2,4 metrų aukščio paminklas turėtų atsirasti Laisvės alėjoje – čia ją rekomendavo statyti architektai ir paveldosaugininkai.

Anksčiau planuota, kad paminklas turėtų būti statomas Rotušės, kurioje buvo burmistro kabinetas, aikštėje. Ši vieta parinkta atsižvelgus į miestiečių apklausą internetu. Už Rotušės aikštę balsavo 45,5 procentai apklausoje dalyvavusių kauniečių. 34,7 proc. pasisakė už paminklo statymą Laisvės alėjoje ties Centriniu paštu, kur jis ir turėtų iškilti, dar 19,7 proc. norėjo jį matyti Nepriklausomybės aikštėje.

Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos (KAUET) direktorė Jūratė Merkevičienė BNS yra sakiusi, kad skulptūra Rotušės aikštėje, ekspertų vertinimu, netinkama dėl savo menko ryšio su šia aplinka. Be to šioje erdvėje, kurioje vyksta renginiai, ji keistai atrodytų apsupta prekybinių palapinių, masinių renginių metu kiltų pavojus, kad kas nors susižeis.

Artėjančio Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio proga J.Vileišio  paminklą Kauno miestui nusprendė padovanoti išeiviai. Jungtinėse Valstijose gyvenantys Kauno patriotai ir pažinojusieji J.Vileišį  šitaip nutarė pagerbti miestui reikšmingos istorinės asmenybės atminimą.

Išeivių sumanymui paramą išreiškė Vilniuje įsikūręs Vileišių  fondas, skulptūros pastatymas Kaunui nekainuos.

Skulptūrą atidengti planuojama liepos 6–ąją.

Advokatas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras J.Vileišis  tarpukariu ėjo vidaus reikalų, vėliau - finansų ministro pareigas, buvo Lietuvos valstybės atstovu JAV, pretendavo į prezidento postą.

1921-1933 metais būdamas Kauno miesto burmistru per trumpą laiką organizavo kanalizacijos, vandentiekio tinklų tiesimą, sutvarkė susisiekimo problemas, pastatė tiltų, įkūrė mokyklų, visuomeninių organizacijų.