Šiemet 650-ies metų jubiliejų švenčiantis Kauno miestas bus įamžintas ir pašto ženkluose. Šeštadienį apyvartoje pasirodys šiai miesto sukakčiai skirtas trijų pašto ženklų blokas.

Bloką sudarys trys pašto ženklai, kuriuose bus pavaizduoti vieni svarbiausių Laikinosios sostinės pastatų: Kauno rotušė, dar kartais pavadinama "baltąja gulbe", taip pat įspūdingo grožio gotikinio stiliaus Perkūno namas bei Kauno centrinio pašto pastatas, įkūnijantis pirmuosius moderniosios architektūros estetikos žingsnius mieste.

Kauno 650-ies metų jubiliejui skirtą pašto ženklų bloką sukūrė dailininkas Henrikas Ratkevičius. Šių pašto ženklų nominalinė vertė – 3 litai. Naujas pašto ženklų blokas bus išleistas 20 tūkstančių tiražu. Kartu su juo išleidžiami ir pirmos dienos vokas bei suvenyrinis lapas.

Bloko išleidimo dieną šiuo pašto bloku apmokama korespondencija Vilniaus centriniame pašte bus antspauduojama proginiu pirmosios dienos datos spaudu.

Kaunas į rašytinius šaltinius pirmą kartą pateko 1361 m., kai buvo paminėta naujai pastatyta Kauno pilis. Ją 1362 m. užėmė ir nuniokojo kryžiuočiai. 1401 m. pilį atstatė Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas. Nuo to laiko Kaunas, esantis sausumos ir upių prekybinių kelių kryžkelėje, tapo svarbiu Lietuvos miestu.

Šiandien Kaunas – antras pagal dydį Lietuvos miestas, kuriame pradėjo veikti pirmoji Lietuvoje radijo stotis, įkurta pirmoji šalyje muzikos mokykla, įvyko pirmasis operos teatro spektaklis, surengta pirmoji Lietuvos Dainų šventė. 1919–1940 m. Kaunas buvo Lietuvos Respublikos laikinąja sostine.