Ekspertų išvados

Ekspertinį A.Mickevičiaus gatvės medžių būklės vertinimą atliko miškotyros mokslų daktaras, A.Stulginskio universiteto Miškų ir ekologijos fakulteto lektorius Julius Bačkaitis ir Lietuvos dendrologų draugijos pirmininkas Arvydas Rutkauskas bei jiems talkinęs konsultantas, Lietuvos arboristikos centro vadovas Algis Davenis. Visos išvados antradienio pavakarę pristatytos visuomenei.

J.Bačkaičio teigimu, minėtoje gatvėje inventorizacijos metu tikrinta 130 medžių, iš jų 29 yra jauni, 101 – vyresnio amžiaus. Medžių vidutinis aukštis – apie 13 metrų, kai kurie pasiekia ir 17 metrų.

„Jauni medžiai gali būti lengvai persodinami ar paliekami čia. Dėl jų, ko gero, niekam širdies neskauda, tačiau su senesniais yra daugiau problemų“, - pridūrė specialistas.

Iš vyresnių A.Mickevičiaus gatvės medžių 46 medžiai, kurių būklė yra bloga arba labai bloga, yra ir vienas sausas. 23 medžiai yra sveiki arba mažai sužaloti, likę – patenkinamos būklės.

„Priežastys, kodėl medžiai blogos būklės, yra įvairios. Dažniausia – senas genėjimas, atliktas maždaug prieš 10-15 metų. Čia nebent miestas savo archyvuose rastų, kada tiksliau tai buvo padaryta. Toliau medžių būklę blogina žaizdos, kurios prieš keliolika metų buvo padarytos, kai į medį atsitrenkė, sunkiu kroviniu užkliudė ir pan. Per šias žaizdas į kamieną įsimetę puviniai, kurie su laiku pasklis po visą medį. Pas kai kuriuos medžius atsiradę žiemospirgiai, o kai kur šaknys pažeistos, nes ant jų nuolat statomi automobiliai“, - aptiktus medžių sužalojimus vardijo J.Bačkaitis.

Visi specialistai sutarė, jog A.Mickevičiaus gatvėje būtina išpjauti 24 medžius, nes jie dėl savo kritinės būklės toliau augti nebegali.

„Visi medžiai buvo nugalvinti. Tai pats didžiausias genėjimo nusikaltimas, kai žmonės, įlipę į bokštelio lopšį, tiesiog nupjovė medžių viršūnes. Dėl to mes turime sudarkytus, sužalotus bei išniekintus augalus. Dabar turi būti gyventojų sprendimas, ar tokį suluošintą medį laikyti“, - tęsė arboristas A.Davenis.

Visi ekspertai medžius tikrino atskirai, kad vieni kitiems nepadarytų įtakos. Po to duomenis palygino ir dar kartą patikrino medžius, kur nuomonės išsiskyrė. Visi specialistai sutarė, jog A.Mickevičiaus gatvėje būtina išpjauti 24 medžius, nes jie dėl savo kritinės būklės toliau augti nebegali. Dar yra 27 senieji medžiai, kurie stipriai pažeisti, turi puvinius, tačiau dar gali gyventi, bet jiems reikėtų didelės priežiūros.

Estetinis vaizdas

Būtent dėl pastarųjų medžių kilo didžiausios diskusijos. Į išvadų pristatymą atėję žmonės tikino, kad reikia stengtis išsaugoti medžius kiek įmanoma ilgiau, nors tokių pažeistų medžių globojimas gali trukti ir dešimt metų.

„Tikėtina, kad po kelių metų tokių medžių lajos bus išplėšytos vėjo, sniego, apledėjimo. Kas tada bus kaltas? Savivaldybė, kad laiku nenukirto? Mes, jog išvadose parašėme, kad gali medis toliau būti? Mes nemanome, kad šiuos medžius dabar reikia kirsti, tačiau reikia tinkamai apgenėti, bet tokios būklės želdinių genėjimas taip pat sukelia problemų, nes teisės aktai neleidžia genėti skeletinių šakų, o mažų šakelių apgenėjimas yra laikinas, maždaug metų laiko, problemos sprendimas“, - kalbėjo J.Bačkaitis.

Anot ekspertų, gyvenant mieste, reikėtų įvertinti įvertinti ir estetinį vaizdą. Iškirtus labai prastos būklės medžius ir pasodinus naujus, medžiai netolygiai augs ir sudarys neskoningą bei netvarkingą vaizdą. Be to, nėra jokių garantijų, kiek ilgai augs jau dabar pažeisti medžiai, kuriuos dar galima gydyti ir tikėtis, kad jie atsigaus.

Reikia globoti

Lietuvos arboristikos centro vadovas A.Davenis laikėsi pozicijos, kad reikia stengtis padėti sergantiems ir sužalotiems medžiams augti toliau, tačiau pripažino, kad tai reikalauja labai daug pastangų. Pirmiausia, mieste pasodintiems medžiams nėra tinkamos sąlygos, nes aplink juos reikia palikti labai daug erdvės, kad jie galėtų būti aprūpinti įvairiomis medžiagomis, tarp jų ir vandeniu. Specialistas patirties sėmėsi ir užsienyje ir pastebėjo, kad miesto dangoje aplink medžius specialiai padaromi tarpeliai, augalai tręšiami, specialiai genėjama.

„Palaipsniui vis tiek reikės keisti visus augalus. Nebūtinai viską išpjauti, bet tuos, kurie dar gali gyventi 15 metų, reikia globoti. Mes net nesakome, kad tai priežiūra, nes tai – globa. Turi pakliūti vanduo ir deguonis. Taip pat turi būti erdvės, nes kitaip yra medžių prievartavimas. Be abejo, tvarkant gatves, medžiai turi būti apsaugoti, neturi būti vibracijų prie šaknų“, - sakė A.Davenis.

Susirinkusieji taip pat tikino, kad medžius reikia saugoti ir rūpintis jais tol, kol jie pajėgus bent kažkiek augti. „Tai viską išpjaukime ir nieko nepalikime. Juk medžiai orą valo, o pasodina šakaliukus vietoj tų, kurie jau seniai įsitvirtinę“, - piktai šaukė į susitikimą atėjusi moteris.

Jei jūsų išvados netiks, mes per teismus jas paneigsime ir užsakysime naują ekspertizę bei įrodysime, jog medžiai dar gali augti.

Išvadų pristatyme dalyvavo ir advokatas Saulius Dambrauskas, kuris kartu su kitais kauniečiais dalyvavo protestuose prieš kertamus medžius Kaune. Anot teisininko, niekas neprieštaraus, jog bus iškirsti 24 medžiai, kurių būklė labai bloga, tačiau žmonės neleis kirsti tų medžių, kuriuos dar galima kad ir 10 metų išsaugoti.

„Jei jūsų išvados netiks, mes per teismus jas paneigsime ir užsakysime naują ekspertizę bei įrodysime, jog medžiai dar gali augti. Mes juk turime Stelmužės ąžuolą, Liepą Motinėlę, tad jei žiūrėtumėme tokiu požiūriu, kaip savivaldybė, tai turėtumėme seniai nupjauti ir nesaugoti. Tai kodėl negalima globoti ir miesto medžių?“, - sakė advokatas. Specialistai iš karto replikavo, jog tai daryti tikrai įmanoma, tačiau miesto medžių globojimas turi neadekvačią kainą.

Anot S.Dambrausko, dabar būtina turėti želdinių projektą, kuriame matytųsi, kaip turi būti susodinti augalai, kad netrukdytų nei žmonėms, nei automobiliams, tačiau galėtų laisvai augti.

Kauno miesto savivaldybės atstovai kol kas dar negali pasakyti, ar tie medžiai, kurie pažeisti, bet dar gali būti saugomi bus pjaunami, ar ne. Tai paaiškės po detalesnių diskusijų su ekspertais.

Gyventojų nuomonė

Pasiklausyti ekspertų išvadų apie A.Mickevičiaus gatvės medžius atėjo ir vietos gyventojai. Jie nebuvo tokie kategoriški augalų kirtimo klausimu. Jie pritarė, jog reikia išlaikyti estetinį vaizdą ir, jei rekonstruojama gatvė, tai pakeisti ir jos augalus.

„Maironio gatvė puikiai atrodo, o čia padaryt nori betvarkę, kai bus trys medžiai iškirsti, vienas vos gyvas stovintis. Papūs vėjas ir kris“, - kalbėjo atėjęs vyras.

Jam pritarė ir kita vietos gyventoja. „Reikia visus medžius pjauti, nes jei paliks tokius, tai po to nulūš, vis tiek reikės nupjauti. Tik tada dar ir naujai paklotą šaligatvį teks ardyti, kad šaknų neliktų“, - sakė A.Mickevičiaus gatvės gyventoja.

Vietiniai piktinosi, kad susirenka iš visų rajonų piketuotojai ir nori nuspręsti, ką svetimame kieme daryti. Anot jų, reikia atsižvelgti ir į gyventojų norus turėti gražesnę aplinką.

„Kauno diena“ primena, kad Miško gatvėje, A.Smetonos alėjoje medžių mylėtojai jau rengė protesto akcijas. Tuo tarpu Kauno miesto savivaldybė ne kartą sakė, jog bus atsodinta daugiau medžių, nei jų nupjauta.