Tur­tin­ga is­to­ri­ja

Kai 1966 m. bu­vo įkur­tas Kau­no na­mų sta­ty­bos kom­bi­na­tas, pir­muo­siuo­se jo dar­buo­to­jų pa­sta­ty­tuo­se na­muo­se užau­go ke­lios kar­tos. Per tą lai­ką Kau­nas iš­gy­ve­no ne­ma­žai iš­ban­dy­mų, o šian­dien jau tam­pa pa­trauk­lus, mo­der­nė­ja.

Per 50 veik­los me­tų Kau­no na­mų sta­ty­bos kom­bi­na­tas, šian­dien ži­no­mas kaip vie­na di­džiau­sių ir mo­der­niau­sių sta­ty­bos bend­ro­vių Lie­tu­vo­je „YIT Kaus­ta“, įren­gė 52 tūkst. bu­tų, ku­riuo­se ap­si­gy­ve­no per 150 tūkst. gy­ven­to­jų, pa­sta­tė 150 vi­suo­me­ni­nių pa­sta­tų, 61 švie­ti­mo ir ug­dy­mo įstai­gą. Per vi­są lai­ko­tar­pį prie šių pro­jek­tų dir­bo per 3 000 žmo­nių.

Tarp gar­siau­sių įmo­nės pro­jek­tų – Vil­niaus uni­ver­si­te­to Moks­li­nės ko­mu­ni­ka­ci­jos ir in­for­ma­ci­jos cent­ro, pir­mo­jo Bal­ti­jos ša­ly­se A ener­gi­nio efek­ty­vu­mo biu­rų pa­sta­to „Grand Of­fi­ce“ sta­ty­bos, Kau­no Kris­taus Pri­si­kė­li­mo baž­ny­čios re­konst­ruk­ci­ja, Kau­no oro uos­to ter­mi­na­lo sta­ty­ba ir kt.

Pa­sak „YIT Kaus­tos“ ge­ne­ra­li­nio di­rek­to­riaus Kęs­tu­čio Va­na­go, įmo­nei te­ko iš­gy­ven­ti ir kles­tė­ji­mą, ir nuo­smu­kį. Per pa­tį kri­zės įkarš­tį, 2010-ai­siais, sto­jęs prie įmo­nės vai­ro K.Va­na­gas šian­dien džiau­gia­si, kad sun­ku­mus pa­vy­ko įveik­ti ir pa­siek­ti to­kių re­zul­ta­tų, už ku­riuos dė­ko­ja YIT kor­po­ra­ci­jos, ku­riai pri­klau­so „YIT Kaus­ta“, va­do­vai. „Darbš­tu­mas, at­kak­lu­mas sie­kiant ko­ky­bės, su­ge­bė­ji­mas sėk­min­gai dirb­ti net sun­kiau­sio­mis są­ly­go­mis tur­būt yra lie­tu­vių krau­jy­je. To mums pa­vy­di ir skan­di­na­vai“, – šyp­so­si K.Va­na­gas.

At­gy­ja ap­leis­tos te­ri­to­ri­jos

Įmo­nė vyk­do pro­jek­tus vi­so­je ša­ly­je, ta­čiau kau­nie­tiš­kos šak­nys ska­ti­na gal­vo­ti ne tik apie tai, kaip sėk­min­gai vys­ty­ti vers­lą, bet ir kaip įgy­ven­din­ti to­kius pro­jek­tus, ku­rie duo­tų ver­tę Kau­nui. Tad tei­gia­mi mies­to po­ky­čiai džiu­gi­na.

K.Va­na­gas pa­ste­bi, kad kol to­liau spar­čiai gy­ven­to­jų skai­čiu­mi au­gan­ti sos­ti­nė ken­čia nuo di­dė­jan­čių spūs­čių, o ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to kai­nos, įmo­nių veik­los są­nau­dos ky­la į re­kor­di­nes aukš­tu­mas, už­sie­nio ša­lių in­ves­tuo­to­jai po tru­pu­tį at­si­grę­žia į Kau­ną.

At­gy­jan­ti lai­ki­no­ji sos­ti­nė gy­ven­to­jus džiu­gi­na gau­sė­jan­čiais kul­tū­ros ren­gi­niais, iš nau­jo at­ran­da­ma uni­ka­lia mo­der­niz­mo lai­ko­tar­pio ar­chi­tek­tū­ra, ža­lio­sio­mis erd­vė­mis, o po tru­pu­tį dygs­tan­tys nau­ji vers­lo pa­sta­tai lei­džia ti­kė­tis ir nau­jų ko­ky­biš­kų dar­bo vie­tų. In­ves­tuo­to­jus vi­lio­ja itin pa­to­gi Kau­no vie­ta ša­lies že­mė­la­py­je – iš jo ga­li­ma pa­to­giai pa­siek­ti vi­sus di­džiuo­sius mies­tus.

Dau­ge­lis at­vyks­tan­čių­jų dirb­ti iš Vil­niaus į Kau­ną mi­ni pa­ge­rė­ju­sią gy­ve­ni­mo ko­ky­bę. Ma­žes­nia­me mies­te ma­žiau lai­ko pra­lei­džia­ma trans­por­to spūs­ty­se, o įvai­riau­sio ly­gio, įvai­rių ša­lių vir­tu­vių mai­ti­ni­mo įstai­gų, kon­cer­tų sa­lių ar teat­rų skai­čiu­mi Kau­nas be­veik ne­nu­si­lei­džia sos­ti­nei.

„Jei iki šiol nau­jų bu­tų par­da­vi­mo skai­čius sos­ti­nė­je bu­vo daug di­des­nis, šie­met Kau­nas spar­čiai ve­ja­si Vil­nių“, – tei­gia „YIT Kaus­ta“ va­do­vas.

Ge­rė­jan­ti in­ves­ti­ci­nė ap­lin­ka ska­ti­na ne tik nau­jų pro­jek­tų at­si­ra­di­mą, bet ir nau­jas dar­bo vie­tas gy­ven­to­jams.

„Ne­ma­žai šie­met pra­de­da­mų įgy­ven­din­ti biu­rų pro­jek­tų, tvar­ko­mos ap­leis­tos te­ri­to­ri­jos, gai­vi­na­ma pa­kran­tė, pa­ga­liau pra­de­da­mi tvar­ky­ti mies­to ne­puo­šę vai­duok­liais ta­pę pa­sta­tai, pa­vyz­džiui, „Res­pub­li­kos“ vieš­bu­tis Ka­ra­liaus Min­dau­go pro­spek­te, ro­do, kad mies­tas spar­čiai sto­ja­si ant ko­jų. Be to, pa­sta­ruo­ju me­tu ste­bi­me, kad in­ves­tuo­to­jai vis la­biau do­mi­si ga­li­my­bė­mis biu­rus įkur­ti ne sos­ti­nė­je, bet Kau­ne. O tai reiš­kia nau­jas dar­bo vie­tas ir ga­li­my­bes Kau­no uni­ver­si­te­tuo­se stu­di­juo­jan­tiems bū­si­miems spe­cia­lis­tams, ypač in­for­ma­ci­nių tech­no­lo­gi­jų spe­cia­ly­bių“, – tei­gia K.Va­na­gas.

Apie tai, kad Kau­nas tu­ri vi­sas ga­li­my­bes atei­ty­je tap­ti moks­lo ir ino­va­ci­jų cent­ru, kal­ba­ma jau ku­rį lai­ką. O šie­met ženg­tas ir pir­ma­sis di­des­nis žings­nis: pa­skelb­ta, kad Ne­mu­no sa­lo­je per ke­le­rius ar­ti­miau­sius me­tus iš­kils mo­der­nus Moks­lo ir tech­no­lo­gi­jų po­pu­lia­ri­ni­mo cent­ras. Pla­nuo­ja­ma pa­sta­ty­ti ne tik itin šiuo­lai­kiš­ką pa­sta­tą, ku­ria­me ga­lė­tų bū­ti vyk­do­mi nau­jau­si ty­ri­mai, bet ir ar­chi­tek­tū­ri­niu po­žiū­riu ver­tin­gą sta­ti­nį, ku­ris puoš­tų mies­tą ir trauk­tų at­vy­kė­lių dė­me­sį. To­kio­mis są­ly­go­mis, anot K.Va­na­go, itin svar­bus tam­pa sklan­dus vers­lo ir mies­to val­džios bend­ra­dar­bia­vi­mas.

Neišsp­ręs­ti klau­si­mai

Po tru­pu­tį ku­rian­tis nau­jiems gy­ve­na­mų­jų na­mų kvar­ta­lams, vyk­dant Lais­vės alė­jos re­konst­ruk­ci­ją, ten­ka pri­si­min­ti ir pro­ble­mas. Vie­na iš jų – ur­ba­nis­tus gąs­di­nan­ti gy­ven­to­jų ten­den­ci­ja kel­tis į už­mies­tį.

„Ur­ba­nis­ti­niu po­žiū­riu Kau­nas – spe­ci­fi­nis mies­tas. Taip su­si­klos­tė, kad kau­nie­čiams ge­ro gy­ve­ni­mo sim­bo­lis yra nuo­sa­vas na­mas ar kuk­les­nis jo va­rian­tas – ko­te­džas. Taip per pa­sta­rą­jį de­šimt­me­tį mies­tas ne­val­do­mai iš­si­plė­tė į už­mies­tį, o cent­ras, Lais­vės alė­ja iš­tuš­tė­jo. Ta­čiau iš­si­kraus­čiu­siems gy­ven­to­jams ne­bu­vo su­kur­ta rei­kia­ma inf­rast­ruk­tū­ra“, – pa­ste­bi 50 me­tų vei­kian­čios bend­ro­vės va­do­vas.

Jo įsi­ti­ki­ni­mu, mies­tui gy­vy­biš­kai svar­bu gai­vin­ti ap­leis­tas vie­tas cent­re ir ap­link jį, su­tvar­ky­ti ir gy­ve­ni­mui pri­tai­ky­ti upių pa­kran­tes, tai jau prieš ke­le­rius me­tus sėk­min­gai pa­da­rė Vil­nius. „Kad gy­vy­bė bū­tų, tu­ri cir­ku­liuo­ti krau­jas – Cent­re tu­ri gy­ven­ti žmo­nės, kur­tis įmo­nės. Tik taip jis bus gy­vas, kon­ku­ren­cin­gas, pa­trauk­lus ne tik esa­miems gy­ven­to­jams, bet ir at­vyks­tan­tiems“, – sa­ko K.Va­na­gas.

Gai­vi­na pa­kran­tes

Už­duo­ties gai­vin­ti ap­leis­tas upių pa­kran­tes ša­lia mies­to cent­ro „YIT Kaus­ta“ ėmė­si per­nai, pra­dė­ju­si Pi­lia­mies­čio ur­ba­nis­ti­nį pro­jek­tą. Prie­šais Kau­no pi­lį iš­kils gy­ve­na­mų­jų na­mų kvar­ta­las, vers­lo cent­ras, bus įreng­tos vie­šo­sios erd­vės mies­tie­čių poil­siui.

Vi­so­je te­ri­to­ri­jo­je pla­nuo­ja­ma sta­ty­ti vie­nuo­li­ka dau­gia­bu­čių gy­ve­na­mų­jų na­mų ir dau­gia­funk­cį cent­rą su gy­ve­na­mo­sio­mis ir biu­rų pa­tal­po­mis. Skai­čiuo­ja­ma, kad nau­jai ku­ria­mo­je 3,43 ha plo­to te­ri­to­ri­jo­je ša­lia mies­to cent­ro ga­lės įsi­kur­ti per 1 000 gy­ven­to­jų.

„Šven­tai ti­kiu, kad pro­jek­tas pa­dės at­gai­vin­ti ir ša­lia esan­čias ap­leis­tas te­ri­to­ri­jas, pa­ska­tins ki­tus in­ves­tuo­to­jus pra­dė­ti sta­ty­ti nau­jus ob­jek­tus ap­lin­ki­niuo­se skly­puo­se, o de­ši­nio­ji Ne­ries pa­kran­tė per ar­ti­miau­sią de­šimt­me­tį pa­si­keis neat­pa­žįs­ta­mai“, – sa­ko pa­šne­ko­vas.

Kaip gy­ven­si­me atei­ty­je?

Kaip mies­tai at­ro­dys ry­toj, po de­šim­ties ar pen­kias­de­šim­ties me­tų, jau šian­dien svars­to ir pla­nuo­ja ur­ba­nis­tai bei sta­ty­bų bend­ro­vės, sie­kian­čios kur­ti il­ga­lai­kę ver­tę tu­rin­čius pa­sta­tus.

Prog­no­zuo­ja­ma, kad, mies­tams tan­kė­jant, au­gant jų gy­ven­to­jų skai­čiui, did­mies­čiai taps iš­ma­nes­ni, kom­pak­tiš­kes­ni, o te­ri­to­ri­jas NT vys­ty­to­jams teks pla­nuo­ti taip, kad kuo dau­giau pa­slau­gų bū­tų su­telk­ta vie­no­je vie­to­je. Ats­ki­rų te­ri­to­ri­jų gy­ve­ni­mui, dar­bui ir pa­slau­goms ne­be­liks – vi­sa tai bus su­si­py­nę. To­kius po­ky­čius neiš­ven­gia­mai pa­tirs ir Kau­nas.

Pa­sak K.Va­na­go, ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to vys­ty­to­jams ten­ka vis daž­niau gal­vo­ti ne tik kaip pa­sta­ty­ti ko­ky­biš­kus, il­gaam­žius na­mus, kad jie ne­kenk­tų ap­lin­kai ir tau­piai nau­do­tų ener­gi­ją, bet ir kaip su­kur­ti gy­ven­to­jams pa­trauk­lią ir pa­to­gią ap­lin­ką. Bū­tent to­kie pro­jek­tai rei­ka­lau­ja daug di­des­nių in­ves­ti­ci­jų, ta­čiau duo­da kur kas di­des­nę ver­tę mies­tui.

„Įgy­ven­din­da­mi sa­vo pro­jek­tus sie­kia­me, kad jie ne tik bū­tų pa­to­gūs, pa­ti­ki­mi, jau­kūs, bet ir il­gaam­žiai. Kiek­vie­no ar­chi­tek­to ir sta­ty­to­jo sva­jo­nė, kad jo na­mai tu­rė­tų iš­lie­ka­mą­ją ver­tę, kad be­si­kei­čian­čio­je ar­chi­tek­tū­ri­nė­je ap­lin­ko­je iš­lik­tų ak­tua­lūs ir vi­zua­liai pa­trauk­lūs. Pa­gal­vo­ja­me, kaip mies­tas at­ro­dys po 50, 100 me­tų. No­ri­si ti­kė­ti, kad tai bus šiuo­lai­kiš­kas, mo­der­nus ir gy­vy­bin­gas mies­tas, ku­ria­me bū­tų ge­ra gy­ven­ti, mo­ky­tis, dirb­ti“, – sa­ko K.Va­na­gas.

Is­to­ri­ja

1966 m. įku­ria­mas Kau­no na­mų sta­ty­bos kom­bi­na­tas.

1993 m. re­gist­ruo­ja­ma AB „Kaus­ta“. Sta­ty­bos dar­bai vyk­do­mi Lie­tu­vo­je, Ru­si­jo­je, Bal­ta­ru­si­jo­je.

1999 m. „Kaus­tos“ ak­ci­jos par­duo­da­mos Suo­mi­jos sta­ty­bos pa­slau­gų kon­cer­nui „YIT Cor­po­ra­tion“.

1999 m. per­so­na­las ir in­ves­ti­ci­jos su­tel­kia­mos ran­gos pa­slau­goms teik­ti. Di­džiau­siam Eu­ro­po­je gelž­be­to­nio ga­myk­lų kon­cer­nui par­duo­da­ma „Kaus­tos“ gelž­be­to­nio ele­men­tų ga­myk­la Kau­ne.

2004 m. pa­va­di­ni­mas kei­čia­mas į „YIT Kaus­ta“.