Aštuntajame dešimtmetyje Smėlių kaimelį nutarta paversti moderniu gyvenamuoju daugiabučių rajonu. Šilainiai turėjo tapti pavyzdžiu visai Sovietų Sąjungai. Pasiūlytos naujos idėjos: įgilinti gatves, įrengti pėsčiųjų alėjas, pastatyti eksperimentinius sublokuotus namus – taip ir liko tik popieriuje.

Naujovės netiko statybininkams

Šilainių projekto autorius urbanistas Saulius Lukošius tuos laikus jau gali prisiminti be kartėlio: "Mano humanistinės idėjos, nors ne visiškai įgyvendintos, manau, pėdsaką paliko", – 1975-uosius jis vadina urbanistinio romantizmo metais, kai būdamas dar jaunas norėjo žmonėms sukurti ypač geras gyvenimo sąlygas.

"Niekam to nereikėjo. Namų statybos kombinatas manė, kad gyvenamųjų namų kvartalas nėra visavertės naujoviškos gyvenamosios terpės formavimas, o tiesiog gamyklinių gyvenamųjų namų statymas tam skirtame plote", – projektuojant S.Lukošiui buvo leista ant popieriaus eksperimentuoti, tačiau galiausiai pasirinktas paprasčiausias variantas.
Didžiausia naujovė, kurią urbanistas ir dabar laiko gera idėja, – įgilintos pagrindinės gatvės, virš kurių eitų pėsčiųjų tilteliai. Tokia turėjo būti Šilainių arterija Baltų pr., Baltijos, Kuršių g. ir Žemaičių pl., tačiau jas gilinti atsisakė statybininkai, motyvuodami, kad reikės daug kasti grunto ir brangs statybos.

"Nereikia kasti penkių metrų, užtenka gatves pagilinti du tris metrus, kiek pakeliant pėsčiųjų tiltelį. Pėstiesiems nereikėtų jų kirsti viename lygyje, nebūtų avarijų. Be to, inžineriniai tinklai būtų žemiau, todėl lengviau būtų juos aptarnauti", – S.Lukošiaus išradimu tuo metu labai susidomėjo žymus estų architektas, kuris idėją Estijoje įgyvendino.

Eksperimentai – tik popieriuje

Urbanistas projekte buvo numatęs pėsčiųjų alėjas su žaliomis zonomis ir sporto aikštelėmis. Eksperimentiniai daugiabučiai buvo suprojektuoti su dviem įeigomis – viena į privažiavimo kelią ir stovėjimo aikštelę, kita – į ramų vidinį kiemą, kur nejausdami gatvės šurmulio gyventojai galėtų ilsėtis, o vaikai –  žaisti.

Kiti eksperimentiniai namai piramidės savo vidiniuose kiemuose turėjo paslėpti automobilių stovėjimo aikšteles. Tuose kompleksuose buvo numatytas keliskart didesnis automobilių vietų skaičius, negu leista to meto normomis.

Viso to dabartiniai Šilainių gyventojai neturi. Aplink daugiabučius buvo suprojektuoti nedidukai sublokuoti vieno aukšto privatūs namai, maždaug 60–80 kv. m ploto, su atskirais sodeliais. Tokios idėjos atsisakyta bijant kaimyninių daugiabučių gyventojų nepasitenkinimo.

Vis dėlto kai kurios S.Lukošiaus idėjos kelią prasiskynė. "Tai buvo pirmasis rajonas, kuriame darželiai, mokyklos ir prekybos įstaigos buvo statomi vienu metu su pirmaisiais namais. Šilainiai nesusidūrė su tokia problema, kaip žmonės kituose rajonuose, kai namai jau pastatyti, juose gyvenama, o vaikų nėra kur vesti", – pasakojo urbanistas.
Kartu su daugiabučiais pastatyta Šilainių poliklinika, policija, gaisrinė. Anot S.Lukošiaus, tai pirmasis rajonas, kuriame iš karto kūrėsi aptarnavimo sfera: stovėjimo aikštelės, pirmasis prekybos centras "Taubūčiai".

Reklamavo unikalų rajoną

S.Lukošius pirštu veda per projekto planą ir rodo objektus, taip ir neišvydusius dienos šviesos. Ką jau kalbėti, kai iš viso buvo suplanuota net dvylika Šilainių mikrorajonų, kurie visi iki galo ir nebuvo pastatyti. 1975 m. prasidėjusios statybos pasibaigė atgavus nepriklausomybę.

Turbūt todėl dabar Šilainiuose gyvenantys tėvai skundžiasi, kad nėra vietų darželiuose, nes iš suprojektuotų penkiolikos pastatyti devyni. Šiuo metu čia veikia tik penkios ikimokyklinės įstaigos. Kaip paminklas Baltų pr. stovi nepabaigtas statyti prekybos centras.

Anot S.Lukošiaus, 86 tūkst. gyventojų suplanuoti Šilainiai buvo laikomi prestižiniu rajonu. Visos urbanisto suplanuotos naujovės ir eksperimentai buvo reklamuojami ir tuometėje spaudoje. Pirkdami butus žmonės tikėjosi gyventi unikalioje vietoje.

Pasak urbanisto, Šilainiai ir dabar nėra prasta vieta gyventi. Rajonas apsuptas žaliais Nemuno ir Neries šlaitais, šliejasi prie Veršvos slėnio. Prie jo kuriasi naujas gyvenamasis kvartalas. Didelė problema – prastas susisiekimas su centru ir kitomis miesto dalimis.

Nėra išvažiavimo kelių

"Jeigu reikėtų evakuoti Šilainių gyventojus, nebūtų paprasta. Dabar yra tik vienas normalus išvažiavimo kelias į miesto pusę – palei Nerį", – anot S.Lukošiaus, kita išvažiavimo gatvė – Žemaičių pl. turėjo būti daug platesnis ir jau seniai laikas jį rekonstruoti, trečias išvažiavimo kelias – Kėdainių g. – į Vilijampolę net nesuprojektuotas, o trasa užstatyta daugiabučiu namu.

Į Šilainius važiuodamas palei Nerį kyli pušelėmis apsodintu kalnu. Pušys – neatsitiktinai parinkti medžiai. Kuriant Šilainių identitetą buvo pasirinkta jūros tema, kadangi rajonas yra ties keliais, vedančiais į pajūrį.

Taip atsirado pagrindinių gatvių – Baltų pr. ir Baltijos g. pavadinimai, Vėtrungės, Rasytės ir Šarkuvos g. Dvi pastarosios pavadintos kaip išnykę pamario kaimai.
Ar valdžia neprieštaravo? S.Lukošius numoja ranka: "Nors visi mes teoriškai su Leninu ir partija kovojome už komunizmo pergalę, Kaunas visąlaik buvo kitoks: valdžia – savo, o mes – savo. Ir dabar Kaunas yra toks dešinesnis."

Užkasta bomba

Šilainių pavadinimas neatsitiktinis – greta Smėlių kaimo, ant kurio iškilo naujas rajonas, buvo Šilainių gyvenvietė. Pasak urbanisto, priešingai nei daugelyje kitų rajonų, čia senieji gyventojai ir senos medinės trobos nebuvo ištrintos iš bendrojo plano.

"Ėjo pas mane moteriškės, verkė, kad jų namų negriautume. Aš jas ramindavau, kad tikrai paliksime", – dar ir dabar Šilainių kaimišką prigimtį mena išlikusios medinės trobelės.

Ar Smėlių kaimas taip vadinosi dėl to, kad čia smėlinga žemė? Urbanistas patvirtina, kad visi Šilainiai stovi molingoje žemėje, išskyrus vietomis buvusius smėlynus. Tačiau ir tuos statybininkai iškasė ir sunaudojo statydami rajoną.

"Mačiau, kaip 6-ajame mikrorajone į tokią duobę buvo pilamos visokios atliekos. Ne tik statybinės, bet ir tepalai, metalas. Statybininkai to nesureikšmino, sakė, užkas, ir viskas. Jeigu tos atliekos nebuvo išvežtos, ten dabar – nuodų bomba", – baisėjosi S.Lukošius.

Užaugino plaukikę

Šilainiai garsėja žymiais žmonėmis. Baltų pr. esančiame name užaugo pasaulio čempionė plaukikė Rūta Meilutytė. Sportininkės tėtis Saulius Meilutis pasakojo, kad Rūta lankė darželį, esantį prie pat jų namo. Vyras juokėsi, kad persisvėrusi per tvorą mergaitė galėjo stebėti savo namus, todėl vėliau perėjo į kitą darželį.

Baltų pr. prasidėjo ir būsimosios sportininkės karjera. Rūta lankė Kauno plaukimo mokyklos Šilainių baseiną Baltų pr. Ją septynerius metus treniravęs pirmasis treneris Giedrius Martinionis čia dirba iki šiol. Rūtos tėtis norėjo, kad dukra lankytų krepšinį, tačiau mergaitės ir trenerio atkaklumas nugalėjo – Rūtai patiko plaukti ir ji beveik neišlipdavo iš baseino.

Iškovojusi pirmąsias pergales plaukikė prabilo apie apverktiną Šilainių baseino būklę, nors jame treniruodamiesi užaugo dar keturi Lietuvos olimpiečiai: Saulius Binevičius, Rolandas Gimbutis, Rimvydas Šalčius ir Minvydas Packevičius.

Prieš metus tuometis Kauno meras Andrius Kupčinskas išreiškė viltį, kad Šilainių baseinui rekonstruoti bus sukaupta lėšų, gaunamų iš "Girstučio" plaukimo centro pajamų, tačiau baseine jokių pokyčių vis dar nematyti.

Anot Šilainių baseino bazės vedėjo Ramono Vaitiekaus, baseinas rimtesnio remonto nėra matęs 25-erius metus. "Kiekvienais metais pasidarome kosmetinį remontą, pasidažome, tačiau nieko daugiau. Kai kiekvieną dieną lankaisi, gal ir gerai viskas, bet kai pamatai naujai rekonstruotus baseinus, supranti, kad jie skiriasi kaip diena ir naktis", – R.Vaitiekus tikisi kažkada tokio stebuklo sulaukti ir Šilainiuose.