Apie tai pasakoja archeologas Algirdas Žalnierius – ne kartą tyrinėjęs Kauno pilį, Rotušės aikštę ir daugybę kitų Senamiesčio vietų.

– Esate vienas iš daugiausiai Kauno pilį tyrinėjusių archeologų. Ar čia vykdyti tyrimai jums buvo kažkuo išskirtiniai?

– Be abejo, jie buvo išskirtiniai, tačiau būtina paminėti ir mano mokytoją Karolį Meką, kuris pradėjo Kauno pilį tyrinėti 1955 m. Jis taip pat ištyrė didelius plotus pilies teritorijoje. Be to, Kauno pilis tyrinėta ir tarpukaryje, archeologo Eduardo Volterio. Dėl naujų technologijų ir pakitusio požiūrio į pačią archeologiją, šiandieniniai tyrimai iš dalies paneigia arba, tiksliau, papildo, ankstesniųjų tyrimų rezultatus. Visų tyrimų metu surinkta medžiaga leidžia geriau suvokti Kauno pilies istoriją.

Senesnėje literatūroje rašoma, kad Kauno pilis pastatyta XIII a., tačiau atliktų tyrimų metu niekaip nepavyko aptikti XIII a. pilies pėdsakų. Remiantis tyrimų metu surinkta medžiaga, galima teigti, kad pirmoji pilis tikriausiai pradėta, tačiau nebaigta statyti XIV a. – prieš pat pilies sugriovimą 1362 m. Po sugriovimo, vadinamoji antroji pilis buvo pastatyta tik 1400-ųjų pradžioje ir iškart sudeginta. Tai, ką mes matome šiandien, yra jau trečioji pilis, kurią dar iki Žalgirio mūšio pastatė Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas.

Algirdas Žalnierius

– Dalis visuomenės tikriausiai įsivaizduoja, kad tiriant pilis archeologai aptinka daug kalavijų, kovos kirvių ir įvairių lobių. Ar šis požiūris stipriai prasilenkia su realybe?

– Stipriai. Tiriant pilies kiemą radome vos porą kirvių ir keletą iečių antgalių nuolaužų. Vienintelė didesnė ginklų dalis rasta už sienos, išorinėje pilies pusėje. Šie radiniai susiję su 1362 m. pilies puolimu, tai – arbaletų ir lankų strėlių antgaliai. Jų viename kvadratiniame metre pavykdavo aptikti ir daugiau nei 20. Dėl vykdytos masinės gamybos, didžioji dalis strėlių buvo tiesiog nerenkama. Be to, pavyko rasti keletą rečiau aptinkamų didžiųjų balistų strėlių antgalių. Palyginus su paprasto arbaleto strėlės antgaliu, kuris sveria apie 10 g, balistos strėlės antgalis sveria virš 200 g.

– Esate minėjęs, kad pilies griovyje yra susidaręs iki 10 m storio kultūrinis sluoksnis. Kodėl būtent šioje vietoje jis toks storas?

– Toks storas kultūrinis sluoksnis aptinkamas tik pačiuose grioviuose, o pilies kieme kultūrinio sluoksnio storis yra nuo 1,5 iki 3 m. Taip pat dabartiniai grioviai yra gerokai siauresni nei seniau buvę – pirmąją pilį juosė maždaug 10–15 m platesni nei šiandieniniai gynybiniai grioviai. Toks skirtumas yra dėl to, kad piliai netekus gynybinės funkcijos, gynybiniai grioviai buvo pastoviai užpilami įvairiomis šiukšlėmis.

Man asmeniškai įsiminė XIV a. vidurio keramika – tai buvo naujiena ir, galima sakyti, net tam tikra sensacija.

– Ar, remiantis archeologine informacija, surinkta tiriant pilį, galima palyginti pilies ir aplink pilį gyvenusių žmonių buitį?

– Skirtumą galima pastebėti tik pirmosios pilies laikotarpyje. Pilies kieme randama keramika, kuri už jos sienų praktiškai neaptinkama. O vėlesniais laikais gyvenimas galima sakyti nesiskyrė. Kokliai ir kita aptinkama keramika yra visiškai tokie pat, kaip ir visame Kauno Senamiestyje.

– Galbūt prisimenate, koks radinys, surastas tyrimų metu, jums asmeniškai labiausiai patiko?

– Į šį klausimą sunku atsakyti, tačiau man asmeniškai įsiminė XIV a. vidurio keramika – tai buvo naujiena ir, galima sakyti, net tam tikra sensacija. Dar vieną įsimintiną radinį aptikau tiriant Kauno bastėją 2009 m. Tuomet pavyko aptikti nuostabų XIX a. keramikos rinkinį, kuris svarbios archeologinės informacijos nesuteikė, bet tada tikrai praskaidrino dieną.

– Ar dabar stovintys pilies likučiai stipriai skiriasi nuo kovų su ordinu metu stovėjusios pilies?

– Be abejo, skiriasi. Pirmoji pilis buvo be bokštų, jie stovėjo pačiuose grioviuose. Vieną iš bokštų pavyko aptikti tyrimų metu, jo pamatai gerai išlikę. Dėl jų funkcijos kyla įvairių diskusijų, tačiau neabejojama dėl vieno – iš bokštų buvo galima lengvai apšaudyti pilies sienas puolančius kryžiuočius. Antroji pilis buvo medinė, jos, kaip ir trečiosios pilies, planas išlaikytas toks pats. Ji turėjo keturis bokštus, dviejų iš jų pagrindai buvo apvalūs, o kitų dviejų – kvadratiniai, tokias pačias formas galime pamatyti ir Trakų pilyje. O trečioji pilis, kurios likučius matome šiandien, mūšiuose nebedalyvavo ir atliko tik reprezentacinę funkciją.

– Kaip manote, ar ateityje archeologiniai tyrimai Kauno pilies teritorijoje dar gali pateikti kokių nors netikėtumų?

– Tikrai gali. Kiekvienas archeologas sudaro tyrimo išvadas, remdamasis tuo metu turimais duomenimis, stipriai skiriasi jų metodikos. Mokslas visada keičiasi, skiriasi žinių kiekis, keičiasi žmonių požiūris. Kaip pasakė Bernardas iš Šartro: "Mes esame nykštukai, stovintys ant milžinų pečių."