Gausus sąrašas
Šiemet Paveldotvarkos programos lėšomis bus finansuojami 43 istoriniai pastatai ir kiti nekilnojamojo kultūros paveldo objektai. Fasadų restauracijai, projektavimo darbams, dekoratyviniam apšvietimui numatyta skirti 1,47 mln. eurų.
Didžiausia paramos suma – net 250 tūkst. eurų – skirta Lietuvos sporto universiteto rūmų fasadų tvarkybai. Reikšmingas finansavimas numatytas ir kitoms išskirtinėms vietoms: „Pienocentro“ rūmams Laisvės alėjoje ir Kęstučio gatvėje stovinčiai buvusiai Žydų realinei gimnazijai, kur dabar veikia Juozo Naujalio muzikos mokykla.
Į sąrašą pateko istorinis „Pergalės“ fabriko daugiabutis (Karaliaus Mindaugo pr. 32), Zabielų rūmai (Rotušės a. 10), vaistininko Vlado Stankūno namas (Savanorių pr. 58), Žemės ūkio ir prekybos bendrovės pastatas (Kęstučio g. 51), Maušos ir Natano Feinbergų namas (K. Donelaičio g. 79).
Išvardyti pastatai – neatsiejama Kauno identiteto dalis. Tarpukario modernizmo šedevrai, miestui parėmus, pasipuoš atnaujintais fasadais, bus sutvarkytas sienų apšvietimas, kuris išryškins gražiausias pastatų linijas.
Tačiau savivaldybė siekia, kad atgimtų ne tik tie pastatai, kurie dažnai tampa atvirukais ir ekskursijų gidų pasakojimo objektais, bet ir atokiau nuo centrinės miesto dalies esantys saugotinam paveldui priskirti pastatai. Štai šiųmečiame programos sąraše rikiuojasi Trakų, Baritonų, Aukštaičių gatvių, Vydūno alėjos gyvenamieji ir kitos paskirties namai. Dalis objektų įtraukti kaip tęstiniai – jų tvarkymo darbai pradėti 2024 m.
„Paveldotvarkos programos prioritetu išlieka miesto vizitinės kortelės: UNESCO ir Europos paveldo ženklu įvertinti tarpukario modernizmo pastatai, Naujamiesčio, Senamiesčio ir Žaliakalnio teritorijos, medinė architektūra“, – teigė Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas.
Be to, kasmet skiriamas dėmesys ir mediniams namams. Šiais metais taip pat bus atnaujinti bent kelių senųjų medinių pastatų fasadai.
„Štai Savanorių pr. 44-uoju numeriu pažymėtas pastatas tvarkomas išties išskirtinai kruopščiai – tikimės, kad galutinis rezultatas papuoš Kauną ir bus pavyzdžiu kitiems medinukų savininkams“, – tikino Kultūros paveldo skyriaus vedėjas.
Grožis: Ugniagesių rūmai I. Kanto gatvėje jau skaičiuoja šimtmetį, tad, atnaujinus fasadą, pastato grožis išryškėjo dar labiau. / Regimanto Zakšensko nuotr.
Tvarkybos darbai
Miesto indėlis į mūrinių pastatų tvarkybą gali siekti net iki 50 proc., o į medinukų – iki 75 proc. Išskirtinės kultūrinės vertės objektai gali pretenduoti ir į 100 proc. siekiančią Kauno miesto paramą.
Už skiriamas lėšas tvarkomi pastatų fasadai, atkuriamos autentiškos spalvos ir architektūriniai elementai. Taip pat gali būti finansuojamas atnaujintų fasadų apšvietimo įrengimas ir pastatų pritaikymas žmonėms su judėjimo negalia.
„Dauguma prašymų gauta dėl pastatų, esančių Naujamiestyje, Senamiestyje bei Žaliakalnyje, fasadų tvarkybos darbų finansavimo. Taip pat yra prašymų skirti finansavimą tvarkybos darbų projektavimui. Šiemet į programą kreipėsi nemažai Rotušės aikštėje esančių pastatų valdytojų – džiugina, kad, sutvarkius pagrindinę miesto aikštę, ją supantys pastatai taip pat atsinaujins“, – tikino S. Rimas.
„Miesto savivaldybė laikosi požiūrio, kad Paveldotvarkos programa – efektyvus įrankis sprendžiant apleistų pastatų problemą“, – pridūrė Kultūros paveldo skyriaus vedėjas.
Pavyzdys: Savanorių pr. 44 medinukas tvarkomas itin kruopščiai. / Regimanto Zakšensko nuotr.
Taisys klaidas?
Nors per Paveldotvarkos programą sutvarkyta jau daugiau nei 200 pastatų, tačiau yra ir vienas skaudulys, negyjantis jau antrus metus. Laisvės alėjos ir S. Daukanto gatvės sankirtoje stovinčio „Pienocentro“ tvarkybos darbai pradėti dar 2023-iaisiais, tačiau iki šiol nepavyksta jų užbaigti, nes rangovai nusprendė pataupyti ir darbus atlikti nesilaikant paveldosaugos reikalavimų.
Jau nuo praėjusių metų rudens šiame objekte nėra darbininkų, nes darbus teko stabdyti paveldosaugininkams. Tuomet buvo nustatyta, kad ant pastato sienų tinkas purkštas, nors projekte nurodyta, kad jis turėjo būti tepamas. Dėl tokio rangovų aplaidumo tarpukario modernizmo perlas vos netapo eiliniu pastatu, praradusiu savo žavesį. Paveldo sergėtojai nustatė ir padarytą tūkstantinę žalą.
1,47 mln. eurų – tiek numatyta skirti fasadų restauracijai, projektavimo darbams, dekoratyviniam apšvietimui.
„Kauno diena“ ne kartą domėjosi, kodėl darbai niekaip neatnaujinami. Esame sulaukę komentarų, esą laukiama, kol atšils orai ir tuomet bus galima atnaujinti darbus, taip pat buvo ir teiginių, kad rangovams teks taisyti padarytą broką, tinką dengti projekte patvirtintu būdu ir atnaujinti pastato sienas taip, kaip jos buvo įrengtos tarpukariu. Tačiau darbininkai į objektą niekaip nesugrįžta. Matyt, ieškoma būdų, kaip tas grubias tvarkybos klaidas taisyti.
„Pienocentro“ tvarkybos darbams užsitęsus, buvo atšaukta ir miesto parama. Dabar pastato valdytojai vėl kreipėsi per Paveldotvarkos programą. Jei šį kartą darbai bus atlikti tinkamai, Kauno miesto savivaldybė pasiruošusi kompensuoti dalį fasado tvarkymo darbų kainos. Tiesa, kol kas neskubama perversti pinigų į paraiškos teikėjų sąskaitą. Pirmiau reikia kokybiškai, laikantis nustatytų reikalavimų, sutvarkyti fasadą.
Proga: atnaujinant Rotušės aikštę dalis pastatų taip pat apsivilks naują rūbą. / Regimanto Zakšensko nuotr.
S. Rimas sako, kad „Pienocentro“ pastato renovacijos pateiktoje paraiškoje per Paveldotvarkos programą prašyta darbams skirti 137,5 tūkst. eurų. Visgi patvirtintame šių metų programos finansuojamų objektų sąraše nurodyta, kad „Pienocentrui“ miestas numatė skirti beveik 59 tūkst. eurų.
„Prieš pradedant renovacijos darbus, būtina išspręsti anksčiau nustatytus paveldosaugos pažeidimus, dėl kurių projekto atnaujinimas buvo sustabdytas. Šiuo metu vyksta diskusijos su Kultūros paveldo departamentu (KPD) dėl neteisėtai užpurkšto tinko pašalinimo metodikų. Tikimasi, kad darbai bus atnaujinti, kai tik bus pasiektas galutinis sutarimas su KPD. Mūsų žiniomis, pastato savininkas yra nusiteikęs geranoriškai ir suinteresuotas kuo greičiau pašalinti defektus“, – S. Rimas vylėsi, kad vienas ryškiausių centrinės Kauno dalies pastatų bus atnaujintas ir netaps ilgamete piktžaizde.
Gėda: „Pienocentro“ tvarkybos darbus teko stabdyti dėl rangovų padaryto broko. / Regimanto Zakšensko nuotr.
Keičiasi tvarka
Kauno miesto savivaldybė skelbė, kad nuo šių metų per Paveldotvarkos programą finansavimas bus skiriamas efektyviau ir lanksčiau. Nuo šiol paraiškų laukiama ištisus metus.
Be to, atnaujinus programos nuostatas, pratęsiamas ir darbų atlikimo terminas – nuo metų iki trejų.
„Nuo pat Paveldotvarkos programos pradžios siekiame užtikrinti, kad Kauno architektūra būtų išsaugota, puoštų miestą ir būtų efektyviai atnaujinama. Įdiegėme naujoves – greitesnį sprendimų priėmimo procesą, patogesnę dokumentų pateikimo tvarką, lankstesnius ir prie miestiečių poreikių labiau pritaikytus projektų įgyvendinimo terminus. Tikime, kad tai gerokai padidins istorinių pastatų ir medinukų restauracijos apimtis ir prisidės prie UNESCO pasaulio paveldo teritorijos unikalumo atskleidimo“, – kalbėjo Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis.
Pasak Kauno savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjo S. Rimo, viena didžiausių naujovių – gyventojai paraiškas gali teikti visus metus. Atsisakoma iki šiol galiojusios praktikos, kai finansuojamų projektų sąrašą tvirtindavo miesto taryba. Nuo šiol už tai bus atsakingas administracijos direktorius. Tokiu būdu bus sudarytos galimybės prašymus teikti iš karto, kai tik parengiami dokumentai, o, gavus patvirtinimą, kad projektas finansuojamas, pradėti darbus.
Atnaujins: Karaliaus Mindaugo prospekte esančio „Pergalės“ fabriko daugiabutyje bus tvarkomi balkonai. / Regimanto Zakšensko nuotr.
Be to, skelbiama, kad Paveldotvarkos programa finansuojama iš miesto biudžeto, o gautos lėšos galės būti papildomos metų eigoje, atsižvelgiant į realų finansavimo poreikį. Pastatų savininkų patogumui, dokumentai bus priimami ir elektroniniu būdu: paveldotvarka.kaunas.lt
Pasak miesto atstovų, naujoji tvarka leis sklandžiau užbaigti tvarkybos darbus, išvengti broko, kylančio dėl medžiagų tiekimo problemų, užtrukusių rangovų paieškų ar kitų trikdžių.
„Tendencijos išlieka panašios – kasmet sulaukiame apie pusšimtį paraiškų. Įsigaliojus Paveldotvarkos programos patobulinams, tikimės, kad šių metų paraiškų skaičius padvigubės“, – įsitikinęs S. Rimas.
Nuo 2015 m. Kauno savivaldybės iniciatyva galimybe atnaujinti savo pastatus pasinaudojo daugiau kaip 230 pastatų savininkų. Miestas per programos gyvavimo laikotarpį jau skyrė beveik 5,5 mln. eurų.
Naujausi komentarai