Lietuvos pirmosios tautinės olimpiados dalyvius Kaune pagerbė bėgikai. Stanislovas Buškevičius bėgimo metu sutrynė prie kostiumo avimus batelius.
Antradienį vakare istorinės Prezidentūros kieme prie bėgimo starto linijos išsirikiavo 86 dalyviai. Vienas jų – Kauno vicemeras S.Buškevičius. Tokių renginių nepraleidžiantis politikas pasakojo, kad į bėgimą vos spėjo iš kito renginio, tad neturėjo kada užsukti į namus persirengti. Sportinę aprangą kažkas paskolino, o štai tinkamo dydžio batų neatsirado. Tačiau tai S.Buškevičiaus nuo sumanymo nesustabdė.
„Būčiau ir su kostiumu bėgęs. Daug kur galima nesudalyvauti, bet tik ne tokiame renginyje“, – ryžtu bėgti spinduliavo S.Buškevičius.
Su bėgimui nepritaikytais batais bėgęs vyras slidinėjo trasoje, tačiau penkių kilometrų atstumą sugebėjo įveikti 36. Prizo vicemeras negavo, o sutrintus batus greičiausiai teks išmesti.
„Šiandien į darbą teko eiti su kitais batais. Batai nebuvo nauji, bet geri. Ne kiniški. Su blogais batais į savivaldybę nepavaikščiosi. Mokėjau, atrodo, 220, o ne 50 litų“, – batų gailėjo politikas.
Bėgimas finišavo kur ir prasidėjęs – Prezidentūroje, kurioje po finišo atidaryta archyvinių nuotraukų paroda „Olimpinis Kaunas: Lietuvos tautinė olimpiada 1938 m.“ Atidarymo iškilmėse dalyvavo Prezidentas Valdas Adamkus, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentas Artūras Poviliūnas.
Lietuvoje pirmoji tautinė olimpiada buvo surengta palyginti vėlai, tik 1938 metais. Kaimyninės valstybės jau buvo surengusios bent po kelias tokias tautines olimpiadas. Ši data buvo pasirinkta neatsitiktinai – tais metais Lietuva šventė 20-sias Nepriklausomybės metines. Solidžiai sukakčiai paminėti be įvairiausių kitų renginių buvo nuspręsta surengti viso pasaulio lietuvių sporto šventę. Pirmoji Lietuvos tautinė olimpiada susiejo sportą, meną, kultūrą, tradicijas ir politiką.
Pasaulio lietuvių sporto žaidynių tradicija atkurta 1998 metais.
Naujausi komentarai