Jau ne pirmi metai kalbama, kad Kaune nebėra laisvos vietos kapinėse, kur miesto gyventojai galėtų palaidoti savo mirusius artimuosius. Kaip alternatyvą įprastam laidojimui, buvo nuspręsta mieste įrengti kolumbariumus. Deja, šis valdžios užmojis stringa.

Parengė viziją

„Pusę metų praėjo, o jokio judesio nematau. Kada bus rezultatas?“, – įmonės „Kapinių priežiūra“, atsakingos už kolumbariumų įrengimą Kaune, vadovų antradienį supykęs klausė miesto meras Andrius Kupčinskas.

Laikinai įmonės direktoriaus pareigas einantis Evaldas Stankevičius tikslios datos negalėjo įvardinti, nes iki šiol nėra nuspręsta, kokiomis lėšomis bus finansuojamos kolumbariumų statybos.

„Ką galėjome, tą padarėme: buvo parengta vizija, studija, o toliau turi būti priimti administraciniai sprendimai, kurie susiję su lėšomis – be jų niekur nepajudėsim. Įmonė neturi jokių galimybių pati įrengti kolumbariumus“, – teisinosi direktorius E.Stankevičius.

Pasitarimo metu naujai paskirtas įmonės direktorius Algirdas Verbickas nepratarė nė žodžio, todėl visą košę bandė srėbti laikinasis vadovas.

Įmonė „Kapinių priežiūra“ yra parengusi viziją, kaip kolumbariumai galėtų atrodyti ir kur jie galėtų būti pastatyti. Pernai gruodžio 29 dieną miesto taryba priėmė sprendimą kolumbariumus įrengti Petrašiūnų, Seniavos ir Romainių kapinėse.

„Mūsų skyrius kuruoja šį klausimą ir kreipėsi į įmonę, kad būtų parengtas aiškus darbų grafikas. Jie pasiūlė sudaryti darbo grupę iš architektų, finansininkų, kad būtų sprendžiamas finansavimo klausimas. Iki šios dienos jokių darbų rezultatų neturime“, – pasakojo Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis.

Ieškos privačių investuotojų

„Bet kokie darbai gali prasidėti tik tada, kai bus suformuota konkursinė-projektinė užduotis. Mums reikalingas ne politinis nurodymas, o aiškus raštiškas įsakymas“, – sakė laikinas įmonės vadovas E.Stankevičius.

Lieka neaišku, kas kaltas, kad iki šiol jokie darbai neprasidėjo: lėšų stygius ar nesusikalbėjimas tarp atsakingų įstaigų.

Įmonės „Kapinių priežiūra“ direktorius patikino, kad pinigų kolumbariumams įmonė neturi, bankai taip pat atsisako duoti paskolą, todėl belieka tik privačių investuotojų lėšos.

„Biudžete lėšų nebus, todėl reikia numatyti, kad ateitų privatus kapitalas. Reikia miesto taryboje patvirtinti, kiek gali kainuoti viena kripta“, – siūlė A.Kupčinskas.

Kauno politikai įpareigojo įmonę „Kapinių priežiūra“ per artimiausią tarybos posėdį pateikti tarifus kiekvienoms kapinėms atskirai.

„Balandžio 5 dieną lauksime, sukitės, kaip norite. Be to, turi būti išsiuntinėtas kvietimas potencialiems privatiems investuotojams, kurie norėtų įrengti kolumbariumus“, – paliepė A.Kupčinskas.

Ar spės iki Vėlinių?

Pernai rudenį nusprendus, kad miestu yra reikalingi kolumbariumai, tikėtasi, kad pirmasis bus pastatytas iki šių metų Vėlinių Petrašiūnų kapinėse. Manoma, kad geriausiai tiktų ir ilgaamžiškiausi būtų betono liejinio statiniai.

Prieš pusmetį Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis tikino, kad 2012 metų biudžete bus numatytas beveik 1 mln. litų kapinių infrastruktūros gerinimui, todėl šias lėšas būtų galima panaudoti kolumbariumų įrengimui. Miesto taryba, svarstant šių metų biudžetą, šias lėšas nubraukė.

Pirminiais skaičiavimais, 100 vietų kolumbariumo įrengimas galėtų kainuoti apie 122 tūkst. litų.

Daugiausiai vietų – apie 1500 – norima įrengti pirmosiose Romainių kapinėse. Dvigubai mažesnius kolumbariumus būtų galima įrengti antrosiose Romainių (apie 600 vietų) ir Petrašiūnų (apie 700 vietų) kapinėse, taip pat – Seniavos kapinėse (150 vietų).