Išskirtinei Kauno tarpukario architektūrai ketinama siekti Europos paveldo ženklo.

Kauno miesto savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Rimgaudas Miliukštis BNS teigė, kad Europos paveldo ženklas galėtų paskatinti kultūrinius renginius, turizmą, be to, jis galėtų būti privalumas ruošiant europinius projektus.

Jeigu miesto taryba siūlymui pritars, paraiškos forma bus teikiama pirmajam atrankos etapui nacionaliniu lygmeniu. Jame atrinkti objektai vėliau bus perduoti Europos Komisijai.

Kauno modernizmas susiformavo ketvirtajame praeito amžiaus dešimtmetyje, kai miestas buvo Lietuvos laikinoji sostinė, Lenkijai okupavus Vilniaus kraštą.

Mieste yra kelios dešimtys išskirtinės modernistinės architektūros pavyzdžių.

Kaip rašo architektūros istorikė Jolita Kančienė, Kauno tarpukario architektūra yra fenomenas, neturintis analogų Europoje ir susijęs su intensyviomis statybomis. Pirmuoju lietuviškojo modernizmo pastatu yra laikomas Centrinis paštas, pastatytas 1930-1931 metais.

Architektūros ir urbanistikos tyrimų centras nurodo, jog tarpukariu Europoje plitusias modernizmo idėjas į Lietuvą parsivežė užsienyje studijavę architektai. Lietuvoje modernistinė architektūra įgavo savitą formą, dėl ko yra vadinama kaunietiškąja architektūros mokykla. Kiekvienas iš čia kūrusių architektų turėjo savitą braižą, pasižymintį skirtingomis moderniomis variacijomis.

Europos paveldo ženklo sąrašas kuriamas nuo 2006 metų, į jį Europos valstybės gali siūlyti reikšmingiausius kultūros paveldo objektus ir vietoves, liudijančius kiekvienos šalies, kaip sudėtinės Europos dalies, identitetą, iškilias asmenybes bei istorinius įvykius, atlikusius svarbų vaidmenį tos šalies ir Europos istorijos ir kultūros raidoje.

Į šį sąrašą Lietuva be Kauno modernizmo taip pat yra pasiūliusi įrašyti Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrybą, Žemaitijos XVIII-XX amžių medines bažnyčias kartu su Kryžių kalnu bei Lietuvos partizaninį rezistencinį judėjimą ir jį atspindintį Genocido aukų muziejų Vilniuje.