Anksčiau lietuviai atostogų be kelionių į šiltus kraštus neįsivaizdavo, o šiandien vis dažniau svarsto, ar tai dar apsimoka.
„Yra baimė tikrai. Jeigu būtų galimybė, rinkčiausi skrydį iš Kauno, ne iš Vilniaus“, – sakė moteris.
„Neskrisčiau atostogų, nes kam kankintis. Atostogos sugriautos, jei netyčia tie balionai – kam rizikuoti“, – svarstė kita moteris.
„Lietuvoje atostogaujame, visur būna – kažkur išvažiuojame: prie jūros, prie ežerų“, – pasakojo mergina.
Taip savo atostogų įpročius apibūdina kauniečiai. Geopolitinė įtampa kelia nerimo ir, anot turizmo sektoriaus, labiausiai atbaido spontaniškus keliautojus.
„Tie, kurie radę laisvesnį savaitgalį ir patogius lėktuvo bilietus nusprendžia atvykti į vieną ar kitą lokaciją. Natūralu, kad jie nori be streso atvykti ir išvykti. Jiems tai gali ženkliai pakeisti sprendimą, kur nori nuvykti“, – aiškino „Kaunas IN“ vadovas Tadas Stankevičius.
T. Stankevičius sako, kad dažnėjančios balionų atakos ypač kerta per konferencinį turizmą.
„Tai stipriai kenkia – reikia neslėpti, apie tai kalba visa turizmo ekosistema. Sunku planuoti keliones į Lietuvą. Vėlgi, kai kalbame apie atvykstamąjį turizmą, investuotojus, konferencinį turizmą – konferencija trunka dvi dienas, jeigu vieną dieną prarandi dėl skrydžio nukreipimo į kitą oro uostą, natūralu, kad nauda iš konferencijos stipriai mažėja“, – teigė jis.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Kalbant apie atostogas, tie, kurie skristi išdrįsta, kelionių krypčių smarkiai keisti nelinkę – renkasi tai, kas patikrinta.
„Turizmo rinka buvo stabili – keliautojai noriai keliavo, jų skaičius augo. Keleiviai ir toliau keliauja svetur, o ateinančiais metais galime matyti tą pačią tendenciją – keliautojų srautas tik augs“, – sakė „Tez Tour“ rinkodaros skyriaus vadovė Inga Aukštuolytė.
Turkija, Egiptas, Graikija, Bulgarija ir Italija lieka populiariausios kryptys. Specialistai sako, kad kitais metais kelionių kainos kils.
„Kelionės šiais metais, lyginant su praėjusiais, pabrango apie 6 procentus. Kitais metais panaši tendencija išliks – augimas turėtų būti“, – prognozavo I. Aukštuolytė.
Visgi Kaune, nors ir balansuojant tarp baimių ir nežinomybės, turistų srautus pavyko išauginti daugiau nei 10 procentų.
„Du trečdaliai turistų atvyksta iš užsienio. Tai statistika, kurią matėme iki pandemijos. Pandemijos metu dominavo lietuviai, o dabar grįžtame į priešpandeminius srautus“, – sakė T. Stankevičius.
Paaiškėjo ir iš kokių šalių turistų Kaunas sulaukė daugiausiai.
„Grįžta vokiečiai, kurie buvo atsilikę po pandemijos – jų turime tiek pat, kiek iki pandemijos. Taip pat atsigavę latviai ir lenkai“, – vardijo jis.
Tačiau niekaip nepavyksta susigrąžinti turistų srautų iš Japonijos, nors Kaunas iki pandemijos buvo itin populiarus tarp japonų. Visgi, kaip bebūtų keista, nors viena pagrindinių lietuvių emigracijos krypčių vis dar išlieka Didžioji Britanija, čia, anot žmonių, apie Kauną ir Lietuvą vis dar žinoma per mažai.
„Yra tam tikrų nišinių sričių, iš kurių atvyksta turistai, bet dar yra barjerų dėl Kauno. Ne dėl neigiamos reputacijos – trūksta žinomumo. Tačiau su tuo susiduria visos Lietuvos lokacijos, ne tik Kaunas. Kai kur esame ne tiek žinomi, kiek patys įsivaizduojame ir norėtume, bet dėl to ir dirbame“, – aiškino „Kaunas IN“ turizmo ir rinkodaros vadovė Agnė Kriaučiūnienė.
Lietuvoje pirmajai kelionių agentūrai dėl kontrabandinių balionų perkėlus skrydžius iš Vilniaus į Kauną, kitos didžiosios agentūros kol kas tokių pokyčių neplanuoja dėl itin didelių kaštų, tačiau situaciją stebi. Specialistai ramina – kol kas masinių skrydžių pokyčių neturėtų būti.
Naujausi komentarai