Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus padalinys – Keramikos muziejus, įsikūręs rotušės rūsyje, yra priverstas išsikraustyti. Paaiškėjo, kad dvi kultūros įstaigos po vienu stogu negalėtų išsitekti.

Kitų patalpų nepasiūlė

Miesto rotušė, kaip ir jos rūsys, kuriame įsikūręs Keramikos muziejus, yra savivaldybės žinioje. Spalį savivaldybė šį pastatą perdavė naudotis Kauno miesto muziejui.

"Gavome raštą, kad šias patalpas turime atlaisvinti iki ateinančių metų kovo 1 d. Alternatyvių patalpų muziejui nepasiūlyta. Taigi, mums teks užsidaryti. Netrukus turėsiu išdalyti darbuotojoms įspėjimus dėl atleidimo. Mes išsiskirstysime, o kur reikės iškelti eksponatus, muziejaus fondus, ekspozicinę įrangą – nežinau. Jau nekalbant apie tai, kad profesionalioji keramika Kaune nebeturės jai skirtų erdvių", – sakė Keramikos muziejaus direktorė Auksė Petrulienė.

"Kaunas siekia tapti Europos kultūros sostine, tačiau muziejus uždaro. Tai nesiderina, – situaciją apibūdino Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus direktorius Osvaldas Daugelis. – Savivaldybė kaip tik turėtų ieškoti naujų patalpų, naujų galimybių, padėti muziejams."

Įtampa dėl miesto širdyje esančių erdvių tarp šio muziejaus ir miesto valdžios atstovų tvyro jau treti metai. Ji kilo savivaldybei nusprendus, kad rotušės rūsio patalpos, kuriose vyksta vietinės ir tarptautinės profesionaliosios keramikos parodos, veikia nuolatinė ekspozicija, praverstų jai pačiai, atidarant čia biudžetinės įstaigos – Kauno miesto muziejaus ekspoziciją.

Atnaujino ekspoziciją ir uždaro

"Rotušės rūsio patalpų klausimas įsisenėjęs, tik nauja miesto valdžia praplėtė žodyną – dabar tai vadinasi ne Keramikos muziejaus uždarymas, o "bendradarbiavimas" su Miesto muziejumi. Mums buvo pasiūlyta rūsyje palikti archeologinės keramikos ekspoziciją, nes ji susijusi su miesto istorija, ir edukacinę klasę. Visų kitų patalpų – trijų ekspozicinių salių, pagalbinių patalpų, kuriose saugojome savo fondus, reikia miesto muziejaus istorinei ekspozicijai įrengti, – pasakojo A.Petrulienė. – Vadinasi, Keramikos muziejus netenka patalpų ir stabdo savo veiklą, nors tik šių metų vasarį atvėrėme atnaujintą ekspoziciją." Į ekspozicijos atnaujinimą buvo investuota 20 tūkst. eurų Kultūros tarybos skirto garanto lėšų ir apie 3 tūkst. eurų Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus lėšų. Buvo nupirktos naujos ekspozicinės vitrinos, parodoms skirtas apšvietimas, kitos įrangos. Pasak A.Petrulienės, ekspoziciją imta atnaujinti tik gavus žodinį tuomečio miesto mero Andriaus Kupčinsko patvirtinimą, kad muziejus nebus iškraustomas.

Karceryje kabos grandinės

Spalio pradžioje gavę miesto savivaldybės administracijos direktoriaus raštą skubiai – iki spalio 31 d. – atlaisvinti patalpas, Keramikos muziejaus darbuotojai buvo šokiruoti. Vėliau savivaldybės pozicija pasikeitė – išsikraustymo laikotarpis pratęstas iki kovo 1 d. Šiam laikotarpiui Nacionalinis M.K.Čiurlionio muziejus ir Miesto muziejus pasirašė bendradarbiavimo sutartį. Pagal šią sutartį Keramikos muziejus dar vykdo savo veiklą rotušės rūsiuose, išskyrus karcerį, – viduramžiais čia veikė kalėjimas, ir erdvę aplink vadinamąjį kertinį rotušės akmenį.

Čia įrengiami Miesto muziejaus ekspozicijos akcentai: karceryje kabos grandinės, bus įrengtas ir kalinio gultas, kiti senovinio kalėjimo akcentai; šalia galimai kertinio rotušės akmens bus įrengtas informacinis stendas. "Mums belieka surengti dar kelias atsisveikinimo parodas ir pasitraukti", – apgailestavo A.Petrulienė. Ji užsiminė, kad kitais metais turėjusių vykti parodų, kurioms parengti projektai, likimas tampa neaiškus.

Vadina audra stiklinėje

"Jie kelia audrą stiklinėje", – taip į Keramikos muziejaus vadovės nuogąstavimus reagavo Kauno miesto muziejaus direktorė Rita Garbaravičienė. Ji pabrėžė, kad iki kovo 1 d. Kauno miesto muziejus ir Keramikos muziejus bendradarbiaus. "Kas bus po šios datos, klauskite miesto valdžios. Ji turi surasti sprendimą, – atsakomybę į savivaldybę nukreipė R.Garbaravičienė. – Keramika gali persikelti į M.K.Čiurlionio muziejų, tačiau kelias sales ten yra užėmusi miestui dovanota Algimanto Miškinio kolekcija. Savivaldybė turi ieškoti būdų, kaip tas patalpas atlaisvinti."

Keramikų argumentus, kad rotušės rūsio erdvės geriausiai tinka senosios meno šakos – keramikos – kūriniams eksponuoti, R.Garbaravičienė atrėmė, kad šie kūriniai puikiai atrodytų ir Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto valdomame buvusiame psichiatrijos ligoninės pastate. "Jų rūsiai – taip pat seni, o tas pastatas stovi pustuštis. Žinau, kad jų rūsiuose jau būta parodų. Bet kažkodėl prie Jono Audėjaičio (VDA KF dekanas, miesto tarybos narys, išrinktas kaip visuomeninio judėjimo "Vieningas Kaunas" atstovas – aut. past.) niekas net neprisiliečia", – pastebėjo R.Garbaravičienė.

Dvi įstaigos netilps

Miesto muziejaus vadovė tikino, kad Keramikos muziejaus jie neveja, tačiau kartu užsiminė, kad dviejų įstaigų atstovams būtų sudėtinga naudotis tomis pačiomis patalpomis. "Rotušės statusas dabar yra biudžetinė įstaiga Kauno miesto muziejus, ir jos naudojimas iš esmės keičiasi. Mes vienareikšmiškai esame šeimininkai, ir jie privalo prie mūsų taikytis, – pabrėžė Kauno miesto muziejaus direktorė. – Mūsų pačių situacija baisi: mes ekspoziciją M.Valančiaus gatvės patalpose esame priversti išardyti ir neturimee kur jos rodyti. Rotušę mes gavom per dvi savaites, o dabar per mėnesį – per lapkritį – čia turime įrengti ekspoziciją. Dabar mes verčiamės per galvą, kad lapkričio 30 d. ją galėtume atidaryti lankytojams."

B.Garbaravičienė užsiminė, kad kitiems metams numatytos keramikos parodos, kurioms Keramikos muziejus yra parašęs projektus, galėtų vykti rotušės rūsyje. "Bet jų darbuotojų po kovo 1 d. ten negali likti, nes negali tose pačiose patalpose veikti dvi įstaigos. Paprasčiausias kasdienis dalykas – signalizacija: jei jie signalizaciją įjungia, mes į tą rūsį negalime įeiti", – sakė muziejaus vadovė.

Pereinamuoju laikotarpiu, kol tose pačiose erdvėse veiks abi įstaigos, R.Garbaravičienė pasiūlė parduoti tik Miesto muziejaus bilietus ir Keramikos muziejui pervesti 5 proc. nuo parduotų bilietų kainos. A.Petrulienę toks pasiūlymas įžeidė. "Aš pasakiau: gal jūs prie penkių pamiršote parašyti nulį? Man atsakė: ne", – nuoskaudos neslėpė A.Petrulienė.

O.Daugelis tvirtino, kad po kovo 1 d. Keramikos muziejaus eksponatai į gatvę išmesti nebus: bus saugojami Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus fonduose. Kada ir kur juos bus galima eksponuoti – neaišku. "Mūsų muziejus neguminis. Dvi Paveikslų galerijos salės yra užimtos A.Miškinio kolekcija. Jei miestas iškraustytų, galėtume eksponuoti ten", – užsiminė pašnekovas.

Paklaustas, ar apie iškraustymą kalbėta su miesto valdžios atstovais, O.Daugelis atsakė: "Mes labai norime pasikalbėti, bet mūsų nepriima."

Komentaras

Simonas Kairys

Kauno vicemeras

Mes turime tikslą, kad rotušė, kaip vienas pagrindinių miesto objektų, būtų kuo atviresnis miestiečiams ir turistams. Iki šiol rotušės galimybės tikrai nebuvo išnaudojamos. Antra, baigiasi Kauno miesto muziejaus patalpų nuomos M.Valančiaus gatvėje sutartis. Šiose patalpose muziejus negalėjo vystytis taip, kad taptų tikrai įdomi institucija. Taigi, mūsų pozicija buvo padaryti miesto muziejų atviresnį, prieinamesnį – perkelti jį į rotušę.

Dėl Keramikos muziejaus – jis ir Kauno miesto muziejus turi rasti bendrą kalbą.

Esame kalbėję apie kompensaciją Keramikos muziejui, bet nenorėčiau atsakyti detaliau, nes galutinių sprendimų nėra. Mes galėtume tarpininkauti, kad Keramikos muziejui patalpos būtų suteiktos kitur.

Viešai teigiama, kad Kaunas siekia Europos kultūros sostinės (EKS) vardo, o muziejai čia uždaromi? Vadinasi, jei siekiame EKS vardo, negalime net kalbėti apie kai kuriuos dalykus? EKS paraiška turi tam tikrus kriterijus, kelia tikslus – muziejai, kitos kultūros įstaigos turi būti maksimaliai atviros ir interaktyvios, įtraukti miesto bendruomenę. Galvojant apie EKS, reikia kaip tik daugiau diskutuoti ir spręsti įsisenėjusias kultūrinio sektoriaus problemas.

Kalbant apie tai, kad Nacionalinis M.K.Čiurlionio dailės muziejus saugoja miestui priklausančią A.Miškinio kolekciją, minėjau, kad kalbėjome apie kompensaciją. Diskutuosime, ieškosime būdų, kad niekas nenumirtų, neliktų be veiklos.