Juodi pinigai

Baigiantis praėjusių metų vasarai mokesčių inspektoriams užkliuvo trys Laisvės alėja su plakatais ant nugaros žingsniuojančios merginos. Jos reklamavo ir pardavinėjo savaitraštį. Inspektoriai iš pradžių išsiaiškino, kad tokia prekyba vykdoma be Kauno miesto savivaldybės administracijos leidimo prekybai viešose vietose, o reklama nebuvo suderinta su savivaldybės administracija.

Patikrinus savaitraštį leidžiančios bendrovės buhalteriją paaiškėjo, kad visos merginos dirba nelegaliai. Apie jų įdarbinimą nebuvo pranešta iš anksto "Sodrai", kaip to reikalauja įstatymas.

Maža to, merginoms už darbą kasdien būdavo išmokama po 17 eurų grynais, šie pinigai nebuvo įtraukiami į buhalterinę apskaitą.

Spaudą pardavinėjusios merginos naudojosi elektroniniu kasos aparatu (EKA). Mokesčių inspektoriams patikrinimo metu sulyginus EKA operacijų žurnale užfiksuotas įplaukas ir įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus nustatyta, kad nuo 2016 m. sausio iki  rugpjūčio dalį per EKA gautų pajamų, iš viso 2 731,67 euro kasos pajamų, orderiu neįnešė į įmonės kasą ar kitaip neįtraukė į įmonės buhalterinę apskaitą. Peržiūrėjus 2016 m. PVM deklaracijų duomenis su faktiniais įmonės pardavimais, nustatyta, kad įmonė nuo sausio iki rugpjūčio Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) pateikdama PVM deklaracijas deklaravo mažesnę nei faktiškai gautą pajamų sumą. Iš viso PVM deklaracijose buvo deklaruota 4 259,43 euro mažesnė pardavimo suma. Taigi bendrovė "Kauno reikalai" sumažino mokėtino PVM sumą 522 eurais.

Tuometis bendrovės direktorius Tomas Rimkus, kurį bendrovės savininkas P.Sendrauskas atleido, teisme prisipažino padaręs pažeidimus, tačiau kaltę dėl nelegalaus darbo vertė buhalterei, esą "įvyko nesusipratimas", o kitus finansinius pažeidimus padarė "neišmanydamas buhalterinių dalykų". Teismas konstatavo, kad T.Rimkus padarė net keturis administracinius teisės pažeidimus, numatytus Administracinių teisės pažeidimų kodekse (ATPK) ir skyrė jam 2 604 eurų baudą.

Tenkino privačius poreikius

2015 m. viduryje sumanęs Kaune įsilieti į spaudos rinką P.Sendrauskas nebuvo pradžiamokslis žurnalistikos vandenyse. Jo motinos Rasos Sendrauskienės individuali įmonė "Alio Raseiniai" jau kelis dešimtmečius Raseiniuose leidžia tokio paties pavadinimo laikraštį.

Vytauto Didžiojo universitete istorijos mokslus krimtęs sūnus buvo paskirtas šio laikraščio direktoriumi. Beje, ir pats P.Sendrauskas savo bendrovę registravo ne Kaune, bet Raseiniuose. Praėjusiais metais Alytaus regiono žurnalistams ir visuomenei jis buvo pristatytas kaip "dviejų laikraščių savininkas", kuris "pasidalijo savo patirtimi steigiant leidinį Kaune".

Tiesa, patirtimi P.Sendrauskas dalijosi dar iki VMI vizito jo bendrovėje, leidžiančioje "didelės apimties leidinį".

Dienraščio turima informacija suponuoja nuomonę, kad nelegalios darbuotojos ir mokesčių nuslėpimas bendrovėje "Kauno reikalai" nebuvo vien tik "buhalterinių dalykų neišmanymas", kaip teismui sakė bendrovės buvęs direktorius. Nemažai įtarimų kelia faktas, kad vos mokesčių inspektoriai pradėjo vartyti bendrovės buhalteriją, P.Sendrauskas 51 proc. akcijų perleido savaitraščio redaktorei Žilvinei Petrauskaitei-Tarandai, 10 proc. – naujai paskirtai bendrovės direktorei Viktorijai Cibulskytei, o tik 31 proc. pasiliko sau.

Viena iš tokio poelgio priežasčių gali būti dar 2015 m. R.Sendrauskienės įmonėje VMI atliktas patikrinimas, kurio metu nustatyta begalė finansinių pažeidimų. Iš patikrinimo akto galima daryti išvadą, kad įmonės pinigai buvo naudojami privatiems poreikiams tenkinti, taip greičiausia bandant nuslėpti mokesčius.

Pagrindinis mokesčių inspektorių laimikis R.Sendrauskienės individualioje įmonėje – pasigesta 100 tūkst. eurų grynųjų. Įmonės savininkė nurodė, kad tokią sumą paskolinusi sūnaus Pauliaus bendrovei "Kauno reikalai", pirko kompiuterinę techniką, stalus, tačiau paskolos sutarties neparodė.

Inspektoriams atlikus reviziją Kaune, paaiškėjo, kad vien tik per du mėnesius bendrovės išlaidos sudarė kelis tūkstančius eurų, o įplaukos vos kelis šimtus. Pareigūnams nebuvo pateikta kasos knyga ir kasos dokumentai, nei grynieji pinigai. Tuometis "Kauno reikalų" direktorius T.Rimkus aiškino, kad veikla vykdoma iš R.Sendrauskienės įmonės paskolintų lėšų, tačiau neįvardijo ne tik gautos sumos, bet ir nepateikė sutarties.

Be šios, nežinia, kaip ir kur išgaravusios šimtatūkstantinės sumos, mokesčių inspektoriai Raseiniuose aptiko didžiulę puokštę finansinių pažeidimų.

R.Sendrauskienės įmonė iš sūnaus panaudos pagrindais naudojo net dešimt automobilių. Įmonės dokumentuose užfiksuotas visų automobilių nuvažiuotas kilometražas 2012–2015 m. gerokai didesnis, o pagal techninių apžiūrų dokumentus automobilių rida buvo mažesnė. Taigi finansinė nauda akivaizdi: sūnui mokama už automobilius (mokesčiai valstybei labai maži), degalų nurašoma daugiau, nei leistina pagal nuvažiuotus kilometrus.

Nustatyta, kad 2013 m. įmonė iš Vokietijos įmonės už grynuosius pinigus pirko 2007 m. gamybos automobilį BMW beveik už 16 tūkst. eurų, už porą tūkstančių eurų jį suremontavo ir kitais metais už 7,2 tūkst. eurų pardavė fiziniam asmeniui. Taigi įmonė deklaravo mažesnes pardavimo pajamas ir sumokėjo mažesnius mokesčius valstybei. Muitininkų vertinimu, toks automobilis turėjo vidutiniškai kainuoti apie 19,5 tūkst. eurų.

Mokesčių inspektoriai taip pat nustatė, kad 2012–2015 m. įmonė įsigijo įvairių statybinių medžiagų – cemento, žvyro, šildymo katilų, medžiagų stogui dengti, santechnikos ir elektros instaliacijos medžiagų, tapetų, grindų dangos, sienų bei grindų plytelių, plokščių, kurių panaudojimas nebuvo pagrįstas buhalterinės apskaitos dokumentais.

Laikraštį leidžianti įmonė taip pat buvo įsigijusi buitinės ir sodo technikos, miegamojo, svetainės, sodo baldų, įvairių įrankių. Kiekvieną mėnesį pirktos medžiagos ir įranga buvo nurašoma. Nustatyta, kad, skaičiuojant su PVM, buvo įsigyta įvairių prekių už maždaug ketvirtį milijono litų.

Praėjusių metų pabaigoje Raseinių rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs teisiamosios R.Sendrauskienės baudžiamąją bylą, procesą baigė baudžiamuoju įsakymu – verslininkė nubausta 10 MGL bauda.

Byla pakeliui į teismą

Tiriant R.Sendrauskienės baudžiamąją bylą, išlindo ir įdomių faktų apie P.Sendrausko turtus. Pasirodo, trisdešimtmetis jaunuolis buvo spėjęs Raseiniuose įsigyti keturis butus, žemės sklypą su gyvenamuoju namu, rajone – keturis veik 18 ha ploto žemės sklypus, dvylika automobilių. Įtarus galbūt neteisėtu praturtėjimu, Šiaulių apygardos prokuratūroje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Kaip dienraštį informavo prokuratūroje, P.Sendrauskui yra pareikšti įtarimai, tyrimas eina į pabaigą ir turėtų būti priimtas sprendimas bylą perduoti į teismą.

Paskelbė bankrotą

R.Sendrauskienės vyras Virginijus Sendrauskas kurį laiką vadovavo visuomeninei organizacijai "Alio, Raseiniai".

2015 m. pradžioje Šiaulių apygardos teismas tenkino "Sodros" Šilalės skyriaus prašymą šiai visuomeninei organizacijai paskelbti bankroto procedūrą. Buvo teigiama, kad atsakovė nuo 2011 m. gruodžio nesumokėjo 3 118,14 euro valstybinio socialinio draudimo įmokų ir 140,11 euro delspinigių, be to, VMI žiniomis, turi 1 345,46 euro mokesčių nepriemoką.

Praėjusiais metais teismas paskelbė šios visuomeninės organizacijos veiklos pabaigą. Konstatuota, kad nepatenkinti kreditoriniai reikalavimai sudaro veik 9 tūkst. eurų.

Bankroto procedūroje yra vienas įdomus momentas. Pasirodo, V.Sendrauskas 2015 m. vasarą buvo pasamdęs fizinį asmenį vykdyti statybos remonto darbus, glaistyti ir dažyti sienas sporto klube, kuris priklausė jo vadovaujamai visuomeninei organizacijai. Už darbus sumokėta vos per 220 eurų, kita dalis atlygio buvo įvardyta "nemokamu gyvenamuoju plotu remonto metu". Toks samdomas darbas teismo buvo pripažintas nelegaliu, V.Sendrauskas buvo nubaustas 868 eurų bauda.

"Kauno diena" bandė susisiekti su P.Sendrausku, tačiau jis neatsiliepė mobiliojo ryšio telefonu.

Skolininkas melagis

Šių metų kovo pabaigoje Kauno apylinkės teismas priėmė sprendimą už akių. Į teismą kreipėsi bendrovė "Lyderio grupė", teigdama, kad bendrovė "Kauno reikalai" vengia sumokėti per 12,5 tūkst. eurų skolą. Šiai bendrovei priklausiusioje spaustuvėje buvo spausdinamas "Savaitraštis Kaunui". Teismas tenkino "Lyderio grupės" prašymą ir skolą priteisė.

Naujasis "Kauno reikalų" direktorius Nerijus Gasparavičius, paprašytas įvertinti buvusio pagrindinio bendrovės savininko P.Sendrausko finansinę ir ūkinę veiklą, sakė pirmą kartą apie tai girdintis ir todėl negalintis vertinti. Savaitraščio redaktorė Ž.Petrauskaitė-Taranda komentuoti taip pat atsisakė, teigdama, kad esą "ne tuo adresu kreipiamasi".

"Kaip galiu moralę vertinti?" – retoriškai klausė pašnekovė ir pabrėžė, kad ji yra tik redaktorė, o ne bendrovės direktorė. Tačiau taip ir neišdrįsusi prisipažinti, kad vis dėlto ji yra pagrindinė bendrovės šeimininkė, valdanti 51 proc. akcijų paketą.

"Skolą mes atidavėme", – dienraščiui pareiškė bendrovės direktorius N.Gasparavičius.

Dienraščio redakcija nepatingėjo pasitikslinti pas "Lyderio grupės" vadovą Gintarą Lubauską. Praėjus vos dešimčiai minučių po pokalbio su N.Gasparavičiumi, G.Lubauskas piktinosi: "Ne tik kad skolininkai, bet dar ir melagiai, jokios skolos neatidavė."

Ne tik kad skolininkai, bet dar ir melagiai, jokios skolos neatidavė.

Pasak G.Lubausko, spaustuvėje buvo spausdinama nemažai laikraščių. Be "Savaitraščio Kaunui", buvo spausdinamas ir laikraštis "Alio, Raseiniai".

"Sutartis buvo pasirašyta ir su R.Sendrauskienės individualia įmone dėl laikraščio "Alio, Raseiniai" spausdinimo. Vėliau ši įmonė ėmė leisti "Savaitraštį Kaunui, – pasakojo G.Lubauskas. Tačiau netrukus šio savaitraščio leidybą perėmė bendrovė "Kauno reikalai". – Pakvipo fenikso sindromu. Įmonė ne tik neatsiskaitė už dviejų leidinių leidybą, bet mėgina išvengti finansinių įsipareigojimų, įkurdama naują įmonę. Už šių dviejų leidinių spausdinimą susidarė 35 tūkst. eurų skola."

Pašnekovas nuogąstavo girdėjęs kalbų, kad "Savaitraštį Kaunui" perims nauja įmonė, taip atsikratant skolų ir paslepiant skandalingus finansinius įvykius. Kalbos gal ir turi pagrindą: naujasis bendrovės direktorius – kelių leidinių bendraturtis.

Turi patirties?

Prieš dešimt metų panašiai nutiko su Panevėžio dienraščiu "Sekundė". Jį valdžiusi bendrovė "Spaudos magnatai" buvo subankrotinta. Visos teisės į laikraštį buvo perduotos naujai bendrovei "Sekundės redakcija", o "Spaudos magnatams" liko tik skolos.

"Panevėžio rytas" 2007 m. rašė, kad bendrovės "Sekundės redakcija" vadovus Panevėžio apygardos teismas bankrutuojančiai bendrovei "Spaudos magnatai" įpareigojo sumokėti apie 250 tūkst. litų.

Šioje istorijoje šmėsčiojo tuomečio Panevėžio mero Vito Matuzo patarėjo N. Gasparavičiaus pavardė. "Panevėžio rytas" skelbė, kad jis bendrovės "Sekundės redakcija" steigėjos Aldonos Bernotienės giminaitis, dabartinės atsakovės akcijų valdytojos bendrovės "Leidybos namai" akcininkas.

Panevėžio apygardos teismas neteisėtais pripažino 2006 m. vasario 8, 10–11 ir 28 d. tarp "Spaudos magnatų" ir "Sekundės redakcijos" pasirašytus sandorius.

Šiais ginčijamais sandoriais "Sekundės redakcija" buvo įgijusi ne tik teisę į prekės ženklus "Sekundė" ir "Panevėžio sekundė", bet ir į laikraščio "Sekundė" leidybą, platinimą bei iš prenumeratorių gautus apie 343 tūkst. litų.

Teisme liudytojai patvirtino, kad akcininkų susirinkimai buvę formalūs, o vienas šių operacijų sumanytojų – N.Gasparavičius.

Ieškovai nurodė, kad ginčijamais sandoriais "Spaudos magnatai" prarado beveik visą savo ilgalaikį turtą.

Lietuvos apeliacinis teismas 2007 m. kovo 22 d. nutartimi Panevėžio apygardos teismo 2007 m. sausio 16 d. nutartį paliko nepakeistą. Po metų sprendimą nepakeistą paliko ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.