Nuo pirmųjų dienų
Kalbėdamas apie V. Garastą buvęs jo auklėtinis, ilgametis Kauno „Žalgirio“ žaidėjas ir treneris Gintaras Krapikas sakė, kad didžiąją savo karjeros dalį dirbo būtent kartu su juo.
„Nuo pirmųjų jo dienų „Žalgiryje“ sutapo ir mano pirmosios dienos, kai buvau grąžintas iš ankstesnės komandos. Kartu praleisti daug metų – tiek žaidžiant klube ir rinktinėje, tiek vėliau dirbant trenerių štabe. Vėliau, jam vadovaujant federacijai, taip pat teko bendradarbiauti“, – prisiminė G. Krapikas.
Įvardijo, kad V. Garasto pasiekimai kalba patys už save. Jo mirtis yra neabejotinai didžiulis praradimas visai Lietuvos krepšinio bendruomenei. Vis dėlto, anot pašnekovo, gyvenimas tęsiasi, o naujos kartos perima ankstesniųjų palikimą.
„Toks yra gyvenimas – vieni garsūs treneriai išeina, o kiti ateina ir tęsia jų pradėtus darbus, seka jų pėdomis. Tai natūrali gyvenimo ir sporto tąsa“, – sakė G. Krapikas.
Rasdavo, ką patarti
Buvę krepšininkai Darjušas ir Kšištofas Lavrinovičiai į atsisveikinimą atėjo kartu su broliais Maciais.
Kalbėdami su žurnalistais atkreipė dėmesį į svarbų V. Garasto vaidmenį ne tik pergalių metais, bet ir vėliau.
„Kalbant apie Garastą, manau, kad jis buvo svarbus ne tik tuo laikotarpiu, kai Lietuvos rinktinė pradėjo skinti medalius. Ir vėliau jis išliko vienu svarbiausių žmonių Lietuvos krepšinyje – žmogumi, į kurį visada buvo galima kreiptis patarimo. Jis turėjo didžiulę patirtį ir visuomet rasdavo, ką patarti“, – sakė vienas iš brolių, pridūręs, kad būtent tokių žmonių dėka Lietuvos krepšinis augo ir stiprėjo.
Visapusiška asmenybė
Buvęs Lietuvos rinktinės krepšininkas Jonas Mačiulis, prisimindamas V. Garastą sakė, kad jo palikimas neapsiriboja vien pasiekimais aikštelėje.
„Jis paliko labai ryškų pėdsaką Lietuvoje. Tai buvo žmogus, kuris buvo gerbiamas ir mylimas ne tik dėl savo darbų aikštelėje. Garastas buvo tikra krepšinio ikona, visapusiška asmenybė, atidavusi Lietuvos krepšiniui labai daug“, – teigė J. Mačiulis.
Anot jo, V. Garasto indėlis ypač ryškiai matomas tiek legendinėse Kauno „Žalgirio“ kovose su Maskvos CSKA, tiek atkūrus Lietuvos nepriklausomybę.
„Visi žino istorijas apie tai, kiek jis davė „Žalgiriui“ per garsiuosius mačus su CSKA. Ne mažiau svarbus buvo ir jo indėlis į Lietuvos krepšinį, kai jis suvienijo mūsų krepšinio bendruomenę ir prisidėjo prie rinktinės sėkmės nuo 1992 metų“, – kalbėjo buvęs krepšininkas.
J. Mačiulis prisipažino, kad artimiau su V. Garastu susipažino jau tuomet, kai šis vadovavo Lietuvos krepšinio federacijai.
„Man daugiau teko bendrauti su juo tada, kai jis jau buvo federacijos prezidentas. Buvau dar pakankamai jaunas, tačiau prisimenu, kad tai buvo žmogus su puikiu humoro jausmu. Jis mokėjo sutarti su įvairiais žmonėmis, pajuokauti ir sukurti gerą atmosferą“, – teigė J. Mačiulis.
Pasak jo, tokios asmenybės jaunajai kartai gali būti puikus pavyzdys. „Tikrai yra ko pasimokyti iš tokių žmonių“, – sakė J. Mačiulis.
Pridūrė, kad neturėtų papasakoti kažkokios ypatingos ar išskirtinės istorijos. „Dažniausiai susitikdavome rinktinėje, pabendraudavome, pasikalbėdavome. Vis dėlto kiekvienas bendravimas buvo šiltas ir malonus“, – prisiminė sportininkas.
Jis paliko labai ryškų pėdsaką Lietuvoje.
Taiklios frazės
Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės treneris Kęstutis Kemzūra apie V. Garastą taip pat kalbėjo kaip apie išskirtinę asmenybę, palikusią ryškų pėdsaką Lietuvos ir pasaulio krepšinyje.
„Man teko laimė ne tik bendrauti su V. Garastu, bet ir būti jo treniruojamam. Vėliau teko kartu dirbti ir tada, kai jis buvo Lietuvos krepšinio federacijos prezidentas. Mano prisiminimai apie jį yra patys šilčiausi ir geriausi“, – sakė K. Kemzūra.
Anot jo, apie V. Garastą jau pasakyta daug gražių žodžių, tačiau jų vis tiek niekada nebus per daug.
„Tai buvo treneris, kurio vardas garsino Lietuvą ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje. Manau, kad jo indėlis į mūsų šalies krepšinį yra milžiniškas“, – pabrėžė pašnekovas.
Paklaustas apie ryškiausią prisiminimą, K. Kemzūra išskyrė V. Garasto humoro jausmą ir taiklias frazes, kurias prisimena iki šiol.
„Jis turėjo daug sparnuotų posakių, daugybę vaizdingų pasakymų ir mokėjo juos panaudoti tinkamu metu. Vieną jų pats vėliau kartodavau savo auklėtiniams. V. Garastas sakydavo: „Aš nekaltas, kad jūs pasirinkote būti krepšininkais“, – šypsodamasis prisiminė treneris.
Pasak jo, šis posakis dažniausiai skambėdavo per šventes, kai kiti ilsėdavosi ar švęsdavo, o sportininkams tekdavo treniruotis ir ruoštis artėjančioms rungtynėms.
Žmogus-epocha
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda V. Garastą pavadino žmogumi-epocha, kurio indėlis į Lietuvos krepšinį ir visuomenę išliks ilgam.
„Mano aktyvus ir sistemingas domėjimasis krepšiniu prasidėjo maždaug aštuntojo dešimtmečio pabaigoje, kai Kauno „Žalgirio“ treneriu tapo šviesaus atminimo Vladas Garastas. Tuo metu užaugo visa plejada išskirtinių Lietuvos krepšininkų, o jų pergalės buvo ir V. Garasto pergalės“, – sakė prezidentas.
Anot šalies vadovo, be V. Garasto atsidavimo savo darbui ir Lietuvai daugelio istorinių laimėjimų nebūtų buvę.
„Man visuomet atrodė, kad krepšininkai kovodavo, stengdavosi ne tik dėl Lietuvos, bet ir dėl savo trenerio. Jis jiems buvo tarsi tėvas, šeimos narys. V. Garastas sugebėjo suvienyti labai skirtingas asmenybes vienam tikslui – pergalei. Jis sukūrė komandą, kuri mokėjo aukotis dėl bendro rezultato“, – kalbėjo G. Nausėda.
Prezidentas prisiminė legendines Kauno „Žalgirio“ pergales prieš Maskvos CSKA, kurios tuometinei Lietuvai turėjo ne tik sportinę reikšmę. Jo teigimu, Lietuvos žmonės šiam treneriui yra dėkingi ne tik už pergales, bet ir už visą jo sukurtą krepšinio mokyklą.
„Daugelis žmonių Lietuvoje yra dėkingi už tas pergales, už sportinius pasiekimus, už visą krepšinio tradiciją, kuria džiaugiamės iki šiol. Dabartinės kartos išaugo iš tų „Žalgirio“ kovų ir vertybių, kurias įkūnijo Vladas Garastas“, – sakė šalies vadovas, kartu su D. Nausėdiene pabrėžęs, kad V. Garasto pavyzdys išliks kaip vienybės, optimizmo ir atsidavimo simbolis.
(be temos)
(be temos)