Šešiasdešimt metų skaičiuojantis Kauno rajonas šiemet pasižymėjo itin sparčia verslo plėtra – pagal įsteigtų įmonių skaičių net dešimt kartų viršijo Lietuvos savivaldybių vidurkį.

Už verslo plėtrą Ūkio ministerija ir Lietuvos savivaldybių asociacija savivaldybei šiais metais įteikė "Auksinę krivūlę". Augo ir mažiausių Pakaunės gyventojų būrys, todėl savivaldybei teko įkurti du naujus vaikų darželius: vieną – Akademijos miestelyje, kitą, modulinį, – Domeikavoje.

Pagal Lietuvos laisvosios rinkos instituto sudarytą indeksą Kauno rajonas ketvirtą kartą pripažintas geriausiu tarp 54 mažųjų Lietuvos savivaldybių. Mero Valerijaus Makūno vadybinius gebėjimus Andriaus Graičiūno aukso medaliu įvertino Lietuvos pramonininkų konfederacija.

Kitas pasiekimas – Valstybinis turizmo departamentas Raudondvario menų inkubatoriui įteikė sėkmingiausios turizmo iniciatyvos apdovanojimą.

"Kauno rajono sėkmę lemia trys banginiai: bendruomenės aktyvumas, darni plėtra ir palankios sąlygos verslui", – sako V.Makūnas, apžvelgęs šių metų pokyčius savivaldybėje.

– Kauno rajonas šiemet dažnai minėtas viešojoje erdvėje. Kuo jums įsiminė šie metai?

– Smagu, kad mūsų darbus pastebi ir įvertina ekspertai. Tačiau labiausiai džiaugiuosi, kad Kauno rajonas nepaliauja augti, išlieka jaunatviškas ir veržlus. Esame viena iš keturių Lietuvos savivaldybių, kuriose gyventojų skaičius auga, o pagal išduodamų statybų leidimų skaičių lenktyniaujame su Vilniumi. Kauno rajonas išsiskiria darnia plėtra: plėtojamomis laisvalaikio, turizmo ir verslo zonomis, šiuolaikiniu žemės ūkiu, mokslu. Todėl nedarbas mūsų krašte taip pat mažesnis. Per metus jis sumažėjo procentiniu punktu ir dabar sudaro tik 6,4 proc.

– Yra teigiančiųjų, kad sparčią Kauno rajono plėtrą lemia antro pagal dydį Lietuvos miesto kaimynystė.

– Kauno miestas ir Kauno rajonas yra atskiri administraciniai vienetai, tačiau istoriškai tai – vienas kraštas, todėl abipusė įtaka natūrali ir neišvengiama. Tačiau geografinė padėtis ne viską lemia. Antai Vilniaus rajonas žiedu supa bemaž 600 tūkst. gyventojų turinčią sostinę, Šiaulių rajonas – Šiaulius ir panašiai.

Manau, kad Kauno rajono sėkmę lemia trys banginiai: bendruomenės aktyvumas, darni plėtra ir palankios sąlygos verslui. Pakaunę ypač pamėgo logistikos, transporto ir agroserviso įmonės. Investuotojus vilioja patogi geografinė padėtis, geri magistraliniai keliai. Mūsų urbanistai stengiasi greitai išduoti statybų leidimus, nevilkina biurokratinių procedūrų.

Siekiame kurti sąlygas ne tik verslui, bet ir gyventojams – tvarkome kelius, tiesiame dviračių takus, vykdome vandentvarkos projektus, pertvarkome ugdymo, kultūros įstaigas. Pakaunėje mažesni mokesčiai, pigesni žemės sklypai, daugiau erdvės, gaivesnis oras, graži gamta. Visa tai ir vilioja jaunas šeimas čia kurtis.

– Kuriose seniūnijose verslas vystėsi sparčiausiai? Kurios atsilieka?

– Didžiausiomis investicijomis pasižymėjo Karmėlavos seniūnija. Čia įsikūrusioje Laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) jau veikia 19 kompanijų, pritraukta 360 mln. eurų investicijų, sukurta beveik 2 tūkst. naujų darbo vietų.

Didžiuojamės mokslo pasiekimus versle diegiančia "Elinta", kuri šiemet žengė svarbų žingsnį robotikos link.

Rudenį įkurtuves šventė "DPD Lietuva", kurios siuntų rūšiavimo terminalas yra didžiausias ir moderniausias Baltijos šalyse. Netrukus savo veiklą turėtų pradėti "Pienas LT". LEZ statoma šveicarų kapitalo liuminiscencinių šviestuvų gamykla, išmaniųjų telefonų techninis centras, vienkartinių popierinių puodelių gamykla "Peraltis". Šalia magistralės Vilnius – Kaunas 2017 m. turėtų iškilti "Fortum Heat" jėgainė.

Į priekį žengia Karmėlavoje įsikūręs tarptautinis oro uostas: čia atidarytas oro parkas, kuriama jungtis su LEZ. Plečiasi ir prie magistralės Vilnius–Kaunas besikuriantis logistikos parkas, kuriame įsikūrė mažmeninės prekybos milžinės "Lidl" logistikos centras. Šalia veikia Lietuvos pašto ir farmacijos įmonės "Limedika" logistikos centrai.

Žemės ūkio technika prekiaujančios ir agroserviso paslaugas teikiančios įmonės telkiasi Kumpių kaime (Domeikavos sen.). Tai "East West Agro", "GNT Lietuva", "Kesko Agro Lietuva", "Rovaltra" ir kitos.

Naujosiose Muniškėse įsikūrė viena didžiausių Baltijos šalyse akvakultūros įmonių "jFisch". Babtų seniūnijoje žemės ūkio technika šią vasarą ėmė prekiauti "Agrokoncerno" filialas.

Garliavą ir jos apylinkes garsina "Baltijos polistirenas", siuvimo įmonė "Garlita", pramoginių laivų statykla "Marex Boat", traškučių gamykla "Oho", neseniai įsikūrusi šokolado gaminių įmonė "Choco Group".

Turime ir socialinės atskirties salelių Vilkijos, Čekiškės, Vandžiogalos seniūnijose. Čia stinga darbo vietų, todėl tenka mokėti daugiau pašalpų. Privilioti investuotojus sunku, nes trūksta kvalifikuotos darbo jėgos.

– Savivaldybių indekse Kauno rajonas gerai įvertintas už mažą biurokratinę naštą, palankias verslo sąlygas, gerus sveikatos rodiklius. O kokiose srityse reikėtų pasitempti?

– Kai kurie rodikliai džiugina, tačiau tobulėti tikrai yra kur. Galėtų būti mažesnės savivaldybės administravimo išlaidos, geresni švietimo rodikliai. Todėl dar daugiau investuosime į švietimo sistemą. Jau parengti Piliuonos, Čekiškės, Vandžiogalos gimnazijų atnaujinimo projektai, jiems įgyvendinti ieškome finansinių šaltinių.

Architektų įmonė "Archispektras" pakoregavo Mastaičių daugiafunkcio centro projektą. Jį sudarys vaikų darželis, pradinė mokykla, biblioteka, kultūros centras, sporto salė. Manau, kad tai bus didelis stimulas visai bendruomenei.

Kasmet sukuriame daugiau kaip 200 vietų darželiuose, tačiau jų vis trūksta. Kitąmet ketiname atidaryti dar vieną ikimokyklinio ugdymo įstaigą Garliavoje, planuojame greitai pastatomų modulinių darželių plėtrą.

– Gyventojai valdžią dažnai vertina pagal kelių būklę. Ar galima tikėtis, kad Kauno rajone bus mažiau žvyrkelių?

– Dar 2014 m. papildomai išasfaltavome 21 km žvyrkelių. Šiemet buvo baigtas asfaltuoti kelias Vilkija–Liučiūnai. Kitame etape taip pat planuojame atlikti nemažai kelio darbų. Savivaldybė yra parengusi Ramučių Centrinės gatvės, Kauno, Gėlių ir K.Bielinio gatvių rekonstrukcijos projektus.

Džiaugiuosi, kad mūsų prašymus išgirdo Susisiekimo ministerija ir Automobilių kelių direkcija. Artimiausiu metu bus rekonstruota kelio Kaunas–Zarasai danga ties Karmėlava ir Ramučiais, sutvarkyti šaligatviai, apšvietimas. Kitąmet turėtų būti išasfaltuotas kelias Bernatonys-Žemaitkiemis, taip pat įvažiuojamasis kelias į Kulautuvą.

Palankūs orai leidžia rekonstruoti Šakių plentą, sparčiai tiesiamos dviračių jungtys Ramučiai–Murava, Garliava–Aleksotas, Marvelė–Kačerginė, Vilijampolė–Raudondvaris. Automobilių kelių direkcija vykdo didelius darbus "Via Baltica" magistralėje, planuoja rekonstruoti magistralę Vilnius–Klaipėda.

– Kauno rajono savivaldybės administracinį pastatą juosia statybų pastoliai. Kokius darbus ruošiamasi atlikti?

– 1972 m. statytas pastatas yra gerokai pavargęs, vėjo perpučiamas, todėl nusprendėme jį atnaujinti: pakeisti langus, apdailos detales, apšiltinti. Norėtųsi, kad savivaldybė būtų jaukesnė, patogesnė ir gyventojams, ir čia dirbantiems žmonėms. Pastatas bus pritaikytas neįgaliesiems – iki šiol šis keturių aukštų pastatas neturėjo lifto.

– Kas jus, kaip merą, šiemet labiausiai nudžiugino?

– Nuoširdžiai džiaugiuosi partnerystės ryšiais su Kauno miesto savivaldybe. Dviračių takų jungtys – tik vienas iš daugelio bendrų projektų. Ateityje planuojame kurti bendrą transporto sistemą, atgaivinti Kauno tvirtovės fortus, Kačerginės "Nemuno žiedo" trasą, kartu sieksime Europos kultūros sostinės vardo 2022 m.

Mane taip pat nepaprastai džiugina bendruomenės susitelkimas, atsakomybė už savo kraštą. Manau, kad tai yra svarbiausias Kauno rajono sėkmės garantas.

2018 m. švęsime Lietuvos valstybės atkūrimo 100 metų jubiliejų. Pakaunės savanoriai buvo pirmieji, stoję ginti savo Tėvynės. Ir dabar mūsų krašto žmonės yra pirmieji, įamžinę savo senelių ir prosenelių žygdarbius paminkliniuose suoleliuose.

Nuoširdžiai dėkoju visiems Kauno rajono žmonėms už bendruomeniškumą ir indėlį puoselėjant savo kraštą. Tikiu, kad ir kitąmet kartu pavyks nuveikti daug prasmingų darbų.