Prieš trejus metus namus prie Kamšos miško įsigiję žmonės šį rudenį sužinojo, kad gyvena draustinyje esą nelegaliai pastatytuose būstuose, kuriuos reikia nugriauti. Kodėl aplinkosaugininkai problemos nematė anksčiau, o kumščiais ėmė mojuoti tik dabar?

Įsigijo teisėtai

Vadinamieji Kamšos namai pasitinka rudeniškai ramūs – darbo dieną kiemuose nematyti nei vaikų, nei suaugusiųjų, ir daugumos namų vartai bei durys – užrakinti. Automobiliu namo grįžęs vyras, paklaustas, ar čia gyvenantys žmonės turi problemų, ima purtyti galvą. "Baikit juokus, nesąmones čia kažkas sugalvojo. Atseit, rado kažkokius planus, kur su storu žymikliu pažymėta draustinio riba, o tie keli namai patenka po tuo žymiklio brūkšniu. Tai kas nusprendė, pagal kurį plataus žymiklio brūkšnio kraštą – vidinį ar išorinį – yra ta draustino riba?" – retoriškai klausė gyventojas.

Tamsaus raudonio spalvos namai palei naujo kvartalo ribą, už kurios – draustinio statusą turintis miškas, ir tapo kalbų apie gamtai padarytą žalą objektu. Prieš kelerius metus keturiolika namų iškilo toje vietoje, kurią dabar norima atkurti kaip draustinį. Bežiūrint į tvarkingai prižiūrėtus kiemus sunku patikėti, kad sunkioji technika visa tai gali sulyginti su žeme, kaip nutiko Juodkrantėje žuvies restoranui, kurį teismas pripažino neteisėtu pastatu.

Kieme automobilį tvarkęs jaunas vyras į kalbas nenorėjo leistis. "Nėra čia apie ką kalbėti, jau visi viską pasakė, ką norėjo. Mes jokių problemų nematome", – atšovė vieno iš Žaliosios girios gatvės namų gyventojas, bet paskui kiek atlėgo. Vyras sakė namą su šeima įsigijęs prieš trejus su puse metų ir nematantis priežasčių, kodėl dabar kažkas turėtų jį griauti.

"Kažkieno darbas yra daug ir garsiai kalbėti. Jeigu aš įsigijau namą, kuris pastatytas gavus statybos leidimą, tai kaip jums atrodo – ar čia gerai, ar blogai. Jeigu kažkam atrodo, kad tuos namus reikia nugriauti, tai kainuos labai brangiai. Ir ne vien finansiškai, nes čia gyvena šeimos su vaikais, kurie lanko darželius, mokyklas. Mes neabejojame, mes žinome, kad gyvensime ramiai", – užtikrintai pareiškė namo šeimininkas.

Iki šiol nematė

Prieš kelias savaites įvairių institucijų atstovai ėmėsi viešai aiškinti, kad namai Žaliosios girios gatvėje stovi nelegaliai ir juos reikia nugriauti. Situaciją tikrino ir Aplinkos ministerijos sudaryta komisija, ir aplinkosaugininkai. Visi sutartinai linkčioja galvomis: statybos draustinyje negalėjo vykti. Tačiau kodėl susigriebta tik dabar, kai namuose jau daugiau kaip trejus metus gyvena žmonės? Ir ar tikrai statybos vyko draustinyje, o ne buvusiuose kolūkio soduose?

Tikrintojai konstatavo, kad ne tik namai stovi draustinio teritorijoje, bet ir miško paklotė užpilta gruntu, pažeisti medžiai, ne vietoje nuvesta lietaus kanalizacija. Žodžiu, pažeidimų daug, o alternatyva viena: reikalauti atstatyti buvusią draustinio būklę – t. y. nugriauti pastatus.

Aplinkos ministerijos sudaryta komisija pareiškė, kad šiuo atveju draustiniui reikėtų nustatyti buferinės apsaugos zoną. Tačiau draustinis įkurtas 1960 m., o apie buferinės apsaugos zonos reikalingumą prabilta tik dabar.

"Kauno dienos" žiniomis, probleminių situacijų dėl statybų palei Kamšos draustinį, kuris užima didžiulę teritoriją, būta kone nuo pat nepriklausomybės atkūrimo, apie jas ne kartą rašė žiniasklaida, tačiau tokiomis teritorijomis turinčios rūpintis institucijos kažkodėl tik dabar ėmė mojuoti kumščiais ir šaukti, kad reikia nubausti prasižengėlius būtent dėl statybų Žaliosios girios gatvėje.

Tiesa, tikrintojai pašnibždomis pripažįsta, kad ir ministerijai pavaldžios tarnybos anksčiau nepadarė savo darbo iki galo, o pažeidimų Kamšos draustinyje gali būti ir daugiau.

Pamiršo savo parašą?

Valstybinė saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) direktoriaus pavaduotoja Rūta Baškytė, pati neseniai apsilankiusi Kamšos draustinyje, viešai pareiškė, kad tai valstybės saugoma teritorija, o šis atvejis primena Kuršių neriją krėtusį botelių skandalą.

Įdomu tai, kad R.Baškytė vadovavo VSTT kaip tik tuo metu, kai buvo ruošiamasi statyboms ir buvo rengiami tam reikalingi dokumentai, bei pasirašė ne vieną su tuo susijusį raštą.

Antai specialiojo planavimo procese atliekant strateginių padarinių aplinkai vertinimą, tarp vertintojų buvo Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas ir VSTT. Būtent tuometė jos vadovė R.Baškytė pasirašė išvadą, kad "specialiojo plano įgyvendinimas, gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų statyba nedarys reikšmingo poveikio "Natura 2000" teritorijai, todėl šiuo atveju neprivaloma atlikti strateginio pasekmių aplinkai vertinimo".

Dabar VSTT direktoriaus pavaduotojos pareigas užimanti R.Baškytė teigia, kad namai stovi draustinio teritorijoje ir viešai piktinasi prokurorų prašymu patikslinti draustinio ribas.

Pikti pasiteisinimai

R.Baškytė su "Kauno dienos" žurnaliste iš pradžių nelabai norėjo kalbėti apie Kamšos namų problemas, tikindama, kad situaciją tyrusios komisijos pirmininkas buvo Aplinkos ministerijos Saugomų teritorijų strategijos skyriaus vedėjas Algis Klimavičius, tačiau priminus, kad 2008-aisiais ji pati pasirašė įvairius su Kamšos namų statybomis susijusius dokumentus, ėmė dėstyti savo versiją.

"Galiu pasakyti, kad po tuo, kas ten parašyta, galėčiau pasirašyti ir šiandien. Galiu pacituoti: "Atkreipiame dėmesį, kad dalis planuojamos teritorijos patenka į saugomą teritoriją Kamšos valstybinį botaninį-zoologinį draustinį, kuriam suteiktas Europos ekologinio tinklo "Natura 2000" buveinių apsaugai svarbios teritorijos statusas", – 2008 m. dokumentą skaitė R.Baškytė.

Ji priminė, kad pagal Saugomų teritorijų įstatymą draustiniuose draudžiama statyti su draustinio steigimo tikslais nesusijusius statinius ir tikino, kad buvo prašoma išbraukti iš detaliojo plano nagrinėjamos teritorijos žemės sklypus, kurie patenka į Kamšos botaninį-zooologinį draustinį.

Dar kartą priminus, kad rengiant specialųjį planą ji neigiamo poveikio neįžvelgė, R.Baškytė teisinosi toliau. "Ir čia buvo parašyta, kad planuojama ūkinė veikla už draustinio ribos nedarys poveikio šios rūšies apsaugos būklei, todėl šiuo atžvilgiu neprivaloma atlikti minėto plano strateginio pasekmių aplinkai vertinimo. Už draustinio ribos tikrai nedarys jokios įtakos. Aiškiai pasakyta, kad draustinyje negalima statyti. Taip pat negalima statyti prie pat draustinio ribos ir tverti tvorų prie pat draustinio ribos. Ar ne aišku?", – pyktelėjo VSTT direktoriaus pavaduotoja.

Klaustukai dėl ribų

Kadangi bene didžiausios aistros dabar ir verda dėl to, kur iš tiesų buvo ar kur turi būti ta draustinio riba, pasidomėjome, kodėl nuo 1960-ųjų, kai įkurtas draustinis, iki šiol VSTT nepasirūpino draustinio buferine apsaugos zona.

"Todėl, kad jeigu normaliai elgiamasi, šito nereikia. Ar žinote, kas yra riba? Riba šiuo atveju sutapdinta su labai aiškiais teritoriniais vienetais. Jeigu kažkam šitas neaišku, tai atvažiuokit, paklauskit. Prie pat draustinio ribos – tai bent jau pagarbiai paliekami 5 metrai, nes 5 metrai yra minimalus atstumas iki mažiausio objekto. Buvo kalbėta apie buferinės apsaugos zonos nustatymą jau anksčiau, tam nepritarė nė viena kita institucija, motyvuodama, kad draustinis ir taip jau yra teritorinės apsaugos išraiška", – aiškino R.Baškytė.

Ji taip pat piktinosi Kauno rajono savivaldybės paaiškinimu apie tai, kad nebuvo aiškiai nurodytos draustinio ribos. "Jeigu man kas nors neaišku, aš išsiaiškinu. Draustinis įsteigtas 1960 m. Pasakyti, kad aš nežinojau, nežinau, kas galėtų. Gerai, neaiški riba. 1997 m. Vyriausybė priėmė naują draustinių sąrašą ir dar kartą patvirtino ribas ant aiškesnio pagrindo. Tada tos ribos buvo įskaitmenintos, bet duomenys tada ir vėliau yra vienas prie vieno. Jeigu man neaišku, aš visada klausiu. Bet taip elgtis, aš atsiprašau. Aš ir šitą piliulę prarysiu, bet kažkur turi būti ir etika. Jeigu aš prisidirbu, kitų žmonių nekaltinu", – širdo R.Baškytė.

Įžvelgė politikavimą

Kauno rajono savivaldybė praėjusią savaitę išplatino viešą pranešimą apie Kamšos namų kvartalo statybas. "Tenka apgailestauti, kad šia tema viešai reiškiamos nuomonės dažnai grindžiamos emocijomis ir politikavimu, o ne teisės aktais ir objektyviu situacijos vertinimu. Blogiausia, kad dėl šio teisinio ginčo nežinioje atsidūrė niekuo dėti gyventojai, sklypų savininkai.", – sakoma pranešime.

Kauno rajono savivaldybės teigimu, gyvenamųjų namų statyba vykdoma buvusioje sodo teritorijoje, besiribojančioje su Kamšos miško teritorija. 2007 m. buvo pradėtas rengti gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų išdėstymo bei infrastruktūros plėtros specialusis planas bei žemės naudojimo paskirties keitimo iš žemės ūkio į mažaaukščių gyvenamųjų namų statybą detalusis planas.

"VSTT nebuvo nustačiusi tikslių Kamšos botaninio draustinio ribų, o saugomų teritorijų valstybės kadastras nebuvo pritaikytas identifikuoti konkrečios teritorijos ribas ir patikrinti arba kaip nors kitaip palyginti turimus duomenis su registro duomenimis", – sako Kauno rajono savivaldybės specialistai.

Plano rengėjas 2007 m. raštu kreipėsi į Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentą (KRAAD) prie Aplinkos ministerijos, prašydamas atsakyti, ar planuojama teritorija nepatenka į Kamšos zoologinį-botaninį draustinį, tačiau KRAAD nepateikė informacijos ir nenurodė tikslių koordinuotų Kamšos botaninio draustinio ribų. Kaip skelbia Kauno rajono savivaldybė, buvo perduotas 1998 m. Valstybinio žemėtvarkos instituto Kraštotvarkos ir teritorijų planavimo skyriaus kartografiniu pagrindu paruošta ištrauka iš Valstybinio botaninio-zoologinio draustinio plano bei paminėta, kad kitokios informacijos neturi.

Procesas neužkliuvo niekam

"Planuotojas, įvertinęs gautą kartografiniu pagrindu paruoštą draustinio ribų planą, nustatė, kad nagrinėjama teritorija ribojasi su Kamšos draustiniu. Kartu su kitomis teisės aktuose numatytomis institucijomis, KRAAD išdavė planavimo sąlygas gyvenamųjų teritorijų ar kitos paskirties pastatų išdėstymo specialiojo planavimo dokumentui rengti", – informuoja Kauno rajono savivaldybės atstovai.

Specialusis planas buvo viešai apsvarstytas, suderintas atsakingose institucijose ir patvirtintas. Po Valstybinės teritorijų planavimo inspekcijos patikros Kauno rajono savivaldybės taryba patvirtino ir detalųjį planą.

Rajono savivaldybė taip pat atkreipė dėmesį tai, kad nuolatinėje statybos komisijoje privalėjo dalyvauti ir Valstybinė saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kauno marių regioninio parko direktorė Nijolė Eidukaitienė bei vyriausiasis specialistas Silvijus Klenauskas. "Šie komisijos nariai turėjo visas galimybes pareikšti savo poziciją ir patikrinti dokumentų tikrumą, tačiau į komisijos posėdžius neatvykdavo", – teigiama savivaldybės pranešime.

Kauno marių regioninio parko direkcijos bei KRAAD atstovai dalyvavo ir tolesnėse dokumentų derinimo procedūrose. Kaip teigia Kauno rajono savivaldybės specialistai, KRAAD atsisakė tikrinti gyvenamųjų namų statybos techninius projektus, motyvuodami, kad žemės sklypuose nėra specifinių apribojimų.

"Nei specialiojo ir detaliojo planavimo, nei statybą leidžiančių dokumentų išdavimo laikotarpiu planuojamoje teritorijoje, remiantis nuosavybės dokumentais bei nekilnojamojo turto registro išrašo duomenimis, nebuvo informacijos apie saugomų teritorijų apribojimus", – skelbia savivaldybė.

Komentaras

Kęstutis Trečiokas

Aplinkos ministras

Vienareikšmiškai – griauti ar negriauti – negalima sakyti, ir aš to niekada nesakiau. Situacija nėra visiškai aiški. Mes buvome sudarę komisiją, tačiau benagrinėjant tą plotą ir draustinio perimetrą pamačiau, kad pažiūrėta tik į tą vieną gatvę ir konkrečius namus.  Buvo vienašališkai pažiūrėta. Nekalbėta su Kauno rajono savivaldybe. Aš susitikau su rajono meru Valerijumi Makūnu, jis man pateikė kiek kitokios informacijos ir parodė kiek kitokį planą, kuris nesutampa su dabar pateikiamu. Dabar reikia išnagrinėti visą draustinio perimetrą ir vienu metu priimti sprendimą dėl visų atvejų, kad nebūtų taip, jog dabar dėl šių namų priimsime sprendimą, o paskui paaiškės, kad yra dar koks nors pastatas draustinyje. Draustinis didžiulis, o aplink – intensyvus gyvenimas, todėl ir noriu, kad viskas būtų išsiaiškinta iki galo, o tada jau reikės ieškoti kompromisinio varianto, nes tai, kas prarasta – jau nebeatstatysi, o griauti tai, kas pastatyta – irgi ne išeitis. Draustinis ten jau nuo seniai, bet vieni žinojo ribas, kiti nežinojo. Reikia išsiaiškinti, kas ten buvo saugoma. Teigiama, kad namai stovi sodo teritorijoje. Tikimybė, kad ten buvo labai didelių vertybių, man, kaip ne specialistui, kelia įtarimų. Tegul pasako specialistai. Yra norinčiųjų, kad ministras pasakytų griauti, ir ne kitaip. Jeigu tai būtų savavališka statyba, be jokios abejonės – griauti. Bet žmonės gavo leidimus, yra detalusis planas ir kiti planavimo dokumentai, vienašališkai vargu ar galima visus kaltinti. Akivaizdu, kad kažkas kažko nesužiūrėjo ar padarė klaidą. Kalbėjome ir su prokurorais dėl viešojo intereso gynimo. Nepamirškime, kad prokurorams viešasis interesas yra ir gyventojų turtas, įrašytas mūsų Konstitucijoje kaip vertybė. Ieškosime racionaliausio sprendimo. Griauti ir vėl kompensuoti viską mokesčių mokėtojų pinigais dėl to, kad kažkada kažkas kažko nematė ar nesuprato, nesąžininga. O dažniausiai tie, kurie ėjo pareigas, nematė, bet dabar garsiausiai rėkia. Ir aš galėjau nematyti, palikti kitos kadencijos ministrui, bet jeigu jau yra problema, nekiškime galvos į smėlį, o spręskime viską civilizuotai.

Saugoma teritorija

Kamšos draustinis užima 318 ha plotą ir tęsiasi nuo I forto iki Kačerginės miško. Įkurtas 1960 m. Draustinyje auga 516 aukštesniųjų augalų rūšių. Čia auga reti, į raudonąją knygą įtraukti augalai, yra 66 paukščių rūšys, randama retų vabalų rūšių.

Sumokės mokesčių mokėtojai

Iš galbūt neteisėtai pastatytų 40 objektų UNESCO saugomoje Kuršių nerijoje Vyriausybė 2012 m. pasiūlė visiškai griauti tris objektus (iš viso šešis statinius). Tarp jų – ir žuvies restoranas Juodkrantėje. Kitus statinius nuspręsta tobulinti, pritaikant prie rengiamo Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano.

Ant Kuršių marių kranto stovėjęs žuvies restoranas 2013 m. pavasarį imtas griauti remiantis 2009 m. Klaipėdos apygardos teismo priimtu sprendimu. Po trejus metus trukusio bylinėjimosi teismas patenkino prokurorų prašymą pripažinti šį pastatą neteisėtu ir įpareigoti jį nušluoti nuo žemės paviršiaus. Baigtus statinius 2005 m. buvo priėmusi valstybinė komisija, tačiau teismo teigimu, restoranas pastatytas prieštaraujant Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemai, nusižengiant Saugomų teritorijų įstatymui. Detalusis planas, statybos bei kiti leidimai pripažinti negaliojančiais.

Teismas verslininkams už nugriautą pastatą yra priteisęs 1,150 mln. eurų ir 5 proc. metinių palūkanų nuo 2013 m. liepos 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pinigus turi sumokėti Vyriausybė ir Neringos savivaldybė. Neringos meras Darius Jasaitis pareiškė, kad savivaldybė neturi tokios pinigų sumos. Teisingumo ministras Juozas Bernatonis bei Finansų ministerijos atstovai tikino, kad sprendimas bus įvykdytas iki nurodytos datos.