Senovės romėnų karo dievas šventės pavadinime minėtas neatsitiktinai. Visą dieną šiame forte žvangėjo ginklai, dunksėjo žirgų kanopos, dūmuose skendo pabūklai, virė inscenizuotos kovos. Rengtos net bajorų dvikovos kapsuliniais „pištalietais“.
Užsukus į I-ąjį fortą, tądien buvo galima pasijusti tarsi persikėlus į XX a. pradžią, XIX a. ar dar anksčiau. Skirtingus karybos būdus pristatė įvairūs Lietuvos karybos klubai, tarp jų – Kauno pavieto laisvieji šauliai, Grenadierius, Viduramžių Pasiuntiniai, Jotvos vartai, Ostlandas, Leitgiris, Karo istorijos klubas ir kiti – iš viso apie 150 karo rekonstruktorių.
Renginyje pristatyti kariai nuo akmens amžiaus iki šiuolaikinės Lietuvos kariuomenės, Šaulių sąjungos, Aro pareigūnų. Senovinius šokius pristatė viduramžių šokių klubas „Saltus Gladii“.
Šventę surengė asociacija „Kauno tvirtovė“ ir Kauno tvirtovės parkas.
„Karo rekonstruktoriai savo buvimu priverčia aplinkinius prisiminti Marsą, karą, taikaus gyvenimo trapumą ir svarbiausias tautų ir valstybių išlikimo pamokas. Nes Marsas vis dar brėžia įtakos zonų ir valstybinių sienų linijas, turi įtakos valstybių santvarkoms, iškelia ir nuverčia lyderius, jo pagalba valstybės tampa svarbios ar tampa kitų valstybių maistu ar pašaru. Karo rekonstruktoriai, baisiojo karo dievo vaikai, primena laisvės kainą ir jos vertę, drąsos, ryžto ir pasišventimo reikšmę, skatina prisiminti žuvusiuosius ir užauginti tų, kurie sąmoningai apsispręs tapti Tėvynės gynėjais, gretas,“ – pasak Kauno tvirtovės parko direktoriaus Valdo Rakučio, be karo rekonstruktorių neapsieina ir kino filmų kūrėjai, įvairių švenčių organizatoriai.
Tikimasi, kad ateityje susiformuos tradicija karybos klubams kiekvienais metais susitikti Marso lauke I-ajame forte. „Marso laukas – ideali vieta susirinkti tokiems klubams, nepriklausomai nuo to, kokią uniformą jų nariai dėvi, kokius laikus reprezentuoja, pakalbėti apie vertybes, pasidalinti patirtimi, prisidėti prie Kauno tvirtovės prikėlimo naujam, taikiam gyvenimui“, – įsitikinęs V.Rakutis.
Istoriškai I-asis fortas buvo vienas reikšmingiausių, Pirmojo pasaulinio karo metais vokiečių kariuomenei šturmuojant Carinės Rusijos įkurtą Kauno tvirtovę. I-ajame forte ir dabar matyti daug bombardavimo pėdsakų ir kitų ženklų, liudijančių čia virus įnirtingus mūšius, po kurių 1915 m. visa Kauno tvirtovė buvo užimta. Manoma, kad per mūšius į šį fortą pataikė net septyni „Didžiosios Bertos“ sviediniai.
Naujausi komentarai