„Pokyčiai miesto piniginėje prasideda nuo pokyčių galvose. Keičiame savivaldybės darbuotojų požiūrį tiek į darbą, tiek į mokesčių mokėtojų pinigus. Įsivaizduojate –jei kuris nors savivaldybės skyrius anksčiau iki metų pabaigos sugebėdavo išleisti visus numatytus pinigus, tai reikšdavo, kad jis tais metais dirbo gerai. Keičiame tokį ydingą mąstymą, darbuotojams keliame labai konkrečius tikslus, o pinigai tampa tik priemone jiems pasiekti“, – teigė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Į Kauno miesto biudžetą pernai gauta 8,2 mln. eurų daugiau pajamų nei 2015-iais, t.y. 13,3 mln. eurų daugiau, negu buvo planuota. Dėl papildomų įplaukų praėjusiais metais miestui pavyko grąžinti dvi ilgalaikes paskolas už beveik 4 milijonus eurų. Kaunas gali pasigirti ir dar vienu iškalbingu faktu – anot savivaldybės, antri metai iš eilės baigti be pradelstų skolų.

Per 2016-uosius sumažėjo ir savivaldybės įmonių skolos. Anot Kauno savivaldybės Įmonių valdymo poskyrio vedėjo Mindaugo Kyguolio, dėl efektyvaus įmonių darbo per metus jų skolas pavyko sumažinti 2,8 mln. eurų.

„Priežasčių, kodėl mažėjo skola, yra kelios, tačiau pagrindinėmis galima įvardinti besikeičiantį vadovų požiūrį į įmonių valdymą. Įmonių valdybų nariai ir prie įmonių vairo stovintys vadovai priiminėja racionalesnius ir praktiškesnius sprendimus“, – teigė M. Kyguolis.

Palyginus su 2015 metais, išlaidos savivaldybės darbuotojų algoms pernai sumažėjo 10,8 procento. Dėl to miestas per metus sutaupė 1,1 mln. eurų. Kitą savaitę Kauno miesto taryba tvirtins rekordinio dydžio miesto biudžetą, kuris sieks 297,6 mln. eurų.