Sumos nustebino

Kaunietis istorikas Arvydas Pakštalis kartu su bendraminte darbuojasi rengdami naują leidinį, skirtą Lietuvos Respublikos šimtmečiui paminėti. Tekstui iliustruoti, be originalių to meto nuotraukų ir fotografijų atvirukų bei archyvinių dokumentų, jie galvojo panaudoti ir vaizdus iš 1918–1940 m. laikraščių bei žurnalų, kurie saugomi KAVB. Autorius nustebino įspūdingai išaugę bibliotekos įkainiai.

"Tikslios knygos temos negaliu atskleisti dėl sutartinių dalykų, tačiau mums reikalingi archyvai. Paaiškėjo, kad už vaizdą iš minėto laikmečio laikraščio imamas 2 eurų mokestis už skenavimo paslaugas ir 9 eurų mokestis už leidimą publikuoti", – komentavo A.Pakštalis.

Įdomiausia tai, kad KAVB ima pinigus už leidimą publikuoti archyvinę medžiagą, nors biblioteka nėra to kūrinio autorius ar bendraautoris. Kitaip tariant, imamas mokestis, kad bus panaudota kitų sukurta medžiaga, kuriai net nebetaikomos autorių teisės, nes nuotraukos yra senesnės, nei jas saugo įstatymai.

"Pasikonsultavus su teisininkais tapo aišku, kad toks mokestis nėra teisėtas, kadangi biblioteka yra tik kūrinių saugotoja. Ji negali išduoti leidimo, tai yra teisės publikuoti tą daiktą, kuriam to net nebereikia. Jau nekalbant apie tai, kad biblioteka yra ne pelno siekianti įstaiga, išlaikoma mokesčių mokėtojų pinigais ir turinti visuomeninę funkciją", – apie neaiškius KVAB mokesčius kalbėjo istorikas.

Pro jo akis nepraslydo ir kita įkainių detalė. Bibliotekos interneto puslapyje skelbiama, kad leidimas publikuoti vieną dokumentą, kurio autorius ar autoriai – ne KAVB, gali kainuoti nuo 9 iki 850 eurų. Vyras stebisi, kokia turėtų būti knyga, kad jos fragmento publikavimas galėtų kainuoti tokią sumą. Juolab, sumokėjus už leidimą, ar liktų koks nors uždarbis pačiam knygos autoriui.

"Gana dviprasmiškai pasirodė leidimas publikuoti dokumentų skaitmeninius vaizdus, kurių autorius – ne KAVB ir jų autorių turtinės teisės negalioja. Kokias garantijas ar teises tokiu atveju suteikia tas KAVB išduodamas leidimas?" – įkainių esmės nesuprato A.Pakštalis.

Kitur – pigiau

Kauniečio įsitikinimu, už tokius paslaugų įkainius pagrindinė Kauno biblioteka pati galėtų įsigyti autorių knygų, tačiau jei iš KAVB užsisakai leidimą publikuoti kitų autorių medžiagą, turi įsipareigoti padovanoti šiai įstaigai naujai išleistų leidinių egzempliorių.

"Išleistas knygas bibliotekai pateikdavome ne tik pagal Privalomųjų egzempliorių privalomą pateikimo tvarką, tačiau geranoriškai dovanodavome ir daugiau knygų. Dabar pagal naujus įkainius reikia ne tik susimokėti už leidimą publikuoti, bet ir yra įrašytas punktas, įpareigojantis, be privalomųjų egzempliorių, pateikti dar vieną du egzempliorius", – stebėjosi istorikas.

Tapo aišku, kad toks mokestis nėra teisėtas, kadangi biblioteka yra tik kūrinių saugotoja. Ji negali išduoti leidimo, tai yra teisės publikuoti tą daiktą, kuriam to net nebereikia. Jau nekalbant apie tai, kad biblioteka yra ne pelno siekianti įstaiga, išlaikoma mokesčių mokėtojų pinigais ir turinti visuomeninę funkciją.

A.Pakštalis tikino, kad per pastaruosius keletą metų su kolegomis jis parašė ne vieną knygą arba buvo jų bendraautoris. Istorinių jo parašytų knygų kolekcijoje yra tokie leidiniai kaip "80 metų kelyje: UAB "Kautra" ir UAB "Kauno autobusai" (2014), "Lietuvos tarpukario architektūrinis palikimas: materialumo ir nematerialumo dermė" (2015), "Kauno priešgaisrinės apsaugos raida iki 1945 m." (2015), "Kauno Žalgiris: 70 didingų sezonų" (2014). Šioms knygoms parengti panaudota archyvinė ir bibliotekose saugoma medžiaga, tačiau reikiami kadrai ar dokumentų ištraukos be vargo patekdavo į jo rankas ir guldavo į naujus puslapius.

"Anksčiau tokių problemų nekildavo, nes reikiamai medžiagai, kuriai autorinės turtinės teisės nebegalioja, mokamų leidimų iš bibliotekos nereikėdavo, užtekdavo prašymo. O tai medžiagai, kuriai galioja, taip pat būdavo sutvarkomi leidimai be atskiro mokesčio. Reikėdavo ir pačiam susisiekti su kūrinių autoriais ir suderinti leidimus. Visais atvejais neturtinės autorių teisės buvo gerbiamos nurodant autorių, jei jis yra žinomas", – situaciją komentavo knygų autorius.

Anot A.Pakštalio, 1918–1940 m. spaudos rinkinių dalis saugoma ir kitose Lietuvos bibliotekose. Istoriko teigimu, M.Mažvydo nacionalinė biblioteka leidimo publikuoti paslaugos įkainių nėra nustačiusi, tad jis teikiamas nemokamai, reikia sumokėti tik už kopijavimo paslaugas. Kitur kainos taip pat nestebina, tik Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje taikomi didesni mokesčiai.

"Panevėžio G.Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos leidimas publikuoti joje saugomą fotografiją įvertintas taip: vienas vaizdas – 3 eurai, o rankraščio vienas puslapis – 0,80 eurų, už kitus dokumentus mokestis neimamas", – palygino istorikas.

Laikosi tvarkos

KAVB atstovai tikino, kad mokestis už leidimą publikuoti jau išleistus kūrinius yra suderintas su Kultūros ministerija ir pradėtas taikyti tik šiais metais.

"Kultūros ministras įsakymu "Dėl valstybės ar savivaldybių įsteigtų bibliotekų teikiamų mokamų paslaugų sąrašo" nustatė, kad dokumentų leidimas viešai publikuoti yra mokama paslauga. Vadovaujantis KAVB nuostatų 17.9 punktu, biblioteka teikiamų mokamų paslaugų įkainius ir teikimo tvarkas raštu suderino su Kultūros ministerija", – teigiama KAVB direktorės Astos Naudžiūnienės pateiktame komentare.

"Paslauga į mokamų paslaugų sąrašą įtraukta tik 2017 m., nors kitos Lietuvos bibliotekos, pavyzdžiui, Vilniaus universiteto, Vrublevskių mokslų akademijos biblioteka, tokią mokamą paslaugą teikia jau seniai", – tikino direktorė.

Brangiai nekainuos?

A.Naudžiūnienė aiškino, kad yra nustatytos įkainio ribos nuo 9 iki 850 eurų. Tokios ribos pasirinktos dėl to, kad gali būti kalbama ne tik apie atskirą vaizdą, bet ir apie visą kūrinį. Specialistė abejojo, kad kam nors bus pritaikytas maksimalus paslaugos įkainis.

"Pasirinkta maksimali kaina, kurios galima būtų prašyti, jei, tarkime, prašoma komerciniam naudojimui perleisti kūrinį našlaitį, seną, retą, vienetinę knygą, kuri pas mus saugoma knygos muziejuje, kūrinys – didelės apimties ir pan. Tokie atvejai nelabai tikėtini, vis dėlto buvo nuspręsta apsibrėžti tam tikrą ribą. Dalis lėšų, surinktų iš mokamų paslaugų yra skiriama dokumentų fondo apsaugai, kadangi šioms reikmėms lėšų nuolat trūksta", – teigė A.Naudžiūnienė.

KAVB vadovė sakė, kad leidimas publikuoti suteikiamas tik tais atvejais, kai kūriniui autorių teisės jau negalioja arba jų turėtoja yra pati biblioteka. "Pabrėžiame, kad biblioteka neturi teisės ir neteikia leidimų publikuoti kūrinius, kuriems dar galioja autorių teisės. Taip pat reikėtų pastebėti, kad prašymas leisti viešai publikuoti dokumentą yra parengtas kaip universalus, tinkamas įvairiems atvejams. Sąlyga yra ne dovanoti, bet perduoti vieną du leidinio egzempliorius ir yra susijusi su dokumentų privalomųjų egzempliorių perdavimo bibliotekoms, saugančioms publikuotų dokumentų archyvinį fondą, nuostatomis", – atsakė ji.

Ministerijos pozicija

Dėl didelių bibliotekos paslaugų įkainių "Kauno diena" kreipėsi ir į Kultūros ministeriją.

"Tarptautinė praktika rodo, kad atlygis už leidimą publikuoti senus, retus ir ypač vertingus dokumentus ir / ar vaizdus taikomas daugelyje pasaulio šalių bibliotekų. Šios paslaugos teikimo tikslas – ne gauti pelną, o bent iš dalies padengti bibliotekos technines, administravimo, dokumentų saugojimo užtikrinimo, kokybiškos skaitmeninės kopijos parengimo ir kitas sąnaudas, kurios išauga priklausomai nuo dokumento unikalumo ir retumo", – aiškino Viešųjų ryšių skyriaus specialistas Arūnas Malinovskis.

Anot specialisto, Kaune konfliktinė situacija esą galėjo kilti dėl to, kad skaitytojui nebuvo tinkamai pateikta būtina informacija.

"Įpareigojimas perduoti nemokamą publikuoto dokumento egzempliorių Kauno apskrities viešajai bibliotekai yra reglamentuotas 1996 m. lapkričio 22 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu", – pridūrė A.Malinovskis.