Vaikų skaičius sumažėjo

"Gyvename įprastu ritmu", – sako Kauno rajono savivaldybės Pagynės vaikų globos namų direktorė Virginija Nutautienė. Jei valstybė laikysis skelbiamo plano, šių, kaip ir kitų, vaikų globos namų iki 2020 m. turėtų nebelikti.

Pagynės vaikų globos namai – nedideli. Kažkada šiuose globos namuose gyveno 40 vaikų, dabar – tik 23, jau trejus metus jie gyvena šeimynose. Joms įrengtos atskiros įeigos, laisvalaikio kambariai, miegamieji, dušai, tualetai, savitarnos virtuvėlės. Vaikų miegamieji čia sumažinti iki keturviečių, kiekvienoje šeimynoje – po du miegamuosius. Šeimynose vaikai mokosi savarankiško gyvenimo įgūdžių: susitvarkyti kambarius, savaitgaliais – pasigaminti maisto, išsiplauti indus, išsiskalbti drabužius.

"Netrukus trys mergaitės iš mūsų išvažiuos namo į savo šeimas. Šeimos metus buvo stebimos. Mamoms ten sekasi sunkiau, bet tėvai, siekdami susigrąžinti dukras, atliko namų darbus: užsikodavo, lanko anoniminių alkoholikų grupes, visus metus pas mus kiekvieną savaitgalį lankėsi – išleidžiame. O šiaip vis tiek tai yra rizikos šeimos, vaikai ten auga kitaip", – pastebėjo V.Nutautienė.

Turi kalbėti širdis

Pašnekovė teigiamai vertina valstybės padidintas globos išmokas. "Tai turėtų padidinti globėjų atsakomybę, tačiau reikia žiūrėti, kad tai netaptų pasipelnymo šaltiniu. Čia turi kalbėti širdis, turi būti dideli vidiniai resursai, nes vaikai ateina sunkūs. Jei vaikas iki 14 metų augo šeimoje, kur viskas – palaida bala, tai jam prie tvarkos, režimo prisitaikyti sunku", – pašnekovės žodžiais, tokie vaikai, patekę į globos namus, jų darbuotojus įvairiais būdais išbando psichologiškai.

Ar direktorė yra už tai, kad vaikų namai išliktų? "Mes už tai, kad vaikai augtų su tėvais arba pas globėjus, šeimynose. Tačiau neaišku, kaip pavyks tai padaryti iki 2020 m.? Kitas dalykas, kad reikia bandyti stiprinti socialinės rizikos šeimas, jas žiūrėti n kartų per dieną, ko gero, net visą parą. Dabar tų šeimų atstovai žino: jei socialinė darbuotoja iki 17 val. neatėjo, ji tą dieną ir neateis. Todėl po šios valandos darbo dienomis, o per išeigines – visą parą socialinės rizikos šeimų atstovai gali būti atsipalaidavę", – sako 20 metų globos namams vadovaujanti moteris. Per tą laiką šioje Babtų seniūnijoje įsikūrusioje įstaigoje gyveno daugiau kaip 300 vaikų.

Pagynės vaikų globos namuose dirba 24 etatiniai darbuotojai (direktorė, dietologė, sekretorė, virėja – darbo dienomis ji ruošia pietus, 20 socialinių darbuotojų ir jų padėjėjų). Kiekvienam vaikų namuose gyvenančiam globotiniui valstybė kas mėnesį skiria 152 eurus. Pagynės vaikų globos namų steigėja yra savivaldybė. Vadinasi, ji skiria lėšas šiems namams išlaikyti: moka atlyginimus darbuotojams, už pastato išlaikymą, aplinkos tvarkymą. Visa tai įskaičiavus, vieno vaiko išlaikymas šiuose namuose per mėnesį kainuoja 1 056 eurus.

Maži turėtų išlikti?

Kauno rajone veikia ir nevyriausybiniai vaikų namai. Tai labdaros ir paramos fondo "Nemuno krašto vaikai" filialas Vilkijos laikinieji vaikų globos namai. Jų steigėja Vida Rainienė įsitikinusi, kad naikinami turėtų būti tik dideli vaikų globos namai. Jos įsteigti globos namai taip pat veikia šeimynų principu. Prieš porą metų atnaujintame vaikų darželio pastate įsikūrusios dvi šeimynos su šešiolika vaikų, senajame pastate prie bažnyčios – viena šeimyna su dešimt vaikų.

"Kai vaikų namai nedideli, mes visus vaikus matome, su visais bendraujame. Bandome sukurti gyvenimo namuose, šeimoje nuotaiką: pas mus vaikai ir tvarkosi, ir valgyti daro. Vyresnius vienus išleidžiame į miestelį: į būrelius, parduotuvę", – užsimena anksčiau šeimoje vaikus globojusi V.Rainienė.

Be vaikų globos namų ir šeimose globojamų vaikų, Kauno rajone veikia trys šeimynos: Rasos Keturakienės šeimyna ir šeimyna "Mano vaikystė" (Garliavos apylinkių seniūnijoje) bei Editos Jančaitienės šeimyna (Domeikavos seniūnijoje). Įstatymų nustatyta tvarka šeimynoje turi būti globojami mažiausiai šeši, daugiausia – dvylika vaikų. Daugiau globoti leidžiama tik tais atvejais, jei į šeimyną patenka broliai, seserys: vadovaujamasi principu jų neišskirti.

Reikia bendros politikos

"Jei kalbame apie vaikų globos pertvarką, visų pirma visoje valstybėje turi būti bendra globos organizavimo politika. Dabar yra 60 savivaldybių, ir kiekviena galvoja savaip, kaip tai organizuoti. Tai nenormalu. Be to, neaišku, kas yra socialinis globėjas – joks teisės aktas to neapibrėžia. Vadinasi, nėra net pamatų, ant kurių mes turėtume pradėti kurti vaiko gerovę", – sako Kauno rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Janina Dabašinskienė.

Dabar yra 60 savivaldybių, ir kiekviena galvoja savaip, kaip tai organizuoti. Tai nenormalu.

Vedėjos teigimu, vaikų globos namai turi išnykti, tačiau, prieš juos uždarant, reikia sukurti jiems alternatyvą. Be to, turi būti aiškiai reglamentuotas globėjų statusas, ir už savo darbą jie turėtų gauti atlyginimą. "Jei žmogus už tam tikrą darbą gauna atlyginimą, jį visai kitaip vertina. Dabar globėjai ir net šeimynų steigėjai gali atsisakyti priimti probleminius paauglius ir vaikus. Jei jie taptų darbuotojais, kuriems mokamas atlyginimas, būtų galima iš jų reikalauti priimti visus paauglius ir vaikus", – pasak jos, turi būti atranka, turi būti įvertintos globėjų moralinės savybės, nes vis dėlto tai yra sunkus ir atsakingas darbas.

Jei bus einama drastišku keliu, vaikų namai iki 2020 m. bus uždaryti. Kur tuomet reikės dėti nusikalsti linkusį vaiką, jei buvęs jo globėjas, pvz., močiutė, jo atsisako? Į šį klausimą, pasak J.Dabašinskienės, kol kas nėra atsakymo: "Tos močiutės, kurios pasiima globoti anūką – o įstatymas to nedraudžia – dažnai, kai jis tampa paaugliu, sako: viskas, aš su juo nebesusitvarkau. Kokia šeima paims tokį paauglį? O jei tai bus darbuotojas, jis galbūt negalės pasakyti: atsiprašau, nepriimu. Dabar net ir šeimyna tokio paauglio gali atsisakyti. Be to, tokiems paaugliams turi būti labai gerai išvystytos paslaugos: reikia ypač daug dėmesio skirti jo užimtumui, reikia turėti, ką jam pasiūlyti."

Kol kas probleminiai paaugliai siunčiami į savivaldybės globos namus. "Kai yra tokios situacijos, mes džiaugiamės, kad yra vaikų globos namai, nes, jei jų nebebūtų, nežinau, kur juos reikėtų dėti. Ši problema yra ne vien pas mus – visoje Lietuvoje. Globėjai nori mažų, neprobleminių, sveikų vaikų", – pastebi savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja.

Savivaldybė skatina globėjus

Skatinant vaikų globojimą šeimose, be kitų priemonių, Kauno rajono savivaldybė ėmė labiau remti globėjus.

Sausio mėnesį savivaldybės taryba patvirtino naujus trumpalaikės ir ilgalaikės socialinės globos išlaidų finansavimo maksimalius mėnesio dydžius. Šeimose (ne šeimynose) globojamam vaikui, kuriam nustatyta laikinoji globa, nuo šiemet mokama po 3 bazines socialines išmokas (BSI, viena BSI šiuo metu siekia 38 eurus) per mėnesį.

Asmeniui, pradėjusiam globoti likusį be tėvų globos vaiką, kuriam Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu buvo nustatyta laikinoji globa (rūpyba), už kiekvieną paimtą globoti vaiką mokama – 5 BSI dydžio vienkartinė išmoka, pradinis krepšelis būtiniausiems daiktams ar drabužiams įsigyti.

Asmeniui, globojančiam be tėvų globos likusį vaiką, kai reikalinga parama vaikui, skiriama iki 6 BSI vienkartinė išmoka. Kartą per metus skubiai, nenumatytai pagalbai teikti gali būti skiriama iki 50 BSI.

Be to, Kauno rajone veikiančioms vaikus globojančioms šeimynoms (kurių šiuo metu yra trys) iš savivaldybės biudžeto šiemet bus skiriama 8 tūkst. eurų metams. 5 tūkst. iš jų – transporto išlaidoms, 3 tūkst. – šildymui (kurui) ir komunalinėms paslaugoms apmokėti.

"Ieškome įvairių būdų, kaip paskatinti pakaunės gyventojus globoti vaikus ir juos įsivaikinti. Vis dėlto vaikų globa – subtilus dalykas, tuo gali užsiimti ne kiekvienas. Todėl skatindami darome atranką – tai mums padeda atlikti psichologai, socialiniai darbuotojai", – sakė Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Angelė Ščiukauskienė.

Vis dėlto vaikų globa – subtilus dalykas, tuo gali užsiimti ne kiekvienas.

Nuo šių metų sausio auga ir valstybės parama globėjams. Iki šiol valstybė vienam globojamam vaikui skyrė 152 eurus per mėnesį. Nuo šiemet tokia pati suma už kiekvieną globojamą vaiką mokama ir globėjui (mokamas vadinamasis globos arba rūpybos tikslinis priedas).

Šeimynų steigėjams skiriama didesnė valstybės finansinė parama nei globėjams, neįsteigusiems šeimynų. Šeimynos dalyvis (kitaip – šeimynos steigėjas) gauna atlyginimą, siekiantį 346–445 eurus. Jis priklauso nuo globojamų vaikų skaičiaus. Šios išmokos šiemet nesikeičia.

Įvaikinimas ir globa skaičiais

Pernai Kauno rajone buvo 254 tėvų globos netekę vaikai, kuriems nustatyta globa šeimose ir šeimynose (160 vaikų) ar socialinės globos institucijose (94 vaikai). Didžioji dalis globojamų vaikų yra vyresni nei 10 metų amžiaus.

Dažniausia tėvų globos netekimo priežastis – tėvai nesirūpino vaiku, jo neprižiūrėjo, naudojo fizinį ar psichinį smurtą, dėl to kilo pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam vystymuisi ir saugumui. Globoti dažniausiai imasi giminės.

Savivaldybė vykdo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patvirtintą Perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų neįgaliesiems ir likusiems be tėvų globos vaikams veiksmų planą 2014–2020 m. Šis laikotarpis skirtas numatyti veiksmus, skatinančius perėjimą iš institucinės socialinės globos prie paslaugų neįgaliems suaugusiems asmenims, turintiems proto ar psichikos negalią, vaikams ir jaunimui, turintiems proto ar psichikos negalią, ir likusiems be tėvų globos vaikams, įskaitant kūdikius, šeimoms, globėjams sistemos kūrimo.

Praėjusiais metais įvaikinti dešimt vaikų iš Kauno rajono (penki – Lietuvos, penki – užsienio šalių piliečių šeimose). Didžią dalį Galimų įvaikinti vaikų apskaitoje esančių vaikų sudaro 10–17 metų vaikai ir paaugliai. Pastebima tendencija, kad į Galimų įvaikinti vaikų apskaitą įrašoma vis daugiau vaikų, turinčių sveikatos sutrikimų (vaisiaus alkoholinis sindromas, fenotipas, būdingas vaisiaus alkoholiniam sindromui), raidos sutrikimų, taip pat vaikų, kurių biologiniams tėvams diagnozuoti sveikatos sutrikimai (pvz., psichikos ir elgesio pakitimai vartojant alkoholį, narkotikus, priklausomybė nuo alkoholio, protinis atsilikimas ir pan.).

Lietuvos piliečiai dažniausiai pageidauja įvaikinti sveikus ar su nežymiais, išgydomais sveikatos sutrikimais vaikus nuo gimimo iki 1–3 metų amžiaus. Būtent tokių vaikų, įrašomų į Galimų įvaikinti vaikų apskaitą, skaičius pastaruoju metu labai mažėja. Apibendrinant galima teigti, kad įvaikinimą Lietuvos piliečiams apsunkina ne tik įvaikintojų lūkesčiai dėl vaikų amžiaus ir sveikatos būklės, bet ir šių vaikų biologinių tėvų gyvenimo būdas bei sveikata, keliantys nerimą būsimiems įtėviams dėl galimų padarinių vaikų tolesnei raidai ir paveldimumui.

Daugėja vaikų, įrašomų į Galimų įvaikinti vaikų apskaitą kartu su vyresnių brolių ar seserų grupe, kai šeimoje yra 2, 3 ir daugiau vaikų, kurių dėl artimų tarpusavio santykių, emocinių ryšių negalima išskirti.

Didžioji dauguma galimų įvaikinti vaikų apskaitoje yra vyresnio amžiaus vaikai (10–14 metų ir 15–17 metų) arba ikimokyklinio amžiaus vaikai (0–3 metų ir 4–6 metų), tačiau turintys rimtų sveikatos, raidos sutrikimų.

Globėjų ir įtėvių Kauno rajone, kaip ir visoje Lietuvoje, trūksta. Skatinant šeimas globoti ir įsivaikinti tėvų meilės nepatiriančius vaikus, Kauno rajono savivaldybė kartu su socialiniais partneriais VšĮ Darnūs namai ir VšĮ Šeimos santykių institutas organizuoja globėjų ir įtėvių rengimo mokymus GIMK, kurių metu vyksta būsimųjų įtėvių atranka, mokymai, teikiamos tęstinės paslaugos įvaikinusioms šeimoms ir jų vaikams po įvaikinimo, organizuojamos savitarpio pagalbos grupės.

Šaltinis: Kauno rajono savivaldybė