Du pastato langai pirmame ir antrame aukštuose šviečia Lietuvos trispalve.

Šis patriotinis akcentas ypatingai  išsiskiria sutemus. „Jūs pastebėjote? Patiko? Kaip glosto širdį, turbūt panašiai kaip moteriai, kuomet nusiperka naujus batus ir aplinkiniai pastebi“, – šmaikštavo Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininkas vidaus tarnybos pulkininkas Vidas Kerševičius.

Pasak V.Kerševičiaus, šis patriotinis akcentas atsirado viso kolektyvo bendru sutarimu, nors neapsieita be pozicijos ir opozicijos, tačiau galutiniu rezultatu galiausiai visi buvo patenkinti.

Ugniagesiai įvertino ir jų centrinio pastato unikalumą. 1930 metais architekto  Edmundo Fryko suprojektuotas pastas iki šiol atlieka ugniagesių centro funkciją, yra architektūrinis paminklas ir laikomas vienu gražiausių pastatų Lietuvoje.

„Mums visiems išpuolė nuostabus laikas. Gyvename Lietuvos šimtmetyje. Tokia proga žmogaus ir valstybės gyvenime būna vieną kartą. Istorija kada nors bylos, kad šimtmečio proga jie kažką darė arba nedarė nieko. Mes džiaugiamės sulaukę tokio gražaus Lietuvos jubiliejaus. Kitiems tokia garbė jau neišpuls“, – laikmečio ir noro prisidėti prie svarbios šaliai šventės minėjo V.Kerševičius.

Viršininkas pripažino, kad šiandien esančios naujos technologijos labai įdomiai leidžia spręsti daugybę dalykų.

Istorija kada nors bylos, kad šimtmečio proga jie kažką darė arba nedarė nieko. Mes džiaugiamės sulaukę tokio gražaus Lietuvos jubiliejaus. Kitiems tokia garbė jau neišpuls.

„Iš savo kuklių resursų su kolektyvu svarstėme, kaip čia mums atkreipti į save visuomenės, kuriai mes esame labai dėkingi už pasitikėjimą, dėmesį“, –norėdami pademonstruoti esantys patriotai kauniečiai, ugniagesiai nesikreipė pagalbos į reklamos agentūras.

Ugniagesių viršininkas juokėsi, kad meninė saviraiška nėra jų stiprioji pusė, todėl idėjos vertinimas jiems yra labai svarbus. Pirmiausia ugniagesiai surado tinkamas LED juosteles, sulitavo taip, kad šviečiančios juostos pakaktų per visus vidinius langų kraštus, po to priklijavo. Priklijuotos ir įjungtos juostelės sušilo ir atsilupo.

„Puolėme į paniką, bet vis tiek šiaip taip pritvirtinome“, – kilusių sunkumų neslėpė viršininkas. – „Jei tai, ką padarėme žmonės vertins kaip šiemetinę Kauno Kalėdų eglutę, tai nebus gerai. Juoksis, kad pigiai pasipuošėme. Spalvų spektre nebuvo plataus pasirinkimo, tad teko rinktis iš to, kas pagal kišenę. Aukštesnė kokybė jau rėmėsi ir į didesnius pinigus“, – atviravo V.Kerševičius.

Nors viršininkas apibūdindamas „pigiai“ turėjo meninį vertinimą, tačiau "pigiai" puikiai atitiko finansinę išraiška. Šiam projektui Kauno ugniagesiai išleido 70 eurų.

Šalia papuošto pastato dar pastatyta seniausia gaisrinės mašina. Šis 1963 metų automobilis – vokiečių dovana, puikiai važiuoja, praeina techninius patikrinimus. Kitus tarnybinius automobilius ugniagesiai planuoja puošti Vyčiais.