– Ar Kauno mieste yra veikiančių kapinių, kuriose būtų galima naujai laidoti? Ar yra vietos kolumbariumuose ir kiek jų yra?
– Kauno miesto savivaldybės taryba tvirtina Kauno miesto savivaldybės teritorijoje esančių kapinių sąrašą ir jų statusą. Vadovaujantis Kauno miesto kapinių tvarkymo ir žmonių palaikų laidojimo taisyklėmis, kapinės gali būti veikiančios, riboto laidojimo arba neveikiančios. Šiuo metu Kauno miesto savivaldybė administruoja 26 kapines, iš kurių neveikiančių yra devynios, riboto laidojimo – vienuolika, veikiančių – šešios.
Būtina paminėti, kad veikiančiose kapinėse galimi ir tam tikri apribojimai, pavyzdžiui, Kauno miesto Petrašiūnų kapinėse naujose kapavietėse yra laidojami tik nepriekaištingos reputacijos Kauno miestui ir Lietuvai nusipelnę kultūros, meno, švietimo, mokslo ir kitų sričių veikėjai, turintys miesto ir (arba) valstybinius apdovanojimus ir (ar) įvertinimus, Eucharistinio Jėzaus seserų kongregacijos Kauno miesto vienuoliniuose namuose gyvenusios seserys, taip pat savanoriai, palikę po mirties savo palaikus Lietuvos sveikatos mokslų universiteto vykdomai medicinos mokslų pažangai ir sveikatos apsaugos specialistų ugdymui.
Kauno mieste kolumbariumai yra įrengti Kauno miesto Petrašiūnų, Seniavos ir I Romainių viešosiose kapinėse. Iš viso įrengta daugiau kaip 1 400 nišų urnoms. Visose trejose kapinėse yra laisvų kolumbariumo nišų ir planuojama tolesnė kolumbariumų plėtra.
Šiuo metu I Romainių kapinėse yra apie 30 laisvų nišų. 2026–2027 m. planuojama plėtra I Romainių kapinėse, jose įrengiant papildomai 35 nišas urnoms.
2025–2026 m. Petrašiūnų viešosiose kapinėse papildomai įrengta 60 nišų urnoms, iš jų šiuo metu laisvos 57. Petrašiūnų kapinėse planuojama plėtra ir 2026–2027 m.
Seniavos kapinėse šiuo metu yra 45 laisvos nišos.
– Kokia situacija Vainatrakio kapinėse? Kiek ploto jose jau užimta?
– Oficialiai Vainatrakio kapinės atidarytos 2014 m. kovo 25 d. Joms skirtas plotas yra 38,7 ha, iš jų užimti 7 ha.
– Kokiu atveju galima laidoti kapinėse, kurios formaliai jau yra neveikiančios?
– Neveikiančiose kapinėse nauji laidojimai negalimi dėl nustatytų visuomenės sveikatos saugos, kultūros paveldo apsaugos ar aplinkosaugos reikalavimų neatitikimo.
– Ar galima prižiūrimoje kapavietėje urnai duobę išsikasti pačiam?
– Mirusių žmonių palaikus Kauno miesto viešosiose kapinėse laidoja ir už laidojimus atsako savivaldybės paskirtas kapinių prižiūrėtojas, todėl pačiam išsikasti urnai duobę negalima.
– Ar duobkasių reikia ieškotis patiems, ar tai reguliuoja kapinių administracija? Kiek tai kainuoja?
– Kadangi laidojimus Kauno miesto viešosiose kapinėse organizuoja savivaldybės paskirtas kapinių prižiūrėtojas, gyventojams nereikia ieškoti duobkasių savarankiškai – paslaugas organizuoja kapinių prižiūrėtojas. Kainas nustato Kauno miesto savivaldybės taryba, jos skelbiamos įmonės tinklalspyje www.kaunokapiniuprieziura.lt Ikainiai-nuo-2025-09-11.pdf.
– Ar tiesa, kad Petrašiūnų kapinėse bus laidojama į seniai neprižiūrimus kapus? Kas gali į juos pretenduoti? Kiek metų turi būti fiksuojama nepriežiūra?
– Visose Kauno miesto savivaldybės administruojamose kapinėse galbūt neprižiūrimos kapavietės yra stebimos ir teisės aktų nustatyta tvarka bus pripažintos neprižiūrimomis. Kapavietė gali būti pripažinta neprižiūrima tik tada, kai atliekami visi būtini veiksmai, numatyti Kauno miesto kapinių tvarkymo ir žmonių palaikų laidojimo taisyklių 65 punkte, t. y. jeigu kapavietė, išskyrus kapavietes, įrašytas į Kultūros vertybių registrą, neprižiūrima ilgiau kaip metus, kapinių prižiūrėtojas raštu įspėja už jos priežiūrą atsakingą asmenį. Jei per metus nuo įspėjimo įteikimo dienos kapavietė nesutvarkoma, kapinių prižiūrėtojas raštu informuoja savivaldybės merą apie galbūt neprižiūrimą kapavietę. Duomenys apie galbūt neprižiūrimą kapavietę paskelbiami savivaldybės interneto svetainėje, o sprendimas dėl kapavietės pripažinimo neprižiūrima kapaviete priimamas ne anksčiau kaip po dvejų metų ir ne vėliau kaip po trejų metų nuo duomenų apie galbūt neprižiūrimą kapavietę paskelbimo savivaldybės interneto svetainėje dienos. (Kauno miesto kapinių tvarkymo ir žmonių palaikų laidojimo taisyklių 65 p.)
Suteikiant teisę prižiūrėti neprižiūrimą kapavietę pirmenybė teikiama kapavietėje palaidotų asmenų giminaičiams ir (ar) tose kapinėse, kuriose yra kapavietė, palaidotų asmenų giminaičiams.
– Kokia tvarka galioja persirašant kapavietę, jei buvęs jos prižiūrėtojas miręs?
– Kauno miesto kapinių tvarkymo ir žmonių palaikų laidojimo taisyklių 41 p. numato, kad giminaičiai turi susitarti ir raštu pranešti kapinių prižiūrėtojui, kas bus atsakingas už kapavietės ar kolumbariumo nišos priežiūrą.
Kapavietės „perrašymo“ sąvoka taisyklėse nevartojama – kalbama apie atsakingo asmens pakeitimą.
– Ar galima laidoti į neprižiūrimą kapavietę?
– Taip, bet tik tada, kai kapavietė oficialiai pripažinta neprižiūrima. Leidimas laidoti neprižiūrimoje kapavietėje gali būti išduotas praėjus ne mažiau kaip 25 metams po kapo ramybės laikotarpio pabaigos.
Leidimas laidoti
Kauno miesto kapinių tvarkymo ir žmonių palaikų laidojimo taisyklių 50 p. nustatyta, kad leidimas laidoti esamoje (turimoje) kapavietėje išduodamas mirusiojo giminaičiams, sutuoktiniui (-ei) ar kitam laidojimą organizuojančiam asmeniui pateikus prašymą, mirties liudijimą ir kapavietę prižiūrinčio asmens prašymą ir (ar) rašytinį sutikimą.
Tais atvejais, kai nėra kapavietę prižiūrinčio asmens raštiško sutikimo (miręs, serga, išvykęs, nežinoma buvimo ar gyvenamoji vieta ir pan.), leidimas laidoti turimoje šeimos kapavietėje išduodamas įrodžius mirusiojo giminystės ar santuokos ryšį su palaidotu asmeniu ir pateikus kitų šeimos narių, turinčių tokią pačią teisę į kapavietę, rašytinius sutikimus.
Kada vėl galima laidoti?
Kauno miesto kapinių tvarkymo ir žmonių palaikų laidojimo taisyklių 53 p. nustatyta, kad kapo duobės, kurioje laidojami žmogaus palaikai, gylis turi būti ne mažesnis kaip 2 m, kapo duobės, kurioje laidojami kremuoti žmogaus palaikai su urna arba kapsule, arba išberiant juos į kapo duobę, – ne mažesnis kaip 1 m. Palaidojus kape įrengiamas kapo vietą žymintis laikinas ženklas, kuriame nurodomas mirusiojo vardas, pavardė, gimimo ir mirties datos. Pakartotinai laidoti žmogaus palaikus kape, kuriame jau yra palaidoti žmogaus palaikai, galima ne anksčiau kaip pasibaigus kapo ramybės laikotarpiui. Pakartotinai laidoti žmogaus palaikus kape, kuriame jau yra palaidoti kremuoti žmogaus palaikai, negalima.
Paminklų statymo tvarka
Kauno miesto kapinių tvarkymo ir žmonių palaikų laidojimo taisyklių 88 p. nustatyta, kad kapo paminklai, antkapiai, kapavietės tvora ir kiti statiniai statomi, rekonstruojami ir prižiūrimi pagal LR statybos įstatymą ir kitus LR teisės aktus, reglamentuojančius šių statinių statybą. Kapo paminklo aukštis gali būti ne didesnis kaip 1,2 m nuo žemės paviršiaus (įskaitant cokolio aukštį), plotis – 1,5 m, dekoratyvinio stulpo – obelisko ar kryžiaus aukštis – iki 2 m. Statant ir (ar) rekonstruojant kapavietės paminklus, antkapius ir kitus statinius, kapavietę prižiūrintis asmuo privalo informuoti kapinių prižiūrėtoją, suderinti kapo statinių schemą, kurioje nurodyti statinių pagrindiniai matmenys ir kapavietės informacija (kapinių pavadinimas, kapavietės numeris, paskutinio laidojimo data, palaidoto asmens vardas ir pavardė, atsakingo už kapavietę asmens vardas, pavardė ir gyvenamosios vietos adresas) ir sumokėti savivaldybės tarybos nustatyto dydžio mokestį.
Klausimus siųskite e. paštu: [email protected]
Naujausi komentarai