Braižoma Seimo vienmandačių rinkimų apygardų reforma žada akibrokštą kauniečiams: jų interesams atstovautų vienu parlamentaru mažiau, o laimėtų Vilniaus gyventojai, kurie rinktų ne dešimt, o dvylika Seimo narių.

Argumentas – mažai rinkėjų

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) sudarė darbo grupę, kuri turi suvienodinti rinkimų apygardų dydžius. Pasak darbo grupės vadovo, VRK nario Justino Žilinsko, dėl gyventojų skaičiaus mažėjimo vienmandatėse apygardose Seimo narius renka ne vienodas rinkėjų skaičius. „Vieną Seimo narį Kaune ar Šiauliuose renka apie 30 tūkst. rinkėjų, Vilniuje – 40 tūkst. rinkėjų, šį disbalansą būtina taisyti“,– įsitikinęs J. Žilinskas.

VRK siūlo Vilniuje apygardų skaičių padidinti iki 12 vietoje dabartinių 10. Kaunas ir Šiauliai netektų po vieną apygardą. Dabar Kauno mieste yra 8 apygardos – Šilainių, Centro, Žaliakalnio, Panemunės, Aleksoto-Vilijampolės, Kalniečių, Dainavos, Pramonės.

Kuri išnyks, dar neaišku

„Negalima sakyti, kad iš kauniečių būtų atimta apygarda ir miestas neteks vieno Seimo nario, nes Kaunui atstovautų proporcingas gyventojų skaičiui parlamentarų kiekis“, – įsitikinęs J. Žilinskas.

Pasak jo, palikti esamą situaciją būtų galima tik tada, jei Seimas įstatymo pataisomis numatytų kitokias, išimtines atstovavimo rinkėjams proporcijas didmiesčiuose.

VRK nepateikia siūlymo, kokios konkrečiai apygardos Kaunui reikia atsisakyti. „Šis darbas bus paliktas savivaldybėms, nes jos geriau žino, koks yra gyventojų tankumas mikrorajonuose“, – kalbėjo J. Žilinskas.

VRK tikisi, kad reforma bus įgyvendinta jau iki kitų Seimo rinkimų 2016 m.

Žada priešintis

Meras Andrius Kučinskas mano, kad VRK planai sumažinti Kaunui atstovaujantį Seimo narių skaičių pakenktų kauniečių interesams. „Jei taip mechaniškai pagal gyventojų skaičiaus pokyčius mažinsime regionams atstovaujančių parlamentarų skaičių, gali atsitikti, kad Seimas bus renkamas vien Vilniuje, – ironizavo meras. – Jau dabar parlamente dominuoja sostinės interesai. Pavyzdžiui, Kaune ir Vilniuje yra panašus gatvių tinklo ilgis, bet daugiau lėšų keliams prižiūrėti tenka sostinei. Tokios tendencijos tik stiprės.“

A.Kupčinskas perspėja, kad einant tokiu keliu nukentės ir kiti regionų interesai. „Tada geriau jau keisti rinkimų sistemą iš esmės, atsisakyti vienmandačių apygardų ir rinkti parlamentą vien pagal partijų sąrašus“, – mano meras. Jis žadėjo ginti poziciją nekeisti dabartinio apygardų skaičiaus.

Nemato priežasčių reformai

A.Kupčinskas įsitikinęs, kad pagal gyventojų skaičių Kaune galėtų būti netgi 10 rinkimų apygardų. Skaičiuojama, kad pernai mieste gyveno 310 773 žmonės. Minimalus rinkėjų skaičius apygardoje gali būti apie 30 tūkst., maksimalus – apie 44 tūkst. rinkimų teisę turinčių piliečių.

Vis dėlto J. Žilinskas argumentuoja, kad anksčiau Seimo patvirtintas leistinas daugiau kaip 10 tūkst. rinkėjų skirtumas tarp apygardų yra ydingas, todėl ir būtinos reformos. Jos gali būti vykdomos ir kituose šalies rajonuose, kur smarkiai sumažėjo gyventojų. Mažiausios apygardos šalyje turi apie 28–29 tūkst. rinkėjų. Tokios yra Prienų-Birštono, Ignalinos-Švenčionių, Kelmės, Akmenės-Joniškio apygardos.

O ką apie planuojamą reformą mano Kaune išrinkti Seimo nariai? Plačiau apie tai skaitykite trečiadienio, spalio 9 d., dienraščio "Kauno diena" numeryje.