Lapkričio 14 dieną minima Pasaulinė diabeto diena. Šeštadienio vakarą miesto gyventojai tapo išskirtinio įvykio liudininkais – Kauno Kristaus Prisikėlimo bazilika nušvito mėlyna šviesa. Taip norima atkreipti dėmesį į problemas, susijusias su cukriniu diabetu. Šią dieną daugelyje šalių žymūs pastatai apšviečiami mėlyna spalva, kuri simbolizuoja viso pasaulio tautas vienijantį dangų.

„Diabetas yra lėtinė, sunki ir brangiai kainuojanti liga. Jo komplikacijos daro žalą ne tik pacientui, bet ir jo artimiesiems, šeimoms ir net valstybei“, – teigia Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Medicinos akademijos Endokrinologijos instituto direktorė ir Kauno klinikų Endokrinologijos klinikos vadovė prof. Rasa Verkauskienė.

Diabetu susergama dėl nepakankamos insulino gamybos kasoje arba sutrikusio jo veikimo audiniuose, šios ligos metu organizmas nepajėgia kontroliuoti kraujo gliukozės kiekio. Ilgainiui gali išsivystyti komplikacijos, pažeidžiančios širdį ir kraujagysles, inkstus, nervus arba akis. „Labai svarbu akcentuoti nacionalines diabeto prevencines programas, gerinti gydymo ir diabeto priežiūros sąlygas“, – priduria profesorė. 

Siekiant užbėgti už akių grėsmingai plintančiai diabeto epidemijai, labiausiai patyrę Lietuvos specialistai sukūrė Nacionalinės diabeto programos projektą. Į darbo grupę buvo įtraukti ir Kauno klinikų, turinčių nacionalinio endokrinologijos srities referencijos centro statusą, atstovai.

Pasak profesorės R. Verkauskienės, kuri vadovauja Lietuvos vaikų endokrinologų asociacijai, šiais metais Lietuvoje įvyko gerų pokyčių. Sveikatos apsaugos ministerija priėmė sprendimą keičiamąsias insulino pompų dalis kompensuoti vaikams ir jaunuoliams iki 24 metų amžiaus. Tačiau profesorė R. Verkauskienė tvirtina, kad mūsų šalies vaikams, sergantiems diabetu, vis dar nepasiekiamos naujausios priemonės, padedančios valdyti ligą. Kompensuojamos tik vienos rūšies insulino pompos, pacientai neturi galimybės pasirinkti optimalaus gydymo būdo.

„Be to, Lietuvoje nepakankamai vertinamas slaugytojų diabetologių darbas, – pabrėžia profesorė. – Susirgus diabetu reikia išmokti gyventi su šia klastinga liga, tačiau už mokymą apmokėjimas yra ribotas.“

Dar viena skaudi problema – vaikų darželiuose ir mokyklose nepasiekiama medicininė pagalba. Kadangi visuomenės sveikatos priežiūros specialistai, dirbantys mokyklose, negali suteikti pirmosios pagalbos, kuri ištikus diabeto komplikacijoms yra gyvybiškai svarbi, vaikai nėra saugūs. Didelė dalis mamų, jei jų diabetu sergančių vaikų nepriima į darželį, būna priverstos išeiti iš darbo, tad paciento tėvai susiduria su papildomais sunkumais, neretai griūna visos šeimos gyvenimas.