Atliko auditą

ELTA skelbė, kad Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės, Lietuvos nacionalinio dailės ir Lietuvos nacionalinio muziejų ataskaitų auditą atlikusi Valstybės kontrolė konstatavo, kad įstaigos netinkamai atlieka muziejinių vertybių inventorizaciją. Todėl tai, valstybės kontrolierės Irenos Segalovičienės teigimu, gali lemti vertybių praradimus.

„Šio audito metu tikrinome tris muziejus, tačiau negalime paneigti, kad ir kituose muziejuose nesikartoja ta pati situacija, kai nežinoma, kokios vertybės yra saugomos. Dėl tokios turto valdymo praktikos, kai turtas atsakingai neinventorizuojamas, galima nepastebėti jo trūkumų, praradimų ar neatitikimų.

Jeigu taikos metu nežinome, nei kiek, nei kokių muziejinių vertybių turi Lietuva, kaip jas tinkamai apsaugotume įvairių ekstremaliųjų situacijų atveju“, – pranešime cituojama valstybės kontrolierė.

Audito metu buvo nustatyta, kad šie muziejai neturi muziejinių vertybių analitinio apskaitos registro, o jų vertybės nėra inventorizuojamos, kaip to reikalauja Inventorizacijos taisyklės.

„Visuose trijuose minėtuose muziejuose muziejinių vertybių inventorizacija nebuvo tinkamai atliekama – nebuvo įsitikinta, kad visas apskaitoje registruotas turtas tikrai egzistuoja“, – teigia Valstybės kontrolė.

ELTA nurodo, kad atsižvelgus į audito metu muziejuose nustatytus trūkumus, Kultūros ministerijai rekomenduota parengti teisės aktus dėl muziejinių vertybių finansinės apskaitos ir inventorizacijos rekomendacijų. Auditorių teigimu, tai padėtų muziejams kuo skubiau susitvarkyti turimus duomenis.

Turime virš 1 mln. daiktų. Kasmet inventorizuoti tokį kiekį vertybių – misija neįmanoma.

Nerealu peržiūrėti kasmet

Kaune veikiančio M. K. Čiurlionio muziejaus direktorė Daina Kamarauskienė dienraščiui garantavo, kad visos muziejaus vertybės yra žinomos, suskaičiuotos, inventorizuotos.

„Situacija tokia, kad kontrolierė įsivaizduoja, jog meno vertybės yra kaip koks stalas, kėdė ar kompiuteris, kuris turi būti kiekvienais metais inventorizuojamas.

Gerai, jei muziejus turi 1 tūkst. daiktų, tačiau seni, daugiau nei 100 metų veikiantys muziejai turi gerokai daugiau eksponatų. Mes turime virš 1 mln. daiktų. Kasmet inventorizuoti tokį kiekį vertybių – misija neįmanoma“, – kalbėjo muziejaus vadovė.

„Mes tikrai žinome, kiek visko turime, yra planai, kaip būtų elgiamasi karo atveju. Tiesiog kas metus visko naujai pertikrinti nėra galimybių“, – pridūrė D. Kamarauskienė.

Nesutampa sistemos

Ji aiškino, kad Valstybės kontrolė supranta, jog to padaryti neįmanoma, tačiau vis tiek laikosi pozicijos, kad valstybės turtas turi būti inventorizuojamas. Pasak R. Kamarauskienės, problema yra ta, kad muziejai turi atskiras eksponatų apskaitos sistemas, o Valstybės kontrolė norėtų vertybes matyti buhalterinėje apskaitoje.

„Mūsų visi kūriniai yra apskaityti, užfiksuota, kokiu būdu buvo įsigyti: ar jie dovanoti, paveldėti, pirkti. Viskas mūsų sistemose yra. Tiesiog nesusikalba dvi sistemos – mūsų apskaita ir buhalterinė apskaita. Kol jos nebus kažkaip apjungtos, muziejai bus „nusikaltėliai“, todėl, kad turimų vertybių jie neapskaito pagal buhalterinę sistemą“, – aiškino M. K. Čiurlionio muziejaus direktorė.

Pasak D. Kamarauskienės, įprastoje buhalterinėje sistemoje yra įrašoma ir daikto vertė, tačiau muziejinio eksponato negalima prilyginti eiliniams darbui naudojamiems daiktams, nes kultūros kūrinių vertė nuolat kinta.

„Vertę mes taip pat esame nustatę, bet ne ta forma, kaip nori Valstybės kontrolė. Dirbti su eksponatu nėra tas pats, kaip su kokiu daiktu, kurį nusipirkome, įkėlėme čekutį į buhalterinę sistemą, po kelių metų nurašėme, kaip susidėvėjusį turtą. Eksponatų vertės keičiasi, jos peržiūrimos palaipsniui, bet ne visas turimas rinkinys vienu metu. Pavyzdžiui, jei kūrinys sudalyvavo parodoje, jo vertė padidėja. Tai nuolatinis procesas, tačiau Valstybės kontrolė nori turėti tokį galutinį ir baigtinį kūrinių sąrašą, kur būtų viskas išdėstyta. Tokį sąrašą daryti pagal buhalterinę apskaitą – nėra labai prasminga“, – aiškino D. Kamarauskienė.

M. K. Čiurlionio direktorė įsitikinusi, kad gali tekti net keisti įstatymus, jog nebūtų interpretuojama esą muziejai kaip nors ne taip sužymi turimus kūrinius ar neva nežino, kokios vertybės pas juos saugomos.

„Manau, kad su Finansų ir Kultūros ministerijomis dėl to rasime kompromisą, nes čia yra toks istorinis nesusikalbėjimas“, – pridūrė muziejaus vadovė.