Didžiausia Kauno ir Marijampolės regionų verslo organizacija – Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai – vasario 25 d. vykusios Generalinės asamblėjos metu išrinko prezidentą ir naujos sudėties rūmų tarybą bei patvirtino strategines veiklos gaires iki 2019 m. Rūmų misija – įgyvendinti verslo savivaldą – nekinta nuo 1599 m. Ji vykdoma trimis kryptimis: atstovaujant bendriesiems verslo interesams, buriant verslo bendruomenę ir skatinant verslų plėtrą Kauno ir Marijampolės regionuose.

Generalinėje asamblėjoje patvirtinta rūmų vizija: tai pagrindinė verslo įmones bei mokslo ir studijų institucijas burianti, jų bendriesiems interesams atstovaujanti ir juos ginanti regiono verslo savivaldos institucija; atsakingai veikiantis valstybės valdymo institucijų ir piliečių savivaldos socialinis-ekonominis partneris; tikslingas verslo konkurencingumo palaikymo paslaugas kokybiškai teikianti organizacija; konstruktyviai, lanksčiai bei efektyviai veikianti, nuolat besimokanti, puoselėjanti bendruomeniškumo kultūrą bei palaikanti solidų rūmų įvaizdį institucija.

Per ateinančius ketverius metus numatoma tęsti konstruktyvų bendradarbiavimą su Kauno ir Marijampolės regionų savivaldybėmis atstovaujant bendriesiems interesams ir sprendžiant visuomenei svarbius socialinius klausimus, ugdyti motyvuotą narystę rūmuose, teikti paslaugas verslui atsižvelgiant į narių poreikius ir interesus.

Rūmų prezidentas, bendrovės „Novameta“ valdybos pirmininkas Benjaminas Žemaitis, pristatė 2012–2015 m. veiklos ataskaitą, pabrėždamas socialinės atsakomybės, motyvuotos narystės ir reputacijos svarbą organizacijos veikloje. Rūmų veikla per pastaruosius ketverius metus atspindima prieš asamblėją išleistame 176 puslapių leidinyje – ataskaitoje.

Pristatydamas B. Žemaičio kandidatūrą antrai prezidento kadencijai, bendrovės „Liuks“ generalinis direktorius Zigmantas Dargevičius pabrėžė, kad rūmų prezidentas nuosekliai ir demokratiškai vadovavo tarybos veiklai, aktualizavo prezidiumo darbą, todėl klausimai į tarybos darbotvarkes patekdavo geriau parengti, o sprendimai pasiekdavo taikinius Vyriausybėje ir savivaldybėse. Per kadencinį laikotarpį rūmų prezidentui B. Žemaičiui teko bemaž dvejus metus rotaciniu būdu pirmininkauti Kauno m. Verslo tarybai. Reikšmingas prezidento asmeninis indėlis į rūmų bendruomenės plėtrą ir konsolidaciją, bendruomenės santykių kultūrą. Prezidentas organizavo aktyvų verslo aplinkos problemų nagrinėjimą ir rūmų atstovavimą teisėkūros procesuose (svarstant ir teikiant pasiūlymus teisės aktų rengėjams. B. Žemaitis plačiai, daugiau kaip 160 kartų, atstovavo rūmų nariams visais lygmenimis, efektyviai reprezentavo rūmus ir regioną, priėmė daugelio šalių ambasadorius.

Po diskusijų B. Žemaitis buvo išrinktas antrai kadencijai. Pirmą kartą Kauno PPA rūmų istorijoje jam įteiktos prezidento regalijos – aukso spalvos grandinė su rūmų simbolika, sukurtos 2016 m.

B. Žemaitis yra bendrovės „Novameta“ valdybos pirmininkas. Ši bendrovė – nerūdijančio plieno įrangos profesionalioms virtuvėms gamintoja, kurios pagrindinė produkcijos dalis skirta užsienio klientams. Bendrovė turi nuolatinių užsakovų Norvegijoje, Švedijoje, Suomijoje, Danijoje, Beniliukso ir kitose šalyse. Kauniečių sukurta įranga naudojama „Statoil“ degalinėse visoje Europoje, Norvegijos ligoninėse ir universitetuose, Danijos viešbučiuose, Švedijos ir Norvegijos prekybos centruose, operos rūmuose Kopenhagoje, DFDS keltuose, taip pat Vilniaus „Siemens“  arenoje, „Žalgirio“ arenoje ir kt. Prieš metus pastatyta nauja gamykla Draugystės gatvėje šiandien jau per maža užsakymams vykdyti.

B. Žemaitis turi du aukštuosius išsilavinimus: baigė  Kauno technologijos universitetą (KPI, mašinų gamyba) ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetą (Kauno medicinos institutą). Versle – nuo 1991-ųjų.

Pirmajame naujos kadencijos tarybos posėdyje rūmų generaliniu direktoriumi paskirtas Vytautas Šileikis, vadovaujantis rūmams nuo 1992 m. pabaigos.

Asamblėjoje išrinkti penki nauji viceprezidentai. Jais tapo UAB „Aurita“ vadovė Vaida Butkuvienė, UAB „Dinaka“ direktorius Vytas Čičelis, UAB „Liuks“ generalinis direktorius Zigmantas Dargevičius, UAB „SDG“ generalinis direktorius Eduardas Jasas ir UAB „Serfas“ direktorius Saulius Valunta.

Rūmų taryba atnaujinta trečdaliu. Tarybos nariais tapo: Algimantas Stasys Anužis – UAB „Kauno švara“ valdybos narys, Vidas Butkus – AB „Kauno Baltija“ generalinis direktorius, Kęstutis Dagilis – UAB „Baltijos polistirenas“ prezidentas, Saulius Drąsutis – Swedbank Pietų filialo valdytojas,  Alfonsas Meškauskas – UAB „Baldai Jums“ generalinis direktorius, Jonavos filialo tarybos pirmininkas, Mindaugas Misiūnas – Kauno kolegijos direktorius, Romas Pavasaris – UAB „Romasta Group“ generalinis direktorius, Tauras Plungė, UAB „Kika group“ verslo konsultantas, įmonių grupės bendrasavininkis, Evaldas Rapolas – advokatų profesinės bendrijos „Magnusson ir partneriai“ advokatas, Linas Skardžiukas – UAB „Kautra“  generalinis direktorius, Tomas Alvydas Skėrys – UAB „Eoltas“ generalinis direktorius,  Kęstutis Svitojus – UAB „Mantinga“ generalinis direktorius, Marijampolės filialo tarybos pirmininkas,  Fausta Šeputytė – UAB „Metga“ generalinė direktorė,  Arūnas Tarnauskas – UAB „Gulbelė“ direktorius, rūmų atstovybės Šakiuose iniciatorius ir vadovas.

Apie rūmus

Rūmai yra viena iš dviejų organizacijų Lietuvoje, veikiančių pagal atskirą savo įstatymą. LR prekybos, pramonės ir amatų rūmų įstatymas apibrėžia rūmų vietą valstybės sistemoje ir nustato jai valstybės deleguotas funkcijas. Rūmų pajamas sudaro nario mokesčiai, uždirbtos lėšos iš paslaugų ir projektinės veiklos bei valstybės deleguotų funkcijų. Rūmai nėra iš biudžeto finansuojama organizacija.

Kauno PPA rūmai veikia 13-oje savivaldybių: 8-iose Kauno regiono ir 5-iose Marijampolės. Nuo 2012 m. pradžios iki 2015 m. pabaigos rūmų narių skaičius išaugo nuo 282 iki 430 įmonių. Jose dirba daugiau kaip 30 tūkstančių darbuotojų. 93,02 proc. narių yra smulkaus ir vidutinio verslo atstovai. 31,86 proc. narių – gamybinės įmonės, 17,91 proc. – paslaugų teikėjai, 15,81 proc. verčiasi prekyba. Švietimo, viešbučių ir turizmo, transporto, finansų ir draudimo, statybos sektoriuose veikiančių įmonių yra apytikriai po 6 proc.