Vieną geriausių Baltijos šalyse krepšinio ir pramogų arenų ir naujausią baseiną pastatęs Kaunas yra vertas ir aukšto europinio lygio daugiafunkcio stadiono. Tokią išvadą priėjo mūsų mieste lankęsis šalies vidaus reikalų ministras Dailis Alfonsas Barakauskas ir Kauno meras Andrius Kupčinskas.

Lėšos panaudotos efektyviai

Diskusijoje, kurioje dalyvavo ir S.Dariaus ir S.Girėno sporto centro vadovai, pritarta, kad pagrindinio Kauno stadiono atnaujinimas yra vienas prioritetinių miesto planų.
"Matome, kad Vilnius daug dėmesio skiria nacionalinio stadiono statyboms, Klaipėda – savo baseinui. Kaunas tokius objektus kaip "Girstučio" baseinas ir "Žalgirio" arena jau yra įgyvendinęs, todėl prioritetinis tampa būtent stadiono sutvarkymas", – sakė A.Kupčinskas.

Nauja VIP tribūna, autonominė elektros energijos tiekimo sistema, atskira tribūna svečių komandos aistruoliams, sustiprintos esamų tribūnų konstrukcijos, į kitą vietą perkelta masyvi švieslentė, o jei bus tikslinga – ir sumontuota stadiono vejos šildymo sistema. Tai tik keletas iš daugybės darbų, numatytų techniniame rekonstrukcijos projekte.

Preliminari projekto vertė – apie 20 mln. litų. Didelę dalį lėšų tikimasi gauti iš ES fondų.

Net 90 metų skaičiuojančiame stadione viešėję pareigūnai apžiūrėjo jau anksčiau atliktus rekonstrukcijos darbus, aptarė tolesnio finansavimo galimybes. D.A.Barakauskas pripažino, jog ankstesnė injekcija iš ES fondų ir valstybės lėšų – apie 2,7 mln. litų – panaudota efektyviai.

"Aiškiai matyti, kad tos lėšos, kurios buvo skirtos, panaudotos skaidriai. Galime drąsiai siųsti ataskaitas ES ir planuoti kitas investicijas", – kalbėjo ministras.

Kitas žingsnis – techninis projektas

Planuojama atnaujinti stadioną taip, kad jis atitiktų UEFA 4-ojo lygio reikalavimus, o arena talpintų daugiau kaip 10 tūkst. žiūrovų.

Jame galėtų vykti aukščiausio lygio tarptautinės futbolo rungtynės. Tiesa, elitinės Europos futbolo ekipos S.Dariaus ir S.Girėno areno veją mynė jau ne kartą – prieš keletą metų Kaunas priėmė pasaulio čempionę Ispanijos rinktinę, vienas pajėgiausių Europoje Prancūzijos, Italijos, Vokietijos ir kitų šalių komandas. Vis dėlto kiekviena tokia viešnagė kauniečiams virsdavo tikru galvos skausmu, nes nei veja, nei tribūnos, nei kitos stadiono patalpos neatitikdavo aukščiausio lygio reikalavimų.

"Norime tai pakeisti ir pamažu keičiame. Tiesa, kadangi stadionas yra ne paprastoje vietoje, o Kultūros paveldo teritorijoje, procesai vyksta lėčiau, nei kartais norėtųsi. Negalime statyti jokių naujų statinių, kol negauname gausybės leidimų. Vien suderinti detalųjį stadiono planą užtruko daugiau nei metus. Galime pasidžiaugti, kad praėjusių metų pabaigoje detalusis planas buvo galutinai suderintas ir pasirašytas. Kitas žingsnis bus techninio rekonstrukcijos projekto parengimas", – aiškino A.Kupčinskas.

Kauno mero teigimu, jei visi procesai vyks sklandžiai ir bus sulaukta Vyriausybės palaikymo, per šiuos metus rekonstrukcijos projektas turėtų būti užbaigtas, o statybos darbai užtruktų apie porą metų.

Kainų skirtumas – net 12 kartų

D.A.Barakauskas pabrėžė, kad S.Dariaus ir S.Girėno stadionas neturėtų tapti konkurentu Nacionaliniam stadionui Vilniuje, kurio statybA kainuos apie 250 mln. litų.
Kauniečių nuomone, istorinė arena Ąžuolyno apsuptyje yra unikali ir galėtų tarnauti ne tik sportinėms bendruomenės reikmėms.

"Kad S.Dariaus ir S.Girėno stadionas atitiktų tokį patį lygį kaip ir sostinėje planuojamas Nacionalinis stadionas, užtektų net 12 kartų mažiau lėšų. Lėšų skirtumas akivaizdus, o pasiektas rezultatas – ypatingos svarbos objekto galutinis sutvarkymas. Jame galėtų vykti ir kultūriniai, sveikatinimo renginiai. Manau, kad atsirastų vietos ir Arvydo Sabonio siūlomai idėjai čia įsteigti krepšinio muziejų", – vardijo A.Kupčinskas.

S.Dariaus ir S.Girėno sporto centras yra seniausias Lietuvoje sporto ir kultūros renginiams organizuoti skirtas statinys. 1921 m. Kauno miesto savivaldybės išnuomotame Lietuvos fizinio lavinimo sąjungai (LFLS) žemės sklype buvo įrengta futbolo aikštė ir bėgimo takai.

Tuomečio LFLS pirmininko Stepono Dariaus iniciatyva pagal jo parengtą projektą, iš dalies ir jo lėšomis 1924–1925 m. Kauno Ąžuolyne įrengtas pirmasis Lietuvos sporto stadionas.