Tai aptarta trečiadienį vykusioje nuotolinėje mokslinėje praktinėje konferencijoje „Neurologijos pavasaris Kaune 2021: kaip dirbsime pokovidiniu ir popandeminiu laikotarpiu. Lietuvos ir tarptautinė patirtis“. Konferenciją organizavo Neurologų ir Lietuvos klinikinės neurofiziologijos ir neurosonologijos draugijos, taip pat LSMU MA Neurologijos klinika.

Renginyje akcentuota, kad, susirgus net ir lengva COVID-19 ligos forma, galima turėti daug sveikatos problemų, o skiepai gali sukelti nepageidaujamų organizmo reakcijų. Tačiau skiepytis, žinoti tas reakcijas ir apsisaugoti nuo COVID-19 yra daug geriau, nei susirgti ir nežinoti, kas laukia.

Tą pabrėžė ir LSMU prorektorius studijoms, MA Neurologijos klinikos profesorius Kęstutis Petrikonis. „Galvos skausmas, miego kokybė, nervų sistemos kraujotaka, pažinimo funkcijų kokybiškas funkcionavimas – pandemija palietė šias ir daugelį kitų neurologijos sričių. Pandemijos pradžioje daugelis COVID-19 siejo su plaučių liga, tačiau vėliau paaiškėjo, kad ši liga paveikia ir daugelį kitų organų sistemų, o ypač – nervų sistemą. Dažnai net ir lengva forma persirgę žmonės vargsta dėl pažinimo funkcijos, miego sutrikimų, dėl vadinamojo rūko ar miglos smegenyse, nuovargio, fizinio krūvio netoleravimo. COVID-19 liga išbalansuoja organizmą labiau nei kitos virusinės infekcijos. Tai labai stipriai susiję su pokyčiais nervų sistemoje“, – teigia universiteto prorektorius.

Dažnai net ir lengva forma persirgę žmonės vargsta dėl pažinimo funkcijos, miego sutrikimų, dėl vadinamojo rūko ar miglos smegenyse, nuovargio, fizinio krūvio netoleravimo.

Jis priminė, kad JAV dėl postkovidinio sindromo ir gretutinių ligų jau skaičiuoja būsimus didelius nuostolius, nes kai kurių žmonių sveikata, persirgus COVID-19, nebeatsistato. Jau aiškūs ir įvairūs neurologiniai sutrikimai, kuriuos sukelia liga. O sprendžiant sveikatos problemas, taip pat dėl sveikatos sutrikimų sukeltų apribojimų bei nesukurto bendro gėrio ir neuždirbtų lėšų, atsiranda papildomų kaštų.

„Dar viena problema – kaip efektyviau organizuoti gydymo įstaigų darbo procesą. Pandemijos metu bandome laikytis karantino sąlygų, dėl to nukentėjo eilinė planinė pagalba. Tad siekiame dalintis patirtimi su mūsų kolegomis, dirbančiais kitose šalyse, aiškintis, kaip jie sprendžia šiuos klausimus, kaip organizuoja pagalbą“, – konferencijoje kalbėjo profesorius.

Anot jo, ši pandemija kiekvienai klinikinei disciplinai suteikia progų apmąstyti, kaip geriau diagnozuoti įprastas ligas ar su COVID-19 susijusias komplikacijas, ir leidžia atsakyti į klausimus, kuriems atsakymų iki šiol nebuvo.

„Yra daug pacientų, sergančių viena liga, kuri gali būti susijusi su daugeliu kitų ligų. COVID-19 kompleksiškumas ir didelis paplitimas suteikia tam tikrų galimybių. Tai – pamokos gydytojams, kurios bus naudingos ir pacientams. Kitu atveju sunkiai galėtume daryti vienokias ar kitokias išvadas“, – sakė prof. K. Petrikonis.

Prof. V. Matijošaičio teigimu, asmenys, sergantys kraujagyslių ligomis, susirgę COVID-19 susiduria su didesne kraujagyslių trombozės rizika. Matomos ir COVID-19 bei insulto sąsajos. „Insultas dažniau pasireiškia sergantiems COVID-19 infekcija. Jei sergama nesunkia ligos forma, – insultą patiria iki 3 proc. ligonių. Pasireiškus sunkiai ligos formai, šie skaičiai gali išaugti ir iki 6 proc. Iš tų ligonių, kurie hospitalizuoti, maždaug 5 proc. patiria insultą“, – kalbėjo profesorius.

Jo nuomone, susirgus COVID-19, didžiausias pavojus sveikatai yra nuo pirmos iki trečios savaitės, todėl labai svarbu stebėti ligos eigą ir sunkumą. Visgi, profesoriaus teigimu, labai dažnai jauniems pacientams insultas yra pirmasis ligos simptomas, o tik po to nustatoma COVID-19 infekcija, tad jaunus pacientus tirti ir stebėti reikia labai įdėmiai.

Pacientai, kurie susirgo COVID-19 ir patyrė insultą, dažniausiai buvo šiek tiek vyresni, jiems taip pat buvo nustatomi inkstų, kepenų, kvėpavimo funkcijų sutrikimai. Taip pat pacientai, kurie patyrė insultą ir sirgo COVID-19, dažniausiai susidūrė su sunkesne insulto forma.

„Pacientai, kurie susirgo COVID-19 ir patyrė insultą, dažniausiai buvo šiek tiek vyresni, jiems taip pat buvo nustatomi inkstų, kepenų, kvėpavimo funkcijų sutrikimai. Taip pat pacientai, kurie patyrė insultą ir sirgo COVID-19, dažniausiai susidūrė su sunkesne insulto forma“, – konferencijoje apibendrino prof. V. Matijošaitis ir patikslino, kad daugybę sveikatos rizikos veiksnių turintys pacientai, susirgę koronavirusu, labiau rizikuoja patirti širdies ir kraujagyslių problemų.

Pasak LSMU pranešimo, Neurologijos klinikos gydytoja Evelina Pajėdienė konferencijoje apžvelgė unikalų tyrimą, kurio išvada skelbia, kad, norint didesnio skiepų efektyvumo, būtina gerai išsimiegoti. Tyrime stebėti savanoriai, kurie buvo paskiepyti gripo vakcina. Nustatyta, kad trumpiau miegojusiems asmenims po skiepo organizme susidarė mažiau antikūnų. Tikėtina, kad panašias analogijas galima pritaikyti ir koronaviruso skiepams.

„Pandemija įvairiai paveikė žmonių miegą. Pati COVID-19 infekcija gali trikdyti nervų sistemą, taip sukeldama miego sutrikimus, kurie pasireiškia nemiga naktį ar per dideliu mieguistumu dieną. Miego kokybę veikia ir pandeminis nerimas, kylantis dėl pasikeitusių gyvenimo sąlygų. Karantinas sujaukė miego ritmą, tapome mažiau fiziškai aktyvūs, o tai taip pat paveikė miego kokybę“, – kalbėjo gydytoja E. Pajėdienė, dar pridurdama, kad poilsio neteikiantis miegas, atsiradęs per pandemiją, gali tęstis net iki 6 mėnesių, tad svarstomi įvairūs nemigos gydymo būdai.

Mokslininkai pastebi, kad melatoninas – natūralus užmigimo hormonas – gali padėti sumažinti uždegimą, skausmą, taip pat sustiprinti imunitetą. Tad melatoninas gali prisidėti gydant COVID-19 infekciją ir jos metu išsivysčiusią nemigą. Per pandemiją padaugėjo žmonių, kurie įsigyja su miego kokybės gerinimu susijusių prekių ar paslaugų. Vienos jų – šviesos terapijos lempos, dabar ypač populiarios Skandinavijoje. Pasak gydytojos E. Pajėdienės, norint pagerinti miego kokybę, pirmoje dienos pusėje reikėtų gauti kuo daugiau natūralios šviesos, daugiau fizinio aktyvumo lauke. Taip pat reikia reguliaraus miego, darbo ir poilsio tvarkaraščio, kuris svarbus ir vaikams. Patartina mažinti ir gaunamą neigiamos bei klaidingos informacijos srautą.

Nors konferencijoje apžvelgti įvairūs išliekamieji padariniai sveikatai persirgus COVID-19, Karolinska instituto (Švedija) mokslininkė dr. Indrė Bilevičiūtė-Ljungar pabrėžė, kad daugelis persirgusiųjų visiškai pasveiksta. Bet daliai kitų išlikę stiprūs simptomai sukelia ilgalaikį neįgalumą.

Dažniausiai simptomai būdingi pacientams, kurie buvo hospitalizuoti ir persirgo sunkia COVID-19 forma. Tačiau ir kitai daliai persirgusiųjų namie, lengva forma, išlieka simptomų, bendrą būseną veikiančių labiau nei sergant COVID-19. Dėl to buvo suformuluota nauja medicininė diagnozė – pokovidinis sindromas. Pasak dr. I. Bilevičiūtės-Ljungar, tai būdinga ligoniams, kurie persirgo lengvesne COVID-19 forma, bet neatsistatė. Pokovidinis sindromas pasižymi lėtiniu nuovargiu, skausmais kūne, krūtinės ląstoje ir kvėpuojant, kvėpavimo, miego sutrikimais, kognityviniais ir neurologiniais simptomais.

Anot LSMU atstovų, kolegos iš Jungtinės Karalystės dr. Kristina Laučkaitė, dr. Tadas Žuromskis, dr. Agnė Striaukienė bei gydytojai neurologai iš Norvegijos dr. Dalius Bansevičius ir dr. Kristina Devik konferencijos dalyvius supažindino su savo ir jų įstaigų patirtimi transformuojant profesines veiklas COVID-19 pandemijos metu, perspektyvomis ir įdiegtomis inovacijomis.

Mokslinėje praktinėje konferencijoje „Neurologijos pavasaris Kaune 2021: kaip dirbsime pokovidiniu ir popandeminiu laikotarpiu. Lietuvos ir tarptautinė patirtis“ dalyvavo daugiau kaip 570 įvairių sričių sveikatos specialistų.