Siekia paramos

Kovo 16 dieną sukanka lygiai metai nuo pirmojo karantino įvedimo ir maitinimo bei apgyvendinimo įstaigų uždarymo. Tačiau šio sektoriaus atstovai tikina, kad iš valdžios negavo jokios paramos. Siekiant atkreipti dėmesį, trijuose Lietuvos miestuose – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje – restoranai ir viešbučiai surengė protesto akciją „Paskutinė verslo vakarienė“.

Kaune restoranų ir viešbučių atstovai rinkosi Rotušės aikštėje, o toliau nuo pagrindinės miesto aikštės įsikūrę verslai jungėsi prie akcijos nuotoliniu būdu arba ties savo maitinimo įstaigomis paruošė simbolinį paskutinės vakarienės stalą. Akcijos metu Rotušės aikštėje verslo atstovai puošniai padengė staliukus, paklojo viešbučių lovas, prie jų atsistojo dirbti pasirengęs personalas. Taip pat prie staliukų ir lovų padėtos žvakės bei kapų vainikai, mat ne visi šio sektoriaus verslai sugrįš dirbti, kitiems teks duris užverti amžiams.

Šia akcija siekiama atkreipti valdžios dėmesį į tai, kad turizmo sektorius, didžiąja dalimi apimantis viešbučius, restoranus, per metus generuoja 5 proc. šalies BVP. Šiame sektoriuje dirba apie 42 tūkst. darbuotojų. Restoranai ir viešbučiai karantino metu buvo uždaryti vieni pirmųjų, pradės veikti paskutiniai, todėl būtina parama verslui, kad šis galėtų bent kiek lengviau kvėpuoti. Deja, kol kas restoranai ir viešbučiai jokios paramos nesulaukė. Būtent todėl Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija (LVRA) ir pakvietė į „Paskutinę verslo vakarienę“.

„Akcija siekiama dar vieną, jau paskutinį kartą Vyriausybei pasakyti, kad metus be paramos gyvenantį ir didžiąją laiko dalį uždarytą sektorių yra ištikusi agonija – be skubios pagalbos daugelis jo atstovų šį pavasarį jau nebeatsidarys“, – teigė LVRA atstovai.

Dideli nuostoliai

Prie protesto akcijos prisijungę Kaune veikiančių restoranų, kavinių bei viešbučių atstovai teigė, kad išsilaikyti be valdžios paramos yra beveik neįmanoma. Šio sektoriaus atstovai skaičiuoja didelius nuostolius, kuriems padengti paskolų nebeužtenka.

„Mūsų apyvarta krito 70 proc., palyginus su 2019 metais. „Perkūno namų“ viešbutį mes jau paaukojome, jis metus jau neveikia, o su „Daugirdu“ padirbėjome tik tris vasaros mėnesius, tačiau ir tuo metu tikrai nebuvo antplūdžio. Darbuotojams valdžia apmokėjo prastovas, tačiau ne visi už tuos pinigus galėjo pragyventi, todėl registravosi Užimtumo tarnyboje. Tačiau nors darbuotojų užmokestis buvo dalinai kompensuotas, bet pats verslas jokios paramos negavo.

Vilmanto Raupelio nuotr.

Jokiam pastatų išlaikymui, nuomai ir kitoms reikmėms viešbučiai negavo nei cento. Mūsų atveju, galėjome gauti 100 tūkst. eurų paskolą, tai ją išnaudojome per kelis žiemos mėnesius už šildymą. Dabar nėra jokių resursų, su kuriais galėtumėme vėl atidaryti bent jau lauko terasas“, – kalbėjo viešbučių „Daugirdas“ ir „Perkūno namai“ vadovas Vytautas Gustas.

Vasarą karantinas buvo šiek tiek atlaisvintas ir į viešbučius galėjo sugrįžti klientai, tačiau Kauno apgyvendinimo įstaigos antplūdžio nesulaukė, mat lietuviai išgraibstė pajūrio ir kurortinių miestų viešbučius bei SPA. Į Kauną užsuko vos keli procentai vietinių turistų, o užsienio svečių nesulaukė beveik visi šalies viešbučiai, todėl nebuvo iš ko žiemai užsiauginti storesnių lašinių, kad būtų galima lengviau pragyventi.

Nereikia būti dideliu verslininku, kad suprastum, jog padėtis yra katastrofiška.

Sunku išsilaikyti

Prie protesto akcijos prisijungė ir svetingumo kompleksas „Monte Pacis“. Jo vadovė Indra Ramanauskienė portalui kauno.diena.lt taip pat patvirtino, kad išgyventi labai sunku. Tiesa, „Monte Pacis“ bent jau vasarą galėjo kiek atsipūsti, tačiau antrojo karantino metu vėl viskas sustojo, o paveldo saugomą kompleksą išlaikyti vis tiek reikia.

„Buvo tik prastovos darbuotojams, tai bent jie galėjo gyventi, bet vis tiek mes turėsime „Sodrai“ sumokėti mokesčius už darbuotojus. O verslui, deja, nėra jokios paramos. Tikrai žinau ne vieną kolegą, kuris nebeatsidarys. Viskas yra paskutiniai lašai. Čia eina kalba ne apie tai, kad mums leistų dirbti. Mes suprantame, kad būsime paskutiniai, kuriems leis dirbti ir tai yra logiška, nes žmonės turi būti jau paskiepyti ir turėti pinigų, kad vėl galėtų eiti į restoraną, kadangi tai tikrai nėra pirmo būtinumo dalykas. Tačiau mes solidarizuojamės ir nedirbame, kad epidemiologinė situacija tap[tų kuo geresnė, bet iš ko mums išsilaikyti?“ – sakė I.Ramanauskienė.

Vilmanto Raupelio nuotr.

Ji teigė, kad praėjusių metų vasarą kompleksas galėjo dirbti gan intensyviai ir tai leido padengti pirmojo karantino skolas, tačiau dabar vėl susiduria su didelėmis finansinėmis problemomis. Svetingumo komplekso vadovė tikino, kad lyginant su įprastais metais, „Monte Pacis“ pajamos krito 90 proc.

„Nereikia būti dideliu verslininku, kad suprastum, jog padėtis yra katastrofiška“, – pažymėjo pašnekovė.

Kiti šio protesto dalyviai tikino, kad dalis darbuotojų jau išėjo iš darbo, nes arba neišeina išgyventi iš prastovų, arba tiesiog nėra pasitikėjimo visu sektoriumi ir žmonės nejaučia perspektyvų, kad maitinimo bei apgyvendinimo įstaigos vėl atsidarys ir neš pelną.