Bandę sužinoti, iš kur "Kauno vandenyse" trykšta prabangos ir dosnumo saviesiems šaltiniai, miesto politikai kol kas liko it musę kandę – bendrovės vadovybė pateikė formalią informaciją ir dar pareikalavo laikyti liežuvį už dantų.

Aišku, kad neaišku

"Formaliai "Kauno vandenys" informaciją pateikė, dar pridengė paslapties skraiste ir abejonių tikrai neišsklaidė. Dar daugiau įtarimų kelia bandymas slėptis už konfidencialumo", – šyptelėjo miesto tarybos narys Stasys Buškevičius.

"Aišku, kad niekas neaišku. Gavome tik formalų atsakymą", – savo kolegai pritarė  tarybos narė Aušra Ručienė. "Kauno vandenų" pateikta informacija apie padėtį bendrovėje jos taip pat nenudžiugino. Politikė įsitikinusi, kad viešumoje nuskambėjusi istorija turėtų kelti rūpestį ir savivaldybės administracijai. Jeigu savivaldybės vadovai ir toliau tylės, politikai patys ketina aiškintis, kas slypi drumstose "Kauno vandenų" gelmėse.

Pernai lapkritį miesto politikai pareikalavo bendrovės "Kauno vandenys" vadovybės pateikti išsamią informaciją apie padėtį bendrovėje. Jie sunerimo dėl ne pirmą dieną sklandančių kalbų apie galbūt neteisėtai "Kauno vandenų" vadovybės taškomus pinigus, kuriuos kauniečiai sumoka už vandenį. Tarybos nariai teiravosi apie bendrovės vykdomus viešuosius pirkimus, vadovybės komandiruotes, aukštas pareigas užimančių darbuotojų naudojimąsi tarnybiniais automobiliais, didelėmis sumomis dalijamą paramą ir kitus įtarimų sukėlusius dalykus.

Užuot gavę konkrečius atsakymus į klausimus, politikai prieš didžiąsias metų šventes sulaukė įsakmaus "Kauno vandenų" generalinio direktoriaus nurodymo bendrovėje pasirašyti konfidencialumo deklaraciją.

Tik raštiškai patvirtinę, kad laikys liežuvį už dantų, miesto tarybos nariai galėjo susipažinti su formalia savivaldybės kontroliuojamos įmonės informacija. Tikėtasi sulaukti skaičiais ir konkrečiais faktais pagrįstos informacijos, tačiau bendrovės vadovybė, matyt, nusprendė nesivarginti.

"Bendrovė prieš politikus atsišaudė formaliai. Tai skatina kapstytis dar giliau, todėl kreipsimės į administracijos direktorių, kad šitą reikalą iš pradžių tirtų savi specialistai, o jeigu ir toliau kils neaiškumų, kreipsimės į aukštesnes tarnybas", – tolesnius veiksmus atskleidė S.Buškevičius. Jis įsitikinęs, kad savivaldybės administracijos direktoriui "Kauno vandenys" privalės viską pateikti konkrečiai ir aiškiai.

"Akivaizdu, kad "Kauno vandenų" valdyba nekontroliuoja situacijos, o gal net ir dangsto administracijos darbelius. "Kauno vandenys" turi susitvarkyti, o ne bet kaip valkioti bendrovės pavadinimą. Manau, kad būtų tikslinga peržiūrėti ir kitų savivaldybės bendrovių valdybų sudėtis", – įsitikinęs tarybos narys Arvydas Garbaravičius.

Auditoriams niekas neužkliuvo

Savivaldybės Kontrolės komitetui vadovaujantis Simonas Kairys užsiminė, kad savivaldybės administracija taip pat nepadeda aiškintis situacijos savivaldybės kontroliuojamoje bendrovėje.
"Savivaldybės auditoriai "Kauno vandenyse" nerado jokių problemų. Manau, kad tai labai ribotos apimties tyrimas. Kviesime bendrovės direktorių, kad atsakytų į Kontrolės komiteto narių klausimus", – pasiryžęs S.Kairys.

Anot jo, dar prieš Kalėdas seniūnų sueigoje buvo sutarta, kad bendrovės generalinis direktorius L.Baltrėnas turi atvykti į miesto tarybos posėdį ir atsakyti į tarybos narių klausimus. Kol kas tai nebuvo padaryta. "Šventės baigėsi, todėl artimiausiame tarybos posėdyje reikėtų tai padaryti. Gandai apie "Kauno vandenis" tebesklando", – pastebėjo S.Kairys.

Prašys specialistų pagalbos

"Kauno vandenų" generalinio direktoriaus parašu patvirtintoje informacijoje pateikta nemažai medžiagos apie bendrovės vykdytus ir dar tebevykdomus viešuosius pirkimus. Ar ten viskas skaidru, miesto tarybos nariai iš pirmo žvilgsnio nustatyti negali.

"Tą informaciją turėtų įvertinti kompetentingi specialistai. Vienaip gali atrodyti man kaip politikui, visai kitaip – specialistui. Kai bus kokia nors oficiali viešuosius pirkimus išmanančio specialisto išvada, galėsime ir mes ką nors pasakyti", – pastebėjo S.Buškevičius.

Dar daugiau neaiškumų kilo ir kitais klausimais. Politikams rūpėjo sužinoti, ar bendrovė įsigijo prabangių automobilių ir kokiomis transporto priemonėmis važinėja "Kauno vadovai", tačiau dokumente tik surašyta, kokie automobiliai buvo įsigyti pernai. Kas ir kur jais važinėja, ar nenaudoja asmeninėms reikmėms, liko paslaptis.

Pasklidusios kalbos apie tai, kad "Kauno vandenų" vadovas galbūt važinėja prabangiu automobiliu, sukėlė nemažai diskusijų tarp tarybos narių, tačiau oficialios informacijos apie vadovo automobilį bendrovė politikams nepateikė.

"Būkim biedni, bet teisingi – tai yra komunalinė įmonė, tiekianti geriamąjį vandenį, vienintelė, monopolinė. Vadovų automobilių markė ir brangumas niekaip nesusiję su įmonės efektyvumu. Kuklumas už mokesčių mokėtojų pinigus puošia", – ironiškai dėstė jaunalietuvis S.Buškevičius.

Dalija gyventojų pinigus

S.Buškevičius ir A.Garbaravičius įsitikinę, kad savivaldybės administracijos direktorius turėtų spręsti ir valdybos kompetencijos klausimą. Įtarimai, kad "Kauno vandenys" su valdybos palaiminimu dosniai dalija šimtatūkstantinę paramą, pasitvirtino.

Dar 2013-iesiems nesibaigus bendrovė buvo atseikėjusi 320 tūkst. litų įvairioms organizacijoms, viešosioms įstaigoms, tačiau visiškai neaišku, kam konkrečiai tie pinigai panaudoti. Kai kuriais atvejais abejonių kelia ir paramos gavėjai.

"Jeigu ateis įmonė X, paprašys paramos ir iš karto gaus, tada galima sukurti įmonę iš vieno fizinio asmens ir gauti paramą", – šyptelėjo S.Buškevičius.

Šūsnį klausimų bendrovei pateikę miesto tarybos nariai ne kartą yra viešai išsakę nuomonę, kad skiriant paramą turi būti koks nors laukiamas efektas – nauda miestui ir miestiečių lūkesčių patenkinimas.

"Jeigu tai būtų privatus juridinis vienetas, gali teikti paramą nors ir NASA kosminei programai ar skrydžiams į mėnulį. "Kauno vandenys" skirsto ne savus pinigus, o gyventojų, kurie moka abonentinį mokestį ir už kiekvieną kubinį metrą vandens", – atkreipė dėmesį S.Buškevičius.

Bendrauja tik raštu

Su "Kauno vandenų" generaliniu direktoriumi L.Baltrėnu susisiekti nepavyko. Valdybos pirmininkas Juozas Marcalis su "Kauno diena" kalbėtis atsisakė. Jis pareikalavo atsiųsti klausimus raštu, tačiau nei pats, nei įmonės vadovas į raštu pateiktus klausimus atsakyti nesiteikė. Tai padaryti buvo pavesta generalinio direktoriaus padėjėjui Viliui Burokui.
Pasiteiravus, ką savivaldybės kontroliuojamai bendrovei reikia slėpti nuo kauniečių išrinktų politikų, raštiškame atsakyme aiškinama apie Akcinių bendrovių įstatymo apibrėžtą komercinę paslaptį ir konfidencialumo deklaraciją.

"UAB "Kauno vandenys" pateikė išsamią informaciją į visus Kauno savivaldybės tarybos narių 2013 11 14 raštu Nr. D2-453 pateiktus klausimus, nieko nenuslėpdama", – tvirtinama "Kauno vandenų" atsakyme.

Miesto politikų priekaištų, esą konfidencialumas įneša tik dar daugiau abejonių dėl padėties bendrovėje, "Kauno vandenys" visai nekomentavo.

Pasidomėjome, į kokias komandiruotes už bendrovės pinigus vyko valdybos pirmininkas J.Marcalis, kuris nėra bendrovės darbuotojas. Paaiškėjo, kad pernai "Kauno vandenys" valdybos pirmininką siuntė į Vokietiją, Daniją ir Izraelį. Teigiama, kad tai atsiėjo tik kiek daugiau nei 2 tūkst. litų.

Miesto politikams pateiktoje informacijoje nebuvo įvardyta, kas naudojasi naujais automobiliais ir kiek jie kainavo. "Kauno dienai" pasidomėjus, atsakymai buvo šiek tiek sukonkretinti.
2013-aisiais "Kauno vandenys" buvo itin dosnūs miesto tarybos nariui socialdemokratui Valiui Venslovui, bendrovėje einančiam Technikos direktoriaus pareigas. Jam buvo nupirktas naujintelis maždaug 80 tūkst. litų vertės "Volkswagen Passat".

Kam naudojamas pernai įsigytas keleivinis autobusėlis "VW Multivan", taip ir liko neaišku. "Automobilis yra naudojamas įvairiems bendrovės tikslams ir konkrečiai niekam nėra priskirtas", – raštu žurnalistams atsakė "Kauno vandenų" įpareigotas atstovas. Neoficialiai kalbama, kad ši transporto priemonė praverčia važiuojant į medžioklę.

"UAB "Kauno vandenys" apie bendrovės darbuotojų vykimą į medžioklę tarnybiniais automobiliais informacijos neturi", – atkertama rašte "Kauno dienai".

Už vandenį permokame?

Kauno technologijos universiteto (KTU) matavimų inžinerijos prof. Darius Gailius teigia, kad daugeliu atveju už vandenį permokame, tačiau dabar egzistuojantis skaitiklių tikslumo patikrinimo mechanizmas nėra patikimas. D.Gailiaus su kolegomis sukurtas vandens skaitiklių tikslumą tikrinantis prietaisas skaitiklius tikrina jų instaliavimo vietoje, todėl realiai atspindi tikrinamų skaitiklių tikslumą.

Mokslininkų grupės atliktų tyrimų duomenimis, daugeliu atvejų skaitikliai rodo daugiau, nei buvo realiai išnaudota vandens. Tačiau pagal dabar egzistuojančius nuostatus skaitikliai tikrinami tik juos išmontavus. Suprantama, kad skaitiklį tikrinant ne jo veikimo vietoje, dėl montavimo atsirandančių netikslumų pastebėti neįmanoma.

Kurdami prietaisą KTU mokslininkai jį patikrino praktiškai – buvo ištirti dviejų Kauno daugiabučių namų skaitikliai. "Pasirodė, kad kai kur žmonės už vandenį moka net 40 procentų daugiau!" – teigia D.Gailius. Mokslininkas prisimena ir kitą atvejį – kai patikrinus naujai pastatyto namo skaitiklius pasirodė, kad atskirai kiekvieno buto rodmenų suma yra 30 proc. didesnė nei bendro namo skaitiklio.

Šiuo metu KTU su vokiečių firma "Neumann & Co" kuriamo skaitiklių tikslumo patikrinimo prietaiso prototipas yra užbaigtas ir laukia sertifikavimo. Vokietijoje juo jau domisi valstybės metrologijos tarnyba, kitos organizacijos. Mokslininkai tikisi, kad prietaisas suras kelią ir į Lietuvos rinką.

KTU inf.