Kaip Kauną atgręžti į upes? Tokį klausimą pateikę savo skaitytojams sulaukėme gausybės idėjų ir pasiūlymų. Sutvarkyti krantines, pastatyti suoliukus, paleisti upėmis laivus, nutiesti beždžionių tiltą, nuomoti valtis, plaukioti jachtomis ir net pakviesti Somalio piratus. Šią idėją pasiūlęs skaitytojas, tikėkimės, juokauja.

Panašu, kad kauniečiai išties išsiilgę pramogų ant vandens. Gyvendami dviejų upių sankirtoje, deja, negalime pasigirti, jog kasdien vaikštinėjame jaukiomis krantinėmis, o savaitgalį buvome nulėkę iki, tarkim, Raudonės. Nuo pilies kuorų pasidairėme po nuostabias Nemuno apylinkes ir vėl sugrįžome į Santaką. Čia galbūt jau radome šėliojančius riedlentininkus bei pagal armonikos melodijas trypčiojančius senukus. Vizija galbūt graži, tačiau ar įgyvendinama?

Skaitytojas Antanas Jankūnas tvirtina, kad kiekviena šeima su mažais vaikais ar seneliai su anūkais ateitų, jei jiems būtų ką veikti, t.y. galėtų už tam tikrą mokestį su garlaiviu, jachtomis, baidarėmis, kanojomis, vandens motociklais, įvairiais laiveliais bei vandens dviračiais paplaukioti, nuo vandens čiuožyklos pačiuožinėti ar specialiai įrengto tramplino pašokinėti.

„Be to, vasarą vandensvydį būtų galima pažaisti tam tikroje uždaroje, šalia Nemuno krantinės įkurtoje vietoje. Visoms pramogoms užtikrinti, bent vasarą, reikėtų parengtų gelbėtojų. Privaloma riedlentininkams ir riedutininkams įrengti aikštelę, nes dabar jie renkasi prie Vytauto Didžiojo Karo muziejaus esančiame sodelyje.

Vasarą gal net suorganizuoti oro balionų savotišką vandens karą, žinoma dalyvautų tik profesionalai. Siūlyčiau daugiau tiltelių ir lieptų padaryti, o gal net panašiai kažką į beždžionių tiltelį įrengti pavyktų. Smagu būtų pasėdėti virš vandens“, - svajoja skaitytojas.

Jonas Kluonis siūlo organizuoti Nemunu reguliarius pasiplaukiojimus laivu: „Ypač šeštadieniais ir sekmadieniais. Maršruto trukmė - iki 4 val. Gerai būtų ir organizuotas maitinimas taip, kad visi norintys būtų aptarnauti. Siūlau maršrutą nuo Vytauto bažnyčios ar „Combo“ Raudondvario link -Vilkijos - Seredžiaus - Veliuonos - Raudonės ir atgal iki HES. Hidroelektrinė būtų didelė trauka.“

Skaitytojas Dainius siūlo sutvarkyti krantinės dalį, esančią tarp Aleksoto tilto ir Nemuno-Neries santakos smaigalio. „Žinoma betono ten nereikia. Padaryti pėsčiųjų ir dviračių takus, iškirsti krūmus, užsodinti žolytę, pastatyti suoliukus. Paleisti apžvalginį laivą iki Kulautuvos ir atgal, kad kelionė užtruktų apie valandą. Laivą galėtų administruoti ir išlaikyti privatus verslas“, - mintimis dalijasi skaitytojas.

„Kaunas - vandens ir žalios spalvos miestas, - įsitinusi Loreta Bildaitė. - Tik labai gaila, jog mūsų

gatvės nešvarios ir skurdžios. Kaip atgręžti Kauną į upes? Nereikia ieškoti toli. Puikiausias pavyzdys yra Birštonas. O juk pro jį teka tas pats Nemunas. Pažiūrėkit, argi nenuostabu vaikščioti Birštone palei Nemuną trinkelėmis grįstu taku? Argi nenuostabu prisėsti ant tvarkingai nudažyto

suolelio? Argi nenuostabu prigulti čia pat ant tvarkingai nupjautos vejos? Tiesiog... paprastume slypi grožis.“

Nepolitiko nuomone, labai svarbu įrengti tvarkingas krantines ir jokiais būdais neprojektuoti

namų ir kotedžų uždarančių priėjimą prie vandens. „Tipinis krantinės pavyzdys turėtų būti: pėsčiųjų šaligatvis („promenada“), gatvė ir namai arba kotedžai. Tokioj krantinėje galėtų būti keletas nuolydžių, pritaikytų mažųjų laivų nuleidimui į vandenį ir iškėlimui iš jo“, - siūlo skaitytojas.

Kai kurie skaitytojai negaili kritikos ir ironizuoja:  „Upes atgaivinti gali tik Somalio piratai! Reikia juos pasikviesti, tai atsigaus ne tik Kauno upės, bet ir Kauno marios, ir Baltijos jūra“, - rašo Juozas Vaitkevičius.

Skaitytojas Inžinierius tvirtina, kad norint atgręžti Kauną į upes, reikia pirmiausiai sutvarkyti upių pakrantes. „Iškirsti krūmus, išvalyti šiukšlynus, įrengti suoliukus, dviračių bei pėsčiųjų takus. Trumpai tariant, sutvarkyti upių krantines. Sekantis dalykas, Kaune trūksta pramogų upėse. Kitaip sakant, jų iš viso nėra.

Reikėtų kad plaukiotų pramoginiai laivai ir atsirastų bent kažkoks judėjimas upėse. Šiuo metu net ir nebūtų įdomu plaukti upe, nes matytųsi tik apleistos pakrantės. Vandens pramogų vystymui manau tinkamiausia dabar būtų sala. Iš tenai galėtų plaukioti pramoginiai laivai ir vykti daugiau vandens pramogų“, - savo idėjas siūlo skaitytojas.

Tuo tarpu Sigitas siūlo pirmiausia žvejams apsikuopti.

„Žvejai mėgėjai turi savo teritoriją palikti gražią, o ne tokią, kokią mačiau 2008 metų rudenį. Atliekos, dumbliai, popieriai, šlykštu net dviračiu pravažiuoti... nuo Kauno pilies iki Žemųjų Šančių.  Žvejai laikykitės tvarkos ir švaros !“ - ragina skaitytojas.

Aušra Pociūtė įsitikinusi, kad upės tikrai galėtų būti Kauno vizitine kortele. „Tačiau pirmiausia reikia sutvarkyti pakrantes, iššienauti krūmynus (kartu su jais ir krūmynų „bomžynus“), įrengti dviračių, pėsčiųjų takelius, kad žmonės apskritai galėtų prie vandens prieiti. Reikėtų įrengti suoliukus prie pakrančių, suoliukai galėtų būti „su mintim“, ant kiekvieno jų galima užrašyti po frazę iš Kauno istorijos, kažką, kas miestui buvo ar yra reikšminga, frazę galima susieti su suolelio stovėjimo vieta, tame rajone gyvenusiais miestui nusipelniusiais kauniečiais ir pan. Taip galima ant suolelių išrašyti visą Kauno istoriją.

Dar reikėtų įsteigti valtelių nuomos paslaugą, kad miestiečiai patys galėtų pasiirstyti ar, kad juos paplukdytų „vairuotojas-irkluotojas“. Siūlau sukurti originalų valtelių dizainą, susieti jį su Kauno atributika (pvz. herbu), galbūt šios kaunietiškos valtelės kada nors taip pat taptų miesto simboliu.

Įrengti aikšteles prie pakrančių, kur galėtų grupuotis ir jaunimas ir senimas, kur galėtų vykti nedideli kultūriniai renginiai. Remiuosi Paryžiaus Senos upės pavyzdžiu. Prie jos pakrantės įrengtos asfaltuotos aikštelės puikiai tarnauja gyventojams, vienoj aikštelėj vakarais renkasi tango šokių mylėtojai, kitoje - breiko šokėjai, trečioje - trypinėja senjorai. Smagu žiūrėt, žmonės susirenka smagiai praleist laiko. Renginiai nieko nekainuoja, nes dalyviai patys sau pramogą pasidaro. Galbūt vienoje iš tokių aikštelių būtų galima rodyti lauko kiną? Žaisti stalo žaidimus?“