Pasaulio architektų susidomėjimas

Šis centras galėjo iškilti ir Vilniuje, tačiau vyriausybinė darbo grupė netruko konstatuoti, kad Kauno valdžia šiam projektui pasiruošė kur kas geriau – tiek siūlomos pastato aplinkos, tiek logistikos, statybos ir ekspozicijų kaštų prasme. Bet svarbiausia – unikali vieta dukart didesnė, nei galėjo pasiūlyti Vilnius.

Bet tai buvo tik pradžia. Tarptautiniai vėjai papūtė tuomet, kai prasidėjo architektūrinių centro idėjų konkursas. Tuomet Kauno meras Visvaldas Matijošaitis miesto valdžios sprendimą apibūdino itin lakoniškai: „Nusprendėme neužsidaryti vien savo lietuviškoje smėlio dėžėje ir pasitelkėme partnerius, kurie yra žinomi visame pasaulyje ir kurie padės į šį projektą pritraukti garsiausių pasaulio architektų“.

Pastangos davė vaisių – konkurso rengėjas Londone įsikūrusi kompanija „Malcolm Reading Consultants“ skaičiuoja, kad neseniai paskelbtu konkursu jau susidomėjo daugiau nei 100 architektų biurų iš viso pasaulio. Tarp susidomėjusiųjų – architektai iš Europos ir netgi egzotiškų kraštų: Dominikos Respublikos, Indijos ir Kolumbijos.

„Šio konkurso tikslas – visiems architektams sudaryti sąlygas dalyvauti: nuo geriausių ir labiausiai žinomų iki pradedančiųjų. Todėl konkursas yra visiškai sąžiningas ir skaidrus“, – pripažino „Malcolm Reading Consultants“ projektų direktorius Davidas Hamiltonas.

Sąlyga – kad statinys derėtų su Kauno visuma

Konkurso sąlygas išanalizavę ekspertai ypač palankiai vertina tai, kad Mokslo ir technologijų populiarinimo centras privalės derėti su Kauno naujamiesčiu ir būti moderni jo tąsa. „Nemuno sala patenka į valstybės saugomos kultūros paveldo vietovės – Kauno miesto istorinės dalies (Naujamiesčio) vizualinės apsaugos pozonį, kuriame draudžiama veikla, galinti trukdyti apžvelgti kultūros paveldo objektą (šiuo atveju Naujamiestį). Tai apima saugomus vaizdo koridorius Naujamiesčio rajone ir maksimalų leistiną 25 m statybos aukštį saloje“, – rašoma konkurso sąlygose.

Arhitektūrinio konkurso komisijos narys architektas prof. Jonas Audėjaitis pastebėjo, kad pirminiame konkurso etape architektai turės pateikti Mokslo populiarinimo centro idėją, tinkančią prie Kauno miesto konteksto. „Tikime, kad profesionalai gebės pažvelgti giliau, įvertins ne vien Nemuno salos geografinę vietą mieste, aplinką, bet ir jos visuomeninę, socialinę reikšmę, galiausiai – pro šalį tekančio Nemuno istorinę svarbą bei įvairias Kauno tradicijas. Kitaip tariant, mieste statomi nauji objektai turi tiesiogiai derėti su bendra visuma“, – sakė J.Audėjaitis.

Kauniečiai grįžta į Kauną

Užduotis sukurti naujos architektūros objektą, kad jis derėtų su Kauno stiliumi – ne iš lengvųjų. Juolab kad 1919–1940 m. Kauno architektūrai suteiktas Europos paveldo ženklas. Geriausi pasaulio architektų biurai rudens pradžioje turi pateikti savo idėjas.

Šis projektas sudomino ir kaunietį architektą Aidą Krutejavą, jau daugiau nei dešimtmetį dirbantį tarptautinėje architektų grupėje „Bureau vers plus de bien-etre / V+“, įsikūrusioje Briuselyje. Architektas šį projektą vadina išskirtiniu tiek Lietuvai, tiek Kaunui, tiek sau asmeniškai. „Tikiu jo sėkme. Vaikystė ir jaunystė, prabėgusi nuostabios tarpukario architektūros apsuptyje, palieka savo pėdsaką gyvenime. Todėl su komanda dedame visas pastangas tikėdamiesi pateikti geriausią pasiūlymą gimtajam miestui garsinti, – kalbėjo šiuo metu Briuselyje gyvenantis ir dirbantis A.Krutejavas.

Teigiamai vertindamas Kauno valdžios sprendimą organizuoti tarptautinį konkursą, architektas pažymėjo, kad Kaunas turi išskirtinės tipologijos viešųjų erdvių, kurios lemia savitą jų naudojimo būdą. „Manau, jog projektas suteikia galimybę padidinti esamų erdvių urbanistinę vertę ir visiškai naujai pažvelgti į Naujamiesčio ir Senamiesčio panoramas nuo upės pusės. Be to, tai ne tik architektūrinės formos klausimas. Tai proga diskusijai platesniu kontekstu, – greta poveikio miesto įvaizdžiui dera įvertinti tokios infrastruktūros poveikį miestiečių gerovei ir vietiniam verslui“, – dėliojo įžvalgas A.Krutejavas.

„Mokslo sala“ – ambicingas projektas, turintis keletą precedentų kitose šalyse, todėl labai svarbu atrasti parametrus, lemiančius tokių projektų sėkmę. Šiam tikslui subūrėme komandą, turinčią patirties vietos ir tarptautiniame kontekste, siekdami pateikti išsamią situacijos analizę Kauno miestui. Visa mūsų patirtis užsienyje, todėl ieškojome patikimo partnerio Lietuvoje. Pasirinkome tris dešimtmečius veiklą vykdančią inovatyvią lietuviško kapitalo kompaniją „A.Žilinskis ir Ko“, kuri taip pat turi nemažą indėlį Kaunui savo darbais ir yra sukūrusi daug darbo vietų šiame mieste“, – kalbėjo architektas.

„Mokslo sala“ – galimybė miestui

Architektas ir projektų kuratorius Jonas Žukauskas, šiuo metu kartu su tarptautine komanda kuruojantis Baltijos paviljoną 15-oje Venecijos architektūros bienalėje, akcentavo, kad „Mokslo salos“ projektas kartu bus susijęs su svarbios infrastruktūros vystymu – Kauno oro uosto plėtra ir „Rail Baltica“ geležinkeliu.

„Todėl „Mokslo salos“ atsiradimas keis Kauno kultūrinį kraštovaizdį ir neišvengiamai prisidės prie miesto traukos. Norėtųsi tikėtis, jog projekto užduotis bus ne tik tapti nauju Kauno simboliu, bet ir išplėsti mokslo praktikų tarpusavio santykį su visuomene. Svarbu galvoti ne tik, kaip „Mokslo sala“ bus ypatinga lokalioje erdvėje, bet ir kuo ji taps išskirtinė sugebėdama sujungti ir veikti savo turiniu platesnius procesus, mokslines praktikas tarptautiniu mastu“, – sakė J.Žukauskas. – Projekto sėkmė priklauso nuo sugebėjimo artikuliuoti mokslines praktikas ir tapti visuomenei pristatančiu viešu forumu, todėl rengiant projektą svarbu ne tik patraukli ikoniška pastato forma, bet ir institucinė sąranga.“

Bus daug interaktyvių pramogų

Planuojama, kad mokslo populiarinimo centras pradės veikti 2018 m. Interaktyviame mokslo ir technologijų centre lankytojai galės susipažinti su žmonijos atradimais, mokslo ir technologijų naujovėmis, jame būtų pristatomos inovatyvios Lietuvos įmonės.

„Centrui paskyrėme švenčiausią Kauno vietą – Nemuno salą. Tai nebus tik pasivaikščiojimų vieta. Čia juk išdygs ir kongresų rūmai. Kitoje upės pusėje neliks ir „Respublikos“ monolitų vaiduoklių. Tad ši vieta nušvis kitomis spalvomis“, – teigė prof. architektas J.Audėjaitis. Kauno meras pabrėžė, kad šis centras bus skirtas ir vaikams, kurie galės interaktyviai kažką susprogdinti, sudeginti ir išbandyti mokslo galimybes. Vyks vadinamieji cheminių ir fizinių eksperimentų teatrai.

Preliminariai skaičiuojama, kad mokslo centras gali kainuoti apie 25 mln. eurų. Didžioji dalis lėšų bus skirta iš ES fondų. Objekto išlaikymas per metus kainuos apie 2,5 mln. eurų. Planuojama, kad mokslo centrui iš savo veiklos pavyks padengti nuo 80–100 proc. metinių išlaidų. Per metus centre tikimasi sulaukti apie 300 tūkst. lankytojų.