Buvę Lietuvos televizijos Kauno redakcijos darbuotojai susirinko prisiminti Sausio 13-osios įvykius ir pagerbti mirusius kolegas.
1991 metais sudėtingomis aplinkybėmis dirbę Kauno televizijos ir radijo darbuotojai vėlų šeštadienio vakarą rinkosi buvusios redakcijos patalpose S. Daukanto gatvėje.
Apie dvi dešimtys buvusių televizijos ir radijo darbuotojų uždegė 11 žvakelių – tiek Anapilin išėjo jų buvusių kolegų.
Susitikimo pabaigoje, jau sekmadienio naktį, buvę bendradarbiai į dangų iššovė dar ir 11 signalinių raketų.
„Tuo paminėjome ir savo kolegų, ir Sausio 13-osios aukų atminimą“, – sakė Lietuvos žurnalistų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas Vidas Mačiulis.
Jis susirinkusiems įteikė menininko Audriaus Vaišnio sukurtus stiklinius atmintinų įvykių simbolius.
Prieš 22 metus, kai sovietų armija sostinėje užgrobė televizijos bokštą ir televizijos bei radijo redakcijas, kauniečiai tapo vieninteliai laisvo žodžio skleidėjai visai Lietuvai.
V. Mačiulis netgi pateko į Lietuvos rekordų knygą kaip žurnalistas, 11 valandų be pertraukos vedęs televizijos laidas iš studijos. Iš viso Kauno studija be pertraukos dirbo tris paras.
„Sausio 13-osios rytą turėjo būti rodoma mano informacinė laida „Sekmadienio rytą“, bet aplinkybės susiklostė taip, kad ji prasidėjo 3 valandą nakties“, – pasakojo V. Mačiulis.
Apie tų laikų įvykius renginio dalyviams buvo parodytas V. Mačiulio ir amžiną atilsį režsieriaus Broniaus Talačkos dokumentinis filmas „Sekmadienio rytą“ – Sausio 13-oji“.
Tą naktį, kai buvo užgrobta Lietuvos televizija, Kaune budėjo keli techniniai darbuotojai ir radijo darbuotojas Modestas Patašius. „Po to, kai sovietų kareiviai užėmė televiziją sostinėje, padėtis atrodė beviltiška, bet mums Juragių radijo ir televizijos darbuotojai pranešė, kad įmanoma atnaujinti transliacijas. Tada įjungti visą aparatūra trukdavo ilgiau nei dabar, todėl užtrukome keliolika minučių, kol ekranuose žmonės pamatė Kauno studiją. Tuo metu pirmą kartą tiesiogiai teko vesti televizijos laidą. Buvo ir jaudulio, ir jaunatviško pykčio okupantams, kad šitaip trypiama mūsų laisvė. Tą naktį maniau, kad Eglė Bučelytė ir kiti kolegos Vilniuje jau nušauti ir tai bet kada gali atsitikti mums, Kauno redakcijos darbuotojams “, – prisiminė M. Patašius, dabar dirbantis spaudos žurnalistu ir fotografu.
Kauno rajone tą naktį operatyviai buvo atnaujintos ir radijo transliacijos. Informacijos ištroškusiems žmonėms iš Sitkūnų stoties žinias pradėjo skelbti žurnalistė Jolanta Šarpnickienė.
Žurnalistus ir techninius darbuotojus tuo metu labai entuziastingai palaikė gyventojai, kurie nešė maistą, siūlė savo transportą, kitokią pagalbą.
Naujausi komentarai