Kultūros akcentai

Šiemet Kaunas, Ešas prie Alzeto (Liuksemburgas) ir Novi Sadas Serbijoje dalijosi Europos kultūros sostinės titulu, todėl šių miestų vadovai lankėsi vieni pas kitus ir dalyvavo renginiuose.

Vasarį Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis lankėsi Liuksemburge, kur vyko programos „Ešas – Europos kultūros sostinė 2022“ atidarymo renginiai, pagrindinis pasirodymas „Remix“, parodos, koncertai.

Komandiruotės metu ne tik dalyvauta kultūros šventėje, bet ir susitikta su Ešo savivaldybės atstovais, užsienio delegacijomis. Aptartos tolesnės miestų bendradarbiavimo galimybės kultūros srityje, dalyviai pakviesti apsilankyti Kauno – Europos kultūros sostinės renginiuose.

Paroda Paryžiuje sulaukė milžiniško susidomėjimo – merijoje susirinko daug žmonių, apie ją rašė didžiausias Prancūzijos laikraštis.

Gegužės 8–10 d. vicemeras Mantas Jurgutis vyko į Paryžių. Minint Europos dieną, Kauno miesto savivaldybė, „Kaunas 2022“, Lietuvos ambasada Prancūzijoje ir Paryžiaus 17-ojo rajono merija atidarė Martyno Plepio fotografijų parodą „Mano modernizmas“. Čia pristatyta šiųmetė Europos kultūros sostinės programa ir turtinga Kauno architektūra – tarpukario pastatai, medinukai, pretenduojantys tapti UNESCO Pasaulio paveldo sąrašo dalimi.

„Paroda Paryžiuje sulaukė milžiniško susidomėjimo – merijoje susirinko daug žmonių, apie ją rašė didžiausias Prancūzijos laikraštis. Tai dar kartą įrodo, kad turime kuo didžiuotis ir parodyti visam pasauliui. UNESCO Pasaulio paveldo sąraše nedaug modernistinio paveldo ir nė vieno Europos miesto, kuris galėtų pasigirti tokio masto urbanizacija tarpukariu ir pastatų įvairove kaip Kaunas“, – įspūdžiais pasidalijo M. Jurgutis.

Paroda: Prancūzijoje miesto atstovai atidarė M. Plepio fotografijų parodą „Mano modernizmas“. (Kauno miesto savivaldybės nuotr.)

Po vizito Paryžiuje 17-ojo rajono meras su delegacija atvyko atsakomojo vizito ir dalyvavo programos „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ renginiuose, su Kauno vadovais aptarė miestų bendradarbiavimą sporto, jaunimo, paveldo ir kultūros srityse.

Idėjos „Mokslo salai“

Vicemeras Andrius Palionis kartu su administracijos direktoriumi Tadu Metelioniu vasarą ieškojo idėjų būsimai „Mokslo salos“ ekspozicijai.

Birželį jie lankėsi Ventspilyje (Latvija), o liepos viduryje – Balstogėje (Lenkija). Vizitų tikslas – apžiūrėti šiuose miestuose veikiančius mokslo centrus „Vizium“ ir „Epi-centrum“. Su šių miestų atstovais, mokslo centrų vadovais aptarti aktualūs – mokslo centro steigimo, valdymo, veiklų organizavimo – klausimai. Domėtasi techniniais sprendimais, lankomiausiomis ekspozicijomis.

„Abu centrai yra netoli nuo Lietuvos, todėl, planuodami būsimos „Mokslo salos“ veiklą ir ieškodami išskirtinumo, norėjome išgirsti patirtį komandų, kurios dirbo kurdamos, atidarydamos tokius centrus ir užtikrindamos jų kasdienę veiklą. Buvo svarbu išgirsti kolegų atsiliepimus apie ekspozicijų įrangą, kokie sprendimai labiausiai patraukia vaikus ir jaunimą.

Viešėdami Ventspilyje skyrėme laiko susipažinti su Ventspilio „High technology park“ veikla, pagrindiniais iššūkiais. Tai aktualu planuojant Aleksoto inovacijų parko veiklą. Tad abi komandiruotės – trumpi darbiniai pasidalijimo patirtimi vizitai“, – komentavo A. Palionis.

Minėti savivaldybės atstovai lankėsi ir Vokietijoje. Čia susipažinta su skirtingomis planetariumų technologijomis, siekiant įvertinti, kurie sprendiniai tiktų „Mokslo salos“ planetariumui. Vizito metu A. Palionis ir T. Metelionis aplankė Vokietijos astronomijos ir gamtos mokslų informacijos centrus, savo dydžiu panašius į kuriamą Kaune, susitiko su jų vadovais.

Idėja: Latvijos mokslo centre ieškota, kokios ekspozicijos tiktų „Mokslo salai“. (Kauno miesto savivaldybės nuotr.)

Sėmėsi patirties

Kauno miesto savivaldybės atstovai nurodė, kad šiemet su vienos dienos vizitu buvo išvykęs ir administracijos direktoriaus pavaduotojas Paulius Keras.

Drauge su kitais specialistais iš Lietuvos jis lankėsi Osle, Norvegijos elektromobilumo gerųjų patirčių pristatyme. Ekspertų susitikime aptarta elektromobilių ir įkrovimo stotelių tinklo plėtra ir kaip tokias idėjas būtų galima įgyvendinti Kaune.

Kauno regiono atliekų tvarkymo centro atstovai drauge su administracijos direktoriaus pavaduotoju Gedeminu Barčausku šiemet vyko į Šveicariją. Šios komandiruotės tikslas – susipažinti su šveicarų maisto atliekų surinkimo ir perdirbimo sprendiniais, gerosiomis patirtimis.

„Šiemet komandiruotėmis siekta didinti Kauno žinomumą, palaikyti ir stiprinti santykius su vizituojamais miestais ir parsivežti gerųjų patirčių, kurios galėtų būti pritaikytos Kaune“, – pabrėžiama „Kauno dienai“ atsiųstame savivaldybės komentare.

Keliavo ir specialistai

Į kelias komandiruotes buvo deleguoti ir tam tikrų savivaldybės skyrių atstovai. Jų kelionės apėmė tiek švietimo sektoriaus naujienas, tiek ir telkė paramą Ukrainai.

Anot savivaldybės specialistų, viena reikšmingesnių stažuočių šiemet – Švietimo skyriaus ir Kauno ugdymo įstaigų vizitas Švedijoje. Spalio 24–28 d. į Vekšės miestą išvyko Švietimo skyriaus vedėja Ona Gucevičienė ir devyni Kauno miesto švietimo įstaigų vadovai.

Per kelias dienas aplankytos penkios Švedijos mokyklos, susipažinta su skandinaviška švietimo sistema, kuri ne tik viena seniausių Europoje, bet ir pripažįstama viena pažangiausių ir veiksmingiausių.

Komandiruotės dalyviai diskutavo su mokyklų vadovais, bendruomene, stebėjo vykstančias pamokas. Daug dėmesio skirta įtraukiojo ugdymo problemoms, ukrainiečių mokymo ypatumams, projektinėms veikloms ir mainų programų galimybėms, diskutuota pilietiškumo ir tolerancijos temomis.

Čia įgytą patirtį įtraukiojo ugdymo srityje planuoja taikyti Kauno J. ir P. Vileišių mokykla-daugiafunkcis centras. Kauno „Saulės“ gimnazija, bendradarbiaudama su Švedijos partneriais, plėtos projektinę veiklą. Kauno švietimo inovacijų centras su Vekšės švietimo įstaigomis rengia „Erasmus+“ projektą suaugusiųjų įtraukiojo mokymo tema, kurio paraiška bus teikiama 2023 m. vasarį. Partneriai iš Švedijos planuoja skaityti pranešimus ir dalytis savo patirtimi Tarptautiniame matematikos forume, kuris vyks kitąmet pavasarį.

Kita reikšminga Kauno atstovų kelionė – į Ukrainą. Komandiruotės metu į karo alinamą šalį pristatyti penki buvę Kauno policijos tarnybiniai automobiliai. Transporto priemonės perduotos Kauno partneriui – Charkivo miestui. Vicemeras A. Palionis, administracijos vadovai P. Keras ir G. Barčauskas, mero patarėjas Tomas Jarusevičius ir keli skyrių vadovai patys nuvairavo automobilius su humanitarine siunta ir perdavė kolegoms Ukrainoje.

Kiek kainavo kelionės?

Pandemijos pamokos itin naudingos – jos išmokė operatyviau organizuoti darbus, sutaupė laiko ir lėšų, nes dalis susitikimų vyko nuotoliniu būdu.

3,5 tūkst. eurų – vos tiek siekia Kauno vadovų komandiruočių išlaidos.

Būtent nuotoliu surengti susitikimai su Brešijos (Italija), Kava de Tirenio (Italija), Charkivo (Ukraina) merais, skaityti pranešimai konferencijose, panašaus pobūdžio renginiuose.

„Nepaisant to, tiek mes, tiek mūsų užsienio kolegos pripažįsta, kad virtualūs susitikimai tikrai ne visada gali pakeisti gyvus. Gyvi pokalbiai būna detalesni ir nuoširdesni. Kalbant apie susipažinimą su kitų šalių techniniais sprendimais, gerųjų patirčių parsivežimą – taip pat būtinas gyvas vizitas. Tik tuomet gali matyti bendrą vaizdą, suprasti veikimo principus ir jų pritaikomumą Kaunui“, – pažymėjo Kauno miesto savivaldybės ekspertai.

Skaičiuojama, kad iki šios dienos Kauno miesto vadovų komandiruočių išlaidos – dienpinigiai, kelionės bilietai, degalai arba viešasis transportas, gyvenamoji vieta ir kt. – siekia 3,5 tūkst. eurų. Dar 21,4 tūkst. eurų skirta kitų savivaldybės darbuotojų komandiruotėms, kvalifikacijai kelti.

Vizitai į Kauną

Šiemet ne tik Kauno atstovai keliavo į užsienį susitikti su partneriais, aptarti bendradarbiavimo klausimų, bet ir miestas sulaukė įvairių delegacijų vizitų. Kaunas buvo itin matomas dėl Europos kultūros sostinės titulo ir kandidatavimo į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

Svarbus įvykis buvo UNESCO generalinės direktorės Audrey Azoulay vizitas. Savo kalboje viešnia priminė, kad Kaunas jau kurį laiką yra tarsi rampų šviesoje dėl savo paveldo ir unikalios modernizmo architektūros, pripažinimo UNESCO dizaino miestu ir Europos kultūros sostinės kultūrinių renginių.

„Toks tarptautinis pripažinimas ir įvertinimas reikšmingas kiekvienam miestui“, – pabrėžiama „Kauno dienai“ atsiųstame komentare.

Spalio mėnesį Kaune lankėsi Belgijos karališkoji pora – karalius Filipas ir karalienė Matilda, kurie susitiko su meru, miesto kultūros atstovais ir akademikais. Monarchai apžiūrėjo Mikalojaus Konstantino Čiurlionio paveikslus, Naujamiesčio architektūrą, aplankė Vytauto Didžiojo universitetą, Istorinę Prezidentūrą. Šis vizitas prisidėjo stiprinant ne tik miesto, bet ir visos šalies ryšius su Belgija.

Šiemet dauguma Kauno miestų partnerių delegacijų apsilankė Europos kultūros sostinės renginiuose, kartu aptarė ir bendrus miestų projektus, bendradarbiavimo galimybes. Ypatingos reikšmės sulaukė FIFA vadovo ir kitų delegatų viešnagės Kaune apžiūrint naujai pastatytą Dariaus ir Girėno stadioną.

Itin svarbūs buvo Ukrainos delegacijų apsilankymai, leidę operatyviai suteikti pagalbą, kurios tuo metu labiausiai reikėjo. Pavyzdžiui, Lietuvoje apsistojusiam Charkivo nacionaliniam operos ir baleto teatrui Kaunas skyrė 60 tūkst. eurų paramą. Tai leido 262 operos solistams, choristams, baleto šokėjams, Charkivo orkestrui, aptarnaujančiam personalui ir artistų vaikams likti Lietuvoje ir tęsti gastroles.