninės išleidusi gydytoja atsiprašė dėl klaidos. „Gavome ir tikruosius mamos KT rezultatus. Iš šio tyrimo daugiau sužinojome apie mamos būklę. Pirmą kartą iš Klinikų išvažiavome nerimaudamos, kokia tikroji mamos negalavimų priežastis, o po antro apsilankymo Skubios pagalbos skyriuje abejonių nebeliko. Buvo galutinai patvirtinta, kad mamai išsiliejo kraujas į akies stiklakūnį ir nustatyta, kodėl svaigsta galva, mėto į šonus. Paaiškėjo, kad tai – dėl labai stipraus kraujotakos sutrikimo, o ne dėl gresiančio insulto“, – pasakojo Diana. Pasak jos, jei galvos KT mamai būtų skirta joms pirmąkart lankantis Kauno klinikų Skubios pagalbos skyriuje, nebūtų reikėję į šį skyrių vykti antrą kartą.

Negalėjo patikrinti

Viešindami panašias istorijas, gydymo įstaigoms siunčiame raštiškus pacientų sutikimus, kad šių įstaigų atstovai galėtų komentuoti situaciją su konkrečiu pacientu, jo ligos istoriją ar jam taikytą gydymą. Dianos mama atsisakė pasirašyti tokį sutikimą motyvuodama tuo, kad jai dar teks lankytis ir gydytis Kauno klinikose. Nežinodami paciento vardo ir pavardės, Kauno klinikų atstovai teigė negalėję patikrinti, ar tokia situacija iš tiesų buvo.

„Labai sunku komentuoti situaciją, kurios aplinkybių nežinome. Visuomet atkreipiame dėmesį į pacientų ir jų artimųjų nusiskundimus ir darome viską, kad su panašiais nepatogumais jie nesusidurtų ateityje. Tačiau šįkart negavome pacientės identifikacinių duomenų, todėl negalėjome išanalizuoti konkrečios situacijos ir negalime jos plačiau pakomentuoti“, – teigiama „Kauno dienai“ atsiųstame Kauno klinikų Skubios pagalbos skyriaus vadovo Lino Darginavičiaus komentare.

Atvejų, kad Skubios pagalbos skyriuje pacientai būtų sumaišyti, pasitaiko ypač retai, nes čia dirbantis personalas pacientus kviečia vardu ir pavarde.

Jis tvirtino, kad Kauno klinikų Skubios pagalbos skyriuje skubi ir būtinoji pagalba visiems pacientams yra suteikiama nemokamai. „Išskyrus atvejus, kai pacientai neturi deklaruotos gyvenamosios vietos Lietuvoje arba jie yra užsienio piliečiai, neturintys Europos draudimo kortelės. Taip pat, jei pacientai neatitinka skubiosios ir būtinosios pagalbos kriterijų arba kai pacientai atvyksta dėl paslaugų, kurias gali suteikti šeimos gydytojas. Pavyzdžiui, jei pacientui prieš kelias dienas suteiktos paslaugos Skubios pagalbos skyriuje, o po kelių dienų jis pakartotinai kreipiasi besiskųsdamas tuo pačiu sveikatos sutrikimu, tačiau, įvertinus būklę, paaiškėja, kad ji nesuprastėjo, už paslaugas yra prašoma susimokėti“, – L.Darginavičiaus teigimu, tokiais atvejais pacientui atsisakius susimokėti už mokamas ir nepriskiriamas būtinajai skubiajai pagalbai paslaugas, jos nesuteikiamos.

„Atvejų, kad Skubios pagalbos skyriuje pacientai būtų sumaišyti, pasitaiko ypač retai (pavyzdžiui, jeigu skyriuje būna pacientai su vienodomis pavardėmis arba pacientai neaiškiai pasako savo pavardę), nes čia dirbantis personalas pacientus kviečia vardu ir pavarde“, – tvirtino L.Darginavičius.

Vilmanto Raupelio nuotr.

Jis pridūrė, kad nesupainioti pacientų padeda ir kita Kauno klinikose naudojama priemonė – pacientų identifikacinės apyrankės, kurias gauna visi pacientai, gulintys lovose. „Jose nurodyta pacientų tapatybė ir kita svarbi identifikacinė informacija (alergijos, griuvimo rizika, COVID-19 tyrimo testo data), todėl tikimybė sumaišyti pacientus yra itin maža“, – tvirtino Skubios pagalbos skyriaus vadovas.

Valstybinė ligonių kasa: skubioji pagalba – nemokama

Valstybinė ligonių kasa (VLK) informuoja, kad skubioji pagalba Lietuvoje yra nemokama. Tačiau tais atvejais, kai į ligoninių skubiosios pagalbos skyrius atvyksta žmonės ne dėl skubiosios pagalbos, gydymo įstaigos turi teisę prašyti už paslaugas susimokėti.

„Už skubiosios pagalbos skyriuje suteiktą nebūtinąją pagalbą paciento gali būti paprašoma susimokėti“, – teigia VLK Ryšių su visuomene skyriaus vedėjas Rimantas Zagrebajevas ir paaiškina, kokie tai atvejai.

Rimantas Zagrebajevas/Asmeninio archyvo nuotr.

– Ar ir kokiais atvejais gydymo įstaigos turi teisę prašyti pacientų susimokėti už skubiosios pagalbos skyriuose teikiamas paslaugas?

– Kiekviena poliklinika ar šeimos medicinos centras turi užtikrinti prie jų prisirašiusiems privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) apdraustiems pacientams nepertraukiamą šeimos medicinos paslaugų teikimą. Vadinasi, reikalinga medicinos pagalba žmonėms turi būti suteikiama 24 valandas per parą, septynias dienas per savaitę.

Pacientus neretai suklaidina tai, kad ne visos poliklinikos ar šeimos medicinos centrai pagalbą nepertraukiamai teikia pačios. Kai kurios jų yra sudariusios sutartis su kitomis sveikatos priežiūros įstaigomis. Todėl gyventojams labai svarbu iš anksto išsiaiškinti, kur kreiptis budinčio gydytojo paslaugų, kai gydymo įstaiga, prie kurios žmogus yra prisirašęs, nedirba.

Apie tai galima pasiteirauti savo šeimos gydytojo ar registratūros darbuotojų. Taip pat ši informacija privalo būti skelbiama ir gydymo įstaigų skelbimų lentose, jų interneto svetainėse. Taip pat patogu sužinoti, kur kreiptis pagalbos po darbo valandų ligonių kasų interneto svetainėje ligoniukasa.lrv.lt/lt/paslaugos/e-paslaugos/sveikatos-prieziuros-istaigos-ir-paslaugos-visoje-lietuvoje-3. Čia surinkta ir nuolat atnaujinama informacija apie visos šalies gydymo įstaigas ir jų teikiamas paslaugas.

Ligoninių skubiosios pagalbos skyriuose dirbantys medikai pastebi, kad atvykę pacientai neretai piktnaudžiauja ligoninės paslaugomis, t.y. kreipiasi ne dėl būtinosios pagalbos, o dėl tokios, kurią gali suteikti poliklinikoje dirbantis šeimos ar budintis gydytojas pagal šeimos medicinos normą.

– Kas sprendžia, tai būtina pagalba ar ne?

– Sprendimą priima pacientą apžiūrėjęs gydytojas. Jei jis nustato, kad liga pavojaus paciento gyvybei nekelia – jis į ligoninę neguldomas, pacientui rekomenduojama artimiausiu metu kreiptis į savo šeimos gydytoją. Todėl už skubiosios pagalbos skyriuje suteiktą nebūtinąją pagalbą paciento gali būti paprašoma susimokėti.

Trumpiau tariant, pacientui gali tekti susimokėti dviem atvejais. Pirma, jei pacientas savo noru atvyko nebūtinosios pagalbos ir sutinka laukti, kol jam bus suteiktos mokamos paslaugos. Antra, jei pacientas neatitinka būtinosios pagalbos masto, kurį nustato jį apžiūrėjęs gydytojas – tokiu atveju gali būti teikiamos tik mokamos paslaugos, nes pacientas turi kreiptis į šeimos gydytoją, tačiau pats nori būti aptarnaujamas skubiosios pagalbos skyriuje.

Kilus neaiškumų pacientams patariame pirmiausia bandyti išsiaiškinti gydymo įstaigoje. Pacientas turi teisę skųstis, jei mano, kad jam įstaigoje buvo suteikta neteisinga informacija apie gydymo paslaugas (mokamas ar nemokamas) ar neteisėtai paprašyta susimokėti – pirmiausia raštu reikia kreiptis į gydymo įstaigos, kurioje buvo aptarnaujamas, administraciją. Jei įstaigos pateiktas atsakymas ar priimtas sprendimas netenkina, su gydymo įstaigos atsakymu gyventojas turi teisę kreiptis į teritorinę ligonių kasą pagal gyvenamąją vietą. Kreiptis reikėtų raštu ir pateikti dokumentų, pagrindžiančių nurodytą galimai neteisėtą veiksmą, kopijas. Be to, rūpimus klausimus gyventojai gali pateikti bendruoju ligonių kasų e.paštu [email protected] arba tel. (8 5) 232 2222.

– Ar yra nustatyta, po kiek laiko neseniai konsultuotas pacientas dėl tos pačios ar panašios priežasties skubios pagalbos į gydymo įstaigą gali kreiptis pakartotinai?

– Skubiosios pagalbos dažnis nėra reglamentuotas jokiuose teisės aktuose. Ji turi būti pacientui suteikta nedelsiant ir pagal poreikį.

– Jei pacientas atsisako susimokėti, ar gydymo įstaiga turi teisę neteikti skubiosios pagalbos ar kitos medicininės paslaugos, neatlikti tyrimo?

– Jokia gydymo įstaiga negali nesuteikti skubiosios medicinos pagalbos. Tačiau, kaip jau minėta, jei pacientui reikalinga ne būtinoji, o planinė pagalba, pacientas gali būti siunčiamas pas šeimos ar budintį gydytoją. Gydymo įstaiga privalo informuoti pacientus apie galimybę nemokamai gauti ligonių kasų lėšomis apmokamas paslaugas.

– Kaip pačiam žmogui atskirti, kas yra būtinoji pagalba, kuri skubiosios  pagalbos skyriuose LR piliečiams, nuolat gyvenantiems Lietuvoje, yra nemokama?

– Atkreipiame dėmesį, kad vykti į ligoninės skubiosios pagalbos skyrių ar kviestis greitąją pagalbą reikia tais atvejais, kai kyla reali grėsmė žmogaus sveikatai ar gyvybei, pavyzdžiui, patekus į eismo įvykį, stipriai susižeidus, nusideginus, praradus sąmonę, esant tokiai būklei, dėl kurios gali sutrikti gyvybiškai svarbių organizmo funkcijų veikla.

Ligoninių skubiosios pagalbos skyriuje pagalba visuomet teikiama etapais – pirmiausia tiems žmonėms, kurių būklė yra sunkiausia ir yra grėsmė jų gyvybei, pavyzdžiui, kai žmogų reikia nedelsiant gaivinti.

Skubiosios pagalbos dažnis nėra reglamentuotas jokiuose teisės aktuose. Ji turi būti pacientui suteikta nedelsiant ir pagal poreikį.

Skubioji medicinos pagalba – tai tokia medicinos pagalba, kuri teikiama nedelsiant arba neatidėliotinai, kai dėl ūmių klinikinių būklių gresia pavojus paciento ar aplinkinių gyvybei arba tokios pagalbos nesuteikimas laiku sukelia sunkių komplikacijų grėsmę pacientams. Skubiosios medicinos pagalbos mastas yra patvirtintas sveikatos apsaugos ministro įsakymu Dėl būtinosios pagalbos teikimo tvarkos ir masto aprašo patvirtinimo. Visais kitais atvejais pacientai raginami kreiptis į poliklinikose dirbančius šeimos gydytojus, o poliklinikų nedarbo metu – į budinčius gydytojus.

Svarbu žinoti, kad būtinoji medicinos pagalba visiems Lietuvos gyventojams – tiek apdraustiems PSD, tiek neturintiems šio draudimo – nemokamai teikiama visose sveikatos priežiūros įstaigose, kad ir kur jie lankytųsi. Pavyzdžiui, jei būtinosios medicinos pagalbos reikia Telšiuose, nors žmogus atvykęs iš Vievio, jam ši pagalba turi būti suteikta artimiausioje gydymo įstaigoje, ar tai būtų šeimos medicinos centras, ar ligoninė.