Kauno apskrities vyrų krizių centro sąmoningumo didinimo akcijos tikslas – atskleisti vyrų nepritarimą ir susirūpinimą dėl visuomenėje paplitusio smurto reiškinio.  Kalbėtis šia tema nedvejodami sutiko Kaune gyvenantys žinomi vyrai:  Kęstutis Ignatavičius, Haris Urvinis, Saulius Misevičius, Romas Radzevičius, Giedrius Strakšys, Arvydas Martinaitis, Andrius Palionis, Egidijus Stancikas, Ernestas Ivanauskas, Šarūnas Jasiukevičius, Giedrius Bučas, Gediminas Juodeika, Sigitas Šliažas, Gintautas Mažeikis, Bronius Palšis ir  Arūnas Kanapienis.

“Kauno vyrai už visuomenę be smurto!“ – tai šešiolikos interviu ciklas su drąsiais ir pilietiškais vyrais, kuriuose jie išsako savo požiūrį į smurtą, svarsto apie šio reiškinio mažinimo galimybes. Pasikalbėti šia tema visi vyrai sutiko nedvejodami, tuo išreikšdami savo susirūpinimą visuomenės, kurioje gyvename, psichologine būsena. Visi pašnekovai būtų linkę skirti dėmesio tiek nukentėjusiam, tiek smurtavusiam asmeniui. O tai – labai svarbu: neatstumti nė vieno, kuriam tokia pagalba reikalinga, ir nekurti dar vienos atskirties grupės.  

„Smurto“ sąvoka visuose interviu suprantama plačiai – tai ir patyčios, ir smurtas gatvėje, ir artimoje aplinkoje. Smurto reiškinys  yra daugialypis. Skirtingos tik pasireiškimo formos ir vietos. Ypač stipriai nukenčia vaikai, artimoje ar kitoje aplinkoje buvę smurto subjektais (nukentėjusiais ar liudytojais). Tokie vaikai auga,  savyje slėpdami vidines traumas, o tai vėliau gali trukdyti jiems sėkmingai pritapti ir visuomenėje, ir savoje šeimoje. Neatsitiktinai pasikartojantis motyvas pokalbiuose su šiais vyrais  – rūpestis dėl vaikų ir jaunimo, kokius pavyzdžius jie mato ir kokius išgyvenimus bei patirtis kaupia ateičiai.

Kritikos susilaukia ir žiniasklaida, kuri pateikia labai daug smurto atvejų. Jų demonstravimas be jokio išaiškinimo ar moralo nepadeda suprasti, kodėl tai yra blogai. Tam tikra žiūrovų kategorija tik pasidžiaugia – „pas mus dar ne taip blogai“ arba „visi pykstasi“, tačiau suvokimo dėl šio reiškinio žalos tokiu būdu nedaugėja. Sąmoningumo, kad tai yra skubiai šalintinas reiškinys, – taip pat. Informacijos, kur ir kaip problemą spręsti, tai yra, keisti netinkamą savo elgesį,  juo labiau. Kasdien aprašomas smurto aktas su visomis jo detalėmis sukuria įspūdį, jog tai tiesiog kasdienis reiškinys. Kasdienis ir įprastas ir, kai daugelis taip elgiasi, visai gal ir normalus.

Paprastai apie smurtą artimoje aplinkoje kalba tik moterų organizacijos, teisėsaugos institucijos ir žiniasklaida.  Interviu su pilietiškais ir smurto reiškiniui nepritarimą išsakančiais vyrais leidžia mums pajausti išskirtinį, dažnai nutylimą, vyriškosios visuomenės dalies požiūrį ir smurto tiek artimoje aplinkoje, tiek visuomenėje problemos suvokimą. Tai yra labai svarbu, norint šią problemą kuo plačiau suprasti ir rasti geriausius tos problemos sprendimo variantus, kurie labiausiai tiktų visai visuomenei, neišskiriant nė vienos lyties.

Smurto reiškinio kontekste itin stiprus lyčių diferencijavimas ir etikečių „smurtautojas“ (vyriškos giminės žodis) ir „auka“ ( lietuvių kalboje tai visada moteriškos giminės žodis) kabinimas neturi reikiamo poveikio – tai tik papildoma stigma, kuri vargu ar įgalina būti atviru vyriškos lyties asmenį, kas jis bebūtų – ar nukentėjęs, ar smurtavęs. Interviu, kiek tai įmanoma, stengėmės apsiriboti sąvokomis „nukentėjęs asmuo“, „smurtavęs asmuo“.

Šie šešiolika interviu tarsi gaivaus vėjo gurkšnis mums atveria vyrų širdis ir protus.  Mes turime ir galime pasitikėti, remtis jais tokio reiškinio kaip smurtas sprendimų paieškose.  Dar kartą nuoširdus ačiū už neabejingumą ir pilietinę drąsą.

Visus interviu galite rasti čia.

Akcijos organizatorius: Kauno apskrities vyrų krizių centras.

Akcijos rėmėjai: dienraštis „Kauno diena“, UAB „Naujasis šilelis“, Kauno miesto savivaldybė, LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Kauno apskrities vyrų krizių centre teikiamoms paslaugoms dalinę paramą šiais metais skyrė Kauno miesto savivaldybė bei LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.