Lietuvos savivaldybių indeksas skelbiamas jau šeštus metus iš eilės. Kauno rajono savivaldybė penkis kartus buvo pirma ir tik 2012 m. užėmė antrą vietą.

„Džiugu, kad mūsų krašto žmonių darbus pastebi ekspertai. Jų tyrimai padeda atidžiau pažvelgti į savivaldybės veiklą ir ją tobulinti“, – tvirtino Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.

Kauno rajonas išsiskiria darnia plėtra: plėtojamomis laisvalaikio, turizmo ir verslo zonomis, šiuolaikiniu žemės ūkiu, mokslu. Pakaunę ypač pamėgo logistikos, transporto ir agroserviso įmonės. Investuotojus vilioja patogi geografinė padėtis, geri magistraliniai keliai.

„Manau, kad Kauno rajono sėkmę lemia trys banginiai: bendruomenės aktyvumas, darni plėtra ir palankios sąlygos verslui. Stengiamės tvarkyti kelius, tiesiame dviračių takus, vykdome vandentvarkos projektus, pertvarkome ugdymo, kultūros įstaigas. Pakaunėje mažesni mokesčiai, pigesni žemės sklypai, daugiau erdvės, gaivesnis oras, graži gamta. Visa tai ir vilioja jaunas šeimas kurtis šiame krašte“, – apie sėkmės priežastis kalbėjo V. Makūnas.

Meras pabrėžė, kad sparti plėtra kelia ir iššūkių: reikia geresnių kelių, laisvalaikio zonų, vaikų darželių. Šiemet buvo atidaryti nauji darželiai Giraitėje ir Garliavoje, praplėstas „Ąžuolėlio“ filialas Akademijoje – mažiausiems Kauno rajono gyventojams iš viso sukurta 400 naujų vietų.

Lietuvos savivaldybių indeksas sudaromas pagal gyventojams ir verslui svarbiausias sritis, atskleidžiančias, kiek savivaldybėse yra ekonominės laisvės ir kaip efektyviai jos valdomos. Indekse teigiamai vertinama savivaldybė, kuri taupo mokesčių mokėtojų pinigus, skaidriai naudoja lėšas, neriboja vartotojų pasirinkimo, skatina konkurenciją tarp paslaugas teikiančių įmonių.

LLRI sudarė du reitingus – šešių didžiųjų miestų ir 54 mažųjų savivaldybių. Ekspertai pastebėjo, kad Kauno rajono savivaldybėje yra palyginti maža biurokratinė našta: tūkstančiui gyventojų čia tenka 3,9 darbuotojo, kai  Lietuvos vidurkis dvigubai didesnis.

LLRI tyrime pabrėžiama, kad Kauno rajono savivaldybė sugebėjo efektyviau išnaudoti turimus resursus, taip pat didelio miesto kaimynystę: privilioti užsienio investicijų, skatinti vietinį verslą. Nedarbas Kauno spalio pradžioje siekė 5,8 proc. ir buvo vienas mažiausių šalyje.

Po Kauno rajono 2016 m. mažųjų Lietuvos savivaldybių reitinge rikiuojasi Klaipėdos rajonas, Druskininkai, Marijampolės ir Šilutės rajonai. Tarp didžiųjų Lietuvos miestų geriausiai pasirodė Vilnius. Po sostinės seka Klaipėda, Šiauliai, Kaunas, Alytus  ir Panevėžys.

Kauno rajonas pagal Lietuvos savivaldybių indeksą

2011 m. – pirma vieta

2012 m. – antra vieta

2013 m. – pirma vieta

2014 m. – pirma vieta

2015 m. – pirma vieta

2016 m. – pirma vieta