Fiksuojama, jog tai didžiausias per visą oro uosto istoriją pasiektas rodiklis, neskaičiuojant Vilniaus oro uosto kilimo-tūpimo tako (KTT) rekonstrukcijos laikotarpio 2017 metais, kai visi  orlaiviai buvo nukreipiami į Kauną. Šiemet antrasis pagal dydį šalies oro uostas tikisi nemažinti apimčių ir rengiasi didesnei plėtrai.

Pasak Kauno oro uosto direktoriaus Karolio Matulaičio, praėjusiais metais pasiekti skaičiai rodo neabejotiną šių oro vartų augimą. Antrasis pagal dydį šalies oro uostas taip pat aktyviai plėtojo ne tik pigių skrydžių oro bendrovių segmentą, bet ir užsakomųjų reisų, tradicinių oro linijų sritis.

„2019 metai tapo absoliučiai produktyviausiu periodu oro uostui per visą gyvavimo laiką. Mes ne tik pasiekėme rekordinį keleivių aptarnavimo skaičių, tačiau jau ne pirmi metai oro uostas pasauliniame kontekste pristatomas kaip vienas sparčiausiai augančių oro uostų Europoje, o tai yra tikrai nemenkas įdirbio rezultatas“, – sako K. Matulaitis.

Vadovo teigimu, nuo 2019 metų 100 tūkst. keleivių siekiantis mėnesinis srauto rodiklis tapo įprasta praktika, o prieš kelerius metus toks srautas būdavo labiau išimtis nei taisyklė. Tam įtakos turėjo ne tik pamėgtos senosios, bet ir naujai atsiradusios Italijos, Vokietijos kryptys, kurios yra labai aktualios verslo partnerystėms plėtoti. Svarbu tai, kad būtent praėjusiais metais Kauno oro uoste pradėti vykdyti užsakomieji reisai, taip pat prisidėję prie keleivių srautų augimo.

2019 metai tapo absoliučiai produktyviausiu periodu oro uostui per visą gyvavimo laiką.

Teigiama, kad nepaisant išaugusių keleivių srautų, Kauno oro uoste išlaikomi aukšti keleivių aptarnavimo kokybės rodikliai, o tai yra labai svarbu tiek oro bendrovėms, tiek keleiviams bei pačiam oro uostui.

K. Matulaitis tikisi, kad šie metai oro vartams bus ne mažiau sėkmingi bei užsimena apie planuojamus pokyčius.

„Vienas svarbiausių projektų – keleivių terminalo plėtros darbai, kurie bus vykdomi įmonės lėšomis ir atsipirks per 10 metų laikotarpį. Jau 2022 m. keleiviai galės džiaugtis kur kas erdvesniu ir atnaujintu Kauno oro uosto pastatu – nuo esamų 7 300 kv. m jis turėtų padidėti net iki 10 800 kv. m. Skaičiuojame, kad po rekonstrukcijos galėsime aptarnauti apie 2 mln. keleivių. Taip pat sieksime užtikrinti, kad vykdant rangos darbus būtų maksimaliai išvengta bet kokių keleivių nepatogumų“,  – ateities planus atskleidžia K. Matulaitis. 

2020 metais Kauno oro uoste keleivius skraidins kompanijos „Ryanair“, „Wizzair“, „LOT Polish Airlines“, „Norwegian Air Shuttle“.