Netikėtas laiškas

Šią savaitę VRK išsiuntė laišką, kad sutarties nenutraukę kariai savanoriai bus braukiami  iš kandidatų sąrašų savivaldybės tarybų rinkimuose.

Tokia VRK pozicija gerokai šokiravo karius savanorius.

"Labai prastai vertinu tokį laišką. Dabar yra nemažai krašto savanorių ir tarybos narių. O staiga puola aiškinti, kad mes esame rezervo kariai, o pastarieji prilyginami privalomajai kariuomenei. Mes tokie nesame, nes atėjome savo noru", – stebėjosi Kauno miesto tarybos narys, krašto apsaugos savanoris Remigijus Skilandis.

Pasak jo, miesto taryboje žmonės taip pat dirba kaip savanoriai, nes savivaldybės tarybos nariams nėra mokamas atlyginimas. Be to, anot R.Skilandžio, abejos pareigos nesikerta. Kariai savanoriai maždaug kartą per mėnesį savaitgalį praleidžia mokymuose ar pratybose, o miesto tarybos darbas vyksta darbo dienomis.

"Jei taip traktuoja, savanoriais negalėtų būti nei policininkai, nei ugniagesiai ar pasieniečiai. Tai tikrai dvi nesikertančios priesaikos, nes ir ten Lietuvai atstovauji, ir Krašto apsaugos savanorių pajėgose (KASP) tarnauji už Tėvynę", – dar prieš vakarykštį VRK posėdį kalbėjo kandidatas.

Po pastarojo R.Skilandžio nuotaika pagerėjo. VRK kariams savanoriams bent kol kas neužkirto galimybės dalyvauti rinkimuose. Vis dėlto iki galo liko neaišku, ar sėkmingai pasirodę rinkimuose, galės tapti tarybos nariais, ar jiems teks pirmiausia palikti savanorių tarnybą.

"Dabar labai gerai jaučiuosi. Dar nebuvau pateikęs prašymo nutraukti tarnybą, tačiau jau savo rinktinėje buvau užklausęs, kokias reikia atlikti procedūras. Dar tikrai bus grįžta prie šio klausimo, nes neturi likti interpretacijų. Jei bus nuspręsta, kad karys savanoris negali dalyvauti miesto tarybos veikloje, reikės labai gerai pagalvoti, ką pasirinkti. Karo tarnyboje daug ko išmokau ir dar norėčiau pagilinti žinias", – teigė R.Skilandis.

2014 m. kartu su R.Skilandžiu kariais savanoriais tapo ir tuometis Kauno meras Andrius Kupčinskas bei Kauno tarybos narys Marijus Panceris. Pastarasis dienraščiui sakė, jei tuomet VRK būtų pareiškusi pretenzijų, jog karys savanoris negali dalyvauti politikoje, jis neabejodamas būtų iš miesto tarybos pasitraukęs ir pasirinkęs KASP.

"Manau, kad tarybos nario ir kario savanorio pareigos nesikerta. Visi tarybos nariai dirba savo darbus pagal profesijas. Tarnyba KAPS, manau, taip pat nesikerta, kaip tik vienas darbas papildo kitą. Toks VRK sprendimas jau brendo anksčiau, tad jei tada, kai prisiekėme, būtų pasakyta rinktis, aš tikrai pasirinkčiau tarnybą Krašto apsaugos pajėgose, o ne taryboje, nes manau, kad daugiau naudos Lietuvai duosiu tarnaudamas. Jau įgijau daug žinių ir atitinkamą kompetenciją. Jaučiu, kad esu visuomenei reikalingas ir žinant visą geopolitinę padėtį, toliau tęsiu savanoriavimą", – sakė M.Panceris. Jis artimiausiuose rinkimuose nusprendė nebedalyvauti ir dėmesį skirti krašto apsaugai bei savo profesiniam keliui.

Jei VRK būtų nusprendusi neleisti kandidatuoti į miesto tarybą, neabejotinai būčiau likęs KAPS ir būčiau įrodęs teisme, kad turiu teisę kandidatuoti.

Nepasikeitė statusas

Apie tai, jog kario savanorio bei miesto tarybos nario priesaikos nesikerta, o viena kitą papildo, kalbėjo ir kandidatas į Vilniaus miesto tarybą Adomas Bužinskas.

Jis antradienį klausėsi VRK posėdžio ir džiaugėsi, kad šį kartą komisija neapribojo galimybės dalyvauti rinkimuose, tačiau  pabrėžė, kad jei komisija būtų nusprendusi kitaip, jis būtų teisybės ieškojęs teismuose.

"Manau, kad šis klausimas į viešumą iškilo, nes nėra aiškaus teisinio apibrėžtumo. Vieni interpretuoja, kad kariai savanoriai yra privalomosios karinės tarnybos dalis, kiti įstatymai sako, kad kariai savanoriai turi teisę dalyvauti politinėje veikloje. Iki dabar viskas vyko nutylėjimo principu. Kai prieš ketverius metus kandidatavau, po to prisiekiau taryboje, nekilo tokių klausimų. Šiais metais mano statusas nesikeitė, bet vos per plauką neišbraukė iš kandidatų sąrašų, nors savanoriai gali suderinti tarnybą su civiliniu gyvenimu", – stebėjosi A.Bužinskas.

"Būtų tikrai labai keista, jei žmonėms, kurie prisideda prie šalies gynybos, būtų apribotos teisės dalyvauti rinkimuose. Jei VRK būtų nusprendusi neleisti kandidatuoti į miesto tarybą, neabejotinai būčiau likęs KAPS ir tikrai būčiau įrodęs teisme, kad turiu visą teisę kandidatuoti ir į tarybą", – pridūrė kandidatas į Vilniaus miesto tarybą.

Nors VRK priėmė sprendimą, kad kariai savanoriai vis dėlto gali dalyvauti savivaldybės tarybų rinkimuose, A.Bužinskas teigė, kad dabar reikia sulaukti Seimo bei kitų institucijų pritarimo ir įstatymų išaiškinimo procedūros.

"Dabartinį VRK sprendimą vertinu teigiamai. Blogai buvo viskas, kas vyko iki posėdžio. Mes, kaip savanoriai, atliekame ir pilietinę pareigą, skatiname patriotizmą. Dalyvaujame susitikimuose su mokiniais, jaunimo centrais, kviečiame juos prisijungti, supažindiname su tarnyba. Tad draudimas dalyvauti rinkimuose, viską sujauktų. Jei einu į politiką, esu pasiryžęs kažką keisti dėl savo miesto, tačiau krašto apsaugos pajėgose tarnauju nuo 2004 m., tad karinė apranga tarsi jau suaugusi su manimi. Jei būtų buvęs priimtas kitoks sprendimas, tikrai nežinočiau, ką daryti ir ką toliau pasirinkti", – teigė kandidatas į Alytaus tarybą Saulius Janulevičius.

Dirbtinis klausimas?

Situaciją dėl karių savanorių bei savivaldybių tarybų rinkimų akylai stebėjo ir Seimo narys A.Kupčinskas. Jis pats visai neseniai atsisakė tarnybos, nes VRK nusprendė, kad tai nesuderinama su Seimo nario mandatu.

"Sveikas protas nugalėjo, klausimas atidėtas. Tačiau reikia pasižiūrėti iš kito kampo, nes šiemet situacija dirbtinai išpūsta. Ankstesniais metais tokių klausimų nebuvo kilę, nes VRK nesikreipdavo į Karo prievolės centrą. Dabar informacija buvo nutekinta Karo prievolės ir komplektacijos tarnybai. Ši ir pateikė atsakymą. Jei dirbtinai nebūtų pučiamas šis politizuotas klausimas, nebūtų viso šurmulio. Kita vertus, kyla minčių, kad kažkam galėjo užkliūti aktyvūs kandidatai, visuomenininkai, kurie neabejingi ir šalies gynybai", – svarstė Seimo narys.

Pasak A.Kupčinsko, ribojimus dalyvauti KASP veikloje galima taikyti Seimo nariams bei merams, nes jie gauna tiesioginį atlygį už savo darbą.

"Manau, kad tai būtų ir konstitucinių teisių pažeidimas riboti pilietinę teisę. Sutinku, kad yra ir tam tikrų spragų karo tarnybos įstatyme, bet artimiausiu metu bandysime imtis pataisų, kad neliktų tokių interpretacijų", – sakė A.Kupčinskas.

"Kauno diena" primena, kad praėjusių metų pabaigoje jis turėjo atsisakyti krašto apsaugos savanorio priesaikos, nes buvo išaiškinta, kad Seimo narys negali būti savanoriu. Tąkart aiškinta, jei šalyje būtų įvesta karo padėtis, Seimas turėtų tuo metu tvirtinti prezidento dekretą, o savanorio priesaika įpareigotų būti kuopoje kartu su kitais. Tokiu atveju nesuderinama pozicija vienu metu atlikti dvejas pareigas.

VRK leido dalyvauti

Vakar VRK svarstė, ar leisti kariams savanoriams dalyvauti savivaldybių tarybų rinkimuose. Posėdyje dalyvavo ir kandidatai, ir kariuomenės atstovai.

"Paliekame karius savanorius kandidatų sąrašuose ir labai prašome Seimo, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto, atskirų Seimo narių išspręsti šį klausimą. Matome, kad jis spręstinas, kad per daugelį metų pasikeitė nemažai dalykų", – priėmus sprendimą bendru sutarimu sakė VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė.

BNS skelbė, kad Krašto apsaugos ministerijos Teisės departamento direktorė Judita Nagienė vakar per VRK posėdį sakė, jog savanorių tarnybą įstatymai priskiria tikrajai karo tarnybai. Konstitucija numato, kad asmenys, atliekantys tikrąją karo tarnybą, negali būti Seimo nariais ir savivaldybių tarybų nariais.

"Peršasi išvada, kad iš tiesų asmenys, kurie būtų išrinkti Seimo nariais ar tarybų nariais, turėtų apsispręsti, ar pasirinkti politiko ar savanorio kelią", – teigė ji.

BNS pateikė ir buvusio VRK pirmininko Zenono Vaigausko poziciją, kodėl anksčiau toks klausimas nebuvo svarstomas. Anot jo, anksčiau klausimas dėl karių savanorių nekilo, nes Rinkimų komisija vadovavosi rinkimų įstatymais ir nuostata, kad KASP nariai turi ypatingą statusą.

Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas kariams savanoriams padaro išimtį ir leidžia dalyvauti politinėje veikloje. Kaip teigiama įstatymuose, tikrosios karo tarnybos kariams, išskyrus karius savanorius ir kitus aktyviojo rezervo karius, taip pat parengtojo rezervo karius, draudžiama dalyvauti politinėje veikloje.

Z.Vaigausko teigimu, būtent tai rodo, kad kariai savanoriai gali dalyvauti rinkimuose ir būti išrinkti.

Žada viešas diskusijas

Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis žada dėl susidariusios situacijos rengti viešas diskusijas.

"Kariai savanoriai – vieni patriotiškiausių piliečių. Turbūt logiška, kad dalis jų savo pilietinę pareigą mato ir siekdami įsitraukti į savivaldą. Reikalinga visuotinė ir politikų diskusija, kaip teisiškai sureguliuoti, kad politinės karjeros siekis netrukdytų kilniam tikslui savanoriškai ginti tėvynę", – sakė R.Karoblis.

Panašios nuostatos dar prieš VKR posėdį laikėsi ir Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas Vytautas Bakas.

"Aš neskubėčiau atriboti žmonių nuo miesto reikalų tvarkymo, juo labiau, jei jie ateina tarnauti savaitgaliais, o jų pagrindinė veikla yra kita. Ir taip per mažai žmonių yra įsitraukę į viešuosius reikalus", – sakė V.Bakas.

Kariais savanoriais gali tarnauti 18 – 60 metų Lietuvos piliečiai. Žmogui tapus kariu savanoriu, jis siunčiamas į trijų savaičių trukmės įgūdžių kursą, paskui kariai savanoriai dažniausiai tarnauja savaitgaliais, per metus pratybose jie dalyvauja nuo 20 iki 50 dienų.

Šaltinis: BNS