Pagal sprendimo projektą, 1,39 mln. eurų sieks dotacijos iš Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų, o likusią dotacijų sumą sudarys lėšos dėl ekonomikos skatinimo ir koronaviruso (COVID-19) plitimo sukeltų pasekmių mažinimo vietinės reikšmės keliams taisyti ir prižiūrėti, taip pat ugdymo reikmėms finansuoti, pinigai, skirti skaitmeninio ugdymo plėtrai, įgyvendinant Ateities ekonomikos DNR planą (iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų) bei Savivaldybės patirtoms išlaidoms dėl COVID-19 ligos kompensuoti. Taip pat dalis dotacijų bus skirta kitoms savivaldai priskirtoms funkcijoms vykdyti. Viena jų – piliečių nuosavybės teisėms į išlikusius gyvenamuosius namus, jų dalis, butus, ūkinės-komercinės paskirties pastatus ir jų priklausinius atkurti ir kompensacijoms už išperkamą nekilnojamąjį turtą religinėms bendrijoms išmokėti.

Tarybos sprendimo projekto aiškinamajame rašte, kurį pasirašė Kauno miesto savivaldybės administracijos Finansų ir ekonomikos skyriaus vedėja Roma Vosylienė, nurodyta, kam konkrečiai numatyta šiemet papildomai skirti miesto biudžeto lėšų.

Pagal Savivaldybių asociacijos specialistų prognozes, šiais metais dėl COVID-19 pandemijos pasekmių šalies savivaldybių biudžetai nesurinks apie 130 milijonų metų pradžioje suplanuotų lėšų. Kauno miesto savivaldybei šiemetiniam biudžeto pajamų planui įvykdyti gali pritrūkti daugiau nei 6 milijonų, tad šią spragą tikimasi užpildyti dotacijų pinigais, prireikus, – paskolomis. Tuo pačiu – ir sutaupytomis lėšomis. Jas taip pat paveikė pasaulį ir šalį sukaustęs koronavirusas.

Pavyzdžiui, dėl COVID-19 pandemijos „Žalgirio“ arenos koncesininkas nuo kovo iki rugsėjo mėnesio negalėjo vykdyti ūkinės veiklos, organizuodamas renginius, tad už tą laikotarpį jam nebuvo sumokėtas koncesijos mokestis. Todėl tokį mokestį įsipareigojusios mokėti Kauno miesto savivaldybės, areną pastačiusios savo, skolintomis bei ES ir Lietuvos valstybės lėšomis. biudžete lieka koncesininkui nepervesta 369,7 tūks. eurų. Dar 437,5 tūkst. eurų šiemet nepanaudota, pandemijai pakoregavus sveikatos priežiūros prieinamumo ir infrastruktūros Kaune plėtros planą.

Aiškinamajame rašte nurodyta, kad dėl Kultūros paveldo departamento pateiktų pastabų užtruko Kauno rotušės pastato rekonstrukcijos techninio projekto derinimas. Todėl nepradėjus rangos darbų numatytu laiku, lieka nepanaudota 272,1 tūkst. eurų tiems darbams šiemetiniame biudžete suplanuotų lėšų. Vėluoja ir Maironio universiteto gimnazijos pastato technikos projekto parengimo darbai, tad dar nepanaudota 250 tūkst. eurų. Tiek pat šiemet miesto savivaldybės biudžeto pinigų nepanaudota ir gydymo paskirties pastato – Lietuvos sveikatos mokslų Kauno ligoninės Josvainių gatvėje – projektavimo darbams finansuoti.

Nepanaudota ir dar 198 tūkst. eurų, nes koreguojamas Kėdainių tilto per Nemuną techninis projektas. O užsitęsus dokumentų derinimo su viešąja įstaiga Centrine projektų valdymo agentūra procesui, liks nepanaudota 350 tūkst. eurų projektui „Šeštokų g. 1-osios ir Alyvų g. 1-osios statyba“. Kol kas negavus leidimo teritorijoms prie Kauno sporto halės, stadiono ir Sporto g. tvarkyti, Savivaldybės biudžete lieka šiemet nepanaudota 223,7 tūkst. eurų.

Savivaldybės biudžetui naudos davė ir sprendimas sumažinti darbų apimtis bei mažesnę kainą pasiūliusio darbų rangovo parinkimas, įrengiant pėsčiųjų ir dviračių takus kai kuriose Kauno vietose, taip pavyko savivaldybei šiemet sutaupyti dar kelis šimtus tūkstančių eurų. Lieka nepanaudotų asignavimų darbo užmokesčiui, sustabdžius ugdymo procesą sporto įstaigose, neįvykus Vengrijoje numatytoms tarptautinėms vaikų žaidynėms ar daliai kultūrinių renginių Kaune. Sutaupyta ir dėl pandemijos sumažėjus komandiruočių bei kompetencijų tobulinimą perkeliant į virtualią erdvę.

2020-aisiais bus sutaupyta ir kitų Kauno miesto savivaldybės biudžeto asignavimų. Todėl anot skyriaus vedėjos R. Vosylienės, juos siūloma perskirstyti taip, kad būtų galima apmokėti jau atliktus miesto viešųjų erdvių priežiūros ir tvarkymo, gatvių atnaujinimo bei kitus savivaldybei priskirtus darbus, taip pat – už suteiktas paslaugas, reikalingas visuomenei apsaugoti dėl koronaviruso plitimo grėsmėms. Perskirstyti numatoma ir švietimo bei ugdymo įstaigų reikmėms suplanuotas Kauno miesto savivaldybės biudžeto lėšas.

Savivaldybės tarybos, kurios posėdis vyks antradienį, sprendimo projekte siūloma didinti asignavimus socialinės srities įstaigoms, tačiau karantino metu dirbančioms iš dalies ar laikinai sustabdžiusioms savo veiklą, finansavimas bus mažinamas.