Įpareigojo grąžinti

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą dėl laisvos neužstatytos žemės, esančios Kleboniškio vandenvietės 2-oje ir 3-oje apsaugos zonose, priėmė palankų sprendimą žemę šioje vietoje paveldėjusiam Teodorui Jusevičiui – įpareigojo Kauno miesto savivaldybę grąžinti jam sklypus natūra (dabartinės vandenvietės apsaugos zonoje esantys sklypai iki 1940 m. priklausė Johanai Jucevičienei).

Taip beveik prieš metus pasibaigė teisminis ginčas, kuriame Kauno miesto savivaldybė siekė įrodyti, kad vandenvietės apsaugos zonoje esantis sklypas – labai svarbus visuomenės intereso prasme, nes jis susijęs su geriamojo vandens tiekimu, apsauga ir kad tai yra aktualu didelei visuomenės grupei.

„Kauno diena“ pasidomėjo, kaip su teismų pagalba pretendentams į žemę pavyko privatizuoti sklypą vandenvietės apsaugos zonoje.

Solidi kaina

Kleboniškio gyvenvietėje esantys sklypai – vieni brangiausių Kaune. Nekilnojamojo turto skelbimų portale aras žemės Ledonešio gatvėje siūlomas pirkti už 38 tūkst. eurų.

Teismo sprendimu, Jusevičiai Ledonešio tavėje atgavo beveik šešis arus žemės, tad finansine prasme tai solidus turtas.

Jusevičių šeimos atstovas, kalbėdamas su „Kauno diena“, tvirtino, kad žemė jam brangi kaip prosenelių paveldas. Anot pašnekovo, šeimos atstovai nuolat rodė geranoriškumą, pastangas siekti kompromisų ir visiems priimtinų sąlygų, tačiau rezultatų nebuvo.

Šeimos atstovas nedetalizavo, kokie kompromisai buvo siūlomi ir kas bus daroma su vandenvietės zonoje atgauta žeme.

Ypatumai: Kleboniškio apylinkėse žemės sklypų kainos – išskirtinės. / KD archyvo nuotr.

Dalis – per maža

Protėvių sklypą Kleboniškyje siekiantys atsiimti žmonės prieš kelis metus sulaukė jiems palankaus teismo sprendimo, tačiau sprendimo įgyvendinimo galimybės juos nuvylė, todėl jie pareiškė pretenzijų Kauno savivaldybei, o gavę savivaldybės paaiškinimą, kuriame akcentuojama sklypo visuomeninė svarba, vėl kreipėsi į teismą.

Pretendentai į žemę skunde aiškino, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra priėmęs nutartį, kuria įpareigojo Kauno savivaldybę pateikti Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriui informaciją kartografinėje medžiagoje apie laisvą (neužstatytą) žemę, į kurią pretenduojama atkurti nuosavybės teises.

Teismas taip pat pateikė išvadą, teigiančią, kad, atidavus žemę, viešasis interesas nenukentės.

Teismui įteiktame skunde atkreipiamas dėmesys, kad 2022 m. lapkričio 18 d. paveldėtojai gavo NŽT dokumentą dėl žemės sklypo ribų, ploto ir naudojimo sąlygų. Šiame dokumente Kauno miesto savivaldybės Miesto planavimo ir architektūros skyrius pateikė preliminariai laisvos (neužstatytos) žemės sklypo (57 kv. m) schemą, iš kurios matyti, kad iš pareiškėjui grąžintinų 518 kv. m rastas tik 57. kv. m laisvos žemės plotas.

Pretendentai tvirtino, kad nepagrįstai rastas tik 57 kv. m laisvas žemės sklypas reikalavo pakartonino laisvos žemės sklypo peržiūrėjimo ir grąžinimo natūra. Pagrįsdami šį reikalavimą nurodė, kad pagal Atkūrimo įstatymo nuostatas žemė natūra grąžinama, jei ji nėra užstatyta ir nėra priskirta valstybės išperkamai žemei kitais pagrindais.

Pasigedo motyvacijos

Žemės paveldėtojo atstovo tvirtinimu, Kleboniškio vandenvietės sanitarinės apsaugos zonos specialiajame plane aiškiai matyti, kad sanitarinės apsaugos zonos 1-oji (griežto režimo) juosta yra šalia ir nepatenka į ją.

Kauno miesto savivaldybės administracija 2023 m. sausio 19 d. pretendentą į žemę raštu informavo, kad, papildomai peržiūrėjus teritoriją, J. Jusevičienės iki 1940 m. turėtos žemės ribose papildomai laisvos (neužstatytos) žemės nenustatyta.

Savivaldybė savo poziciją argumentavo tuo, kad schemoje nurodyta teritorijos dalis patenka į galiojančiame Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrajame plane pažymėtą vandenviečių funkcinę zoną (t. y. naudingųjų iškasenų naudojamų telkinių teritoriją), o joje eksploatuojamas požeminis geriamas vanduo, kuris naudojamas visuomenės poreikiams. Atsižvelgiant į tai, ši teritorija patenka į Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 ir 3 punktų reguliavimo sritį, natūra negrąžinama ir yra valstybės išperkama.

Pretendentai su tuo nesutiko ir teisme siekė įrodyti, kad toks paaiškinimas yra nemotyvuotas, nepagrįstas faktiniu duomenų ir teisės normų visuma.

KD archyvo nuotr.

Nėra režimo

Pretendentams į žeme palankiame teismo sprendime dėstoma, kad teismas pripažįsta, esą nagrinėjamoje byloje viešojo intereso buvimas gali būti sietinas su geriamojo vandens gavyba, tiekimu ir apsauga, nes ši veikla neabejotinai yra reikšminga ir svarbi didelei žmonių grupei.

Pasak teismo, būtent šiuo aspektu ir buvo privalu spręsti apie viešojo intereso buvimą, nes pareiškėjas pretenduoja atkurti nuosavybės teisę į žemę, esančią požeminio vandens vandenvietės apsaugos zonose. Teismo vertinimu, tik nustačius šių apsaugos zonų teisinį režimą, galima daryti išvadą apie (ne)galimumą atkurti pareiškėjui nuosavybės teisę į žemę.

„Kleboniškio ir Šilainių požeminių vandens vandenviečių žemės tvarkymo sąlygas ir tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas (4 str. 1 d.). Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 105 straipsnyje nurodyta, kad požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonas sudaro: 1) požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonų juostos; 2) požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonų juostos ir požeminio vandens vandenviečių taršos apribojimo juostos, įstatymo 106 straipsnio 2 dalyje nurodomi bendri ūkinės ir kitokios veiklos draudimai, o 3 dalyje, kad visų grupių požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonų 1-oje juostoje draudžiama bet kokia veikla, tiesiogiai nesusijusi su požeminio vandens paėmimu, gerinimu ir tiekimu. Šio straipsnio kitose dalyse detalizuojama, kokią veiklą galima vykdyti apsaugos zonų 2-oje ir 3-ioje juostose“, – dėstoma teismo argumentuose.

38 tūkst. eurų – tiek gali kainuoti aras Kleboniškyje.

Teismas taip pat pateikė išvadą, teigiančią, kad, atidavus žemę, viešasis interesas nenukentės.

„Viešasis interesas prieštarautų grąžintino žemės sklypo ribų nustatymui ir patvirtinimui 1-oje apsaugos zonoje, tačiau, kaip nustatyta byloje, žemės sklypas, į kurį pareiškėjas pretenduoja atkurti nuosavybės teises, yra 2-oje ir 3-ioje juostose. Atsižvelgiant į tai, kad galiojantis teisinis reglamentavimas numato, kad šiose apsaugos zonose esanti žemė gali būti naudojama su tam tikrais apribojimais ir draudimais, saugomų teritorijų apsaugos teisinis reglamentavimas, pasireiškiantis ūkinės veiklos ribojimu ir draudimu, visiškai užtikrina viešojo intereso apsaugą ir atkūrus pareiškėjui nuosavybės teisę į žemę“, – dėstoma teismo argumentuose.

Formuoja sklypus

Situaciją pakomentavęs Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius pabrėžė, kad dėl Kleboniškio vandenvietės 2-oje ir 3-ioje apsaugos zonose esančios ir miestui svarbios vandentiekio infrastruktūros buvo siekiama neformuoti sklypų šioje teritorijoje.

Įsigaliojus teismo sprendimui, Kauno miesto savivaldybės administracija atlieka reikiamas dokumentų tvarkymo procedūras.

„Gegužės 28 d. žemės sklypo planas prie Ledonešio g. 35 ir 35A pateiktas patvirtinimui, šiuo metu rengiamas įsakymo projektas „Dėl 446 kv. m žemės sklypo Ledonešio g. 35, 35A, Kaune, plano patvirtinimo“, – informavo Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrius.