Pirmadienį Kauno apskrities viršininkė Ona Balžekienė nepasirašė statybų leidimo be kurio negalima pradėti Kauno pilies atstatymo darbų. Dokumentą viliamasi gauti šią savaitę.

Nesugebėjo parengti dokumentų

Dalies Kauno pilies atstatymo ir visuomenės poreikiams pritaikymo projekto vykdytojai tikėjosi, kad jau šią savaitę pajudės statybos darbai, tačiau pirmadienį ryte Kauno apskrities viršininkė pareiškė, kad statybų leidimo nepasirašys. Paaiškėjo, kad Kauno miesto savivaldybė nėra pateikusi visų būtinų dokumentų. 

„Manyčiau, kad tai yra atsakingas pareigas užimančių darbuotojų neatsakingas požiūris į darbą“, - rėžė O.Balžekienė.

Savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Rimgaudas Miliukštis aiškino, kad maišatis prasidėjo dėl terminų, kurie naudoti kuriant pilies atstatymo projektą. Dėl to urbanistikos specialistai susiginčijo ar vykdant numatytus statybos darbus reikia detaliojo plano, ar užteks specialiojo.

„Visą laiką buvo kalbama apie pilies atkūrimą, tačiau vienoje projekto rengimo stadijoje įsimaišė žodis rekonstrukcija. Dokumentuose reikia pakeisti vieną žodį ir viskas turėtų būti tvarkoje“, - teigė R.Miliukštis.

Antradienį Kauno apskrities viršininko administracijoje įvyks posėdis, kurio metu bus bandoma ieškoti būdų, kaip išsisukti iš susidariusios padėties.

Reikalauja apkeisti projektą

Statybų darbus ketinta pradėti liepą, bet jų startas vis atidėliotas dėl projekto tobulinimo. Projektu labiausiai nepatenkinti „Pilies“ draugijos nariai. Pirmadienį jie Kauno miesto merui Andriui Kupčinskui įteikė 1,4 tūkst. piliečių parašų, kurie reikalauja, kad pilis būtų atstatyta naudojant ne modernias, o lietuviškas, pilies statybai naudotas medžiagas. Draugijos narys Rimvydas Žiliukas teigė, kad ruošdami pilies atstatymo projektą, architektai nesiklausė visuomenės nuomonės.

„Žmonių nuomone, geriau nieko nestatyti nei vadovaujantis siūlomu projektų pilį sudarkyti“, - architektus kritikavo R.Žiliukas.

Draugijos reikalauja, kad architektai vėl sėstų prie projekto brėžinių. R.Žiliukas teigia, kad „Pilies“ reikalaujami pakeitimai nėra dideli, o projekto pakoregavimui užtektų mėnesio.

Valdovų rūmų nenori

Draugijos oponentai sako, kad projektą derino kompetencijos nestokojantys specialistai, o pilnai atstatyti buvusį pilies vaizdą neįmanoma, nes nėra likusių jokių patikimų istorinių šaltinių, kurie papasakotų, kaip pilis atrodė anuomet.

A.Kupčinskas teigė įsiklausęs į „Pilies“ argumentus ir vylėsi, kad pavyks prieiti vieningo sprendimo, bet pabrėžė manantis, jog dabartinis siūlomas projektas yra tinkamas.  

„Tikrai neprieštaraučiau, kad būtų atstatyta daugiau pilies, bet niekas nežino, kaip ji iš tikrųjų atrodė. Nesinorėtų turėti antrųjų Valdovų rūmų, kuriuose autentiškumo labai mažai. Be to, daugiau pinigų Kauno pilies atstatymui nėra“, - sakė meras.

Archeologiniams kasinėjimams ir daliai pilies atkurti iš viso gauta apie 2,2 mln. litų. Didžioji dalis pinigų gauta iš vadinamojo Europos ekonominės erdvės (EEE) ir Norvegijos finansinio mechanizmo. Apie pusė milijono litų jau išleista archeologiniams kasinėjimams. Jų metu atkastas bokštas beveik neliestas nuo tų laikų, kai Kauno pilį 1362 m. užėmė kryžiuočiai ir ji buvo sugriauta.

Nustatyta, kad atkastas pilies bokštas yra pats seniausias išlikęs mūras Kaune ir vienas seniausių Lietuvoje. Jį galima lyginti tik su Senųjų Trakų radiniais ir Vilniaus Žemutine pilimi.

Kitais metais tikimasi gautio daugiau nei milijoną litų Kauno pilies aplinkos sutvarkymui.