Vilkijos krašto istorijos mylėtojai išsiaiškino, kad vienas iš 1863 m. sukilimo vadų Antanas Mackevičius caro kareivių greičiausiai buvo užkluptas ne toje vietoje, kurią ženklina koplytstulpis ir paminklinis akmuo.

Paminklas iškilo ne ten?

Vilkijos apylinkių gyventojai ir daugelis dažnai važiuojančiųjų keliu Kaunas–Jurbarkas puikiai žino Ringovės kaime pakelėje stūksančią seną medinę trobą. Šalia – istoriko, kraštotyrininko Gedimino Ilgūno (1936–2010) iniciatyva dar sovietmečiu A.Mackevičiui atminti iškilęs koplytstulpis, vėliau – ir paminklinis akmuo. G.Ilgūnas knygoje "Antanas Mackevičius: sukilimo žygiai ir kovos" rašo, kad sukilimui vadovavęs kunigas caro kareivių buvo užkluptas šioje troboje – tuomečiame eigulio name.

Kraštotyrininkas, Padauguvos girininkijos girininkas Kęstutis Markevičius, ištyrinėjęs senuosius žemėlapius, išsiaiškino, kad toje vietoje, kur yra A.Mackevičiaus atminimo ženklai, 1863 m. jokia troba nestovėjusi. "To meto kartografinė medžiaga (žemėlapiai) rodo, kad karčiama ir eigulio namelis buvo už 1 km nuo čia, Ringovės piliakalnio papėdėje. O dabartinio paminklo vietoje XIX a. vidurio žemėlapiuose nėra jokios pastato žymės. Namas, šalia kurio pastatytas paminklas, žemėlapiuose atsiranda tik XIX a. pabaigoje, maždaug nuo 1890 m.", – tvirtino senuosius žemėlapius tyrinėjęs K.Markevičius. Jis atkreipė dėmesį, kad rąstai minėtos trobos viduje yra sužymėti – sunumeruoti. "Tai reiškia, kad ji anksčiau stovėjo kitur, buvo išardyta, pervežta ir čia iš naujo suręsta. Manome, kad tikroji istorinio eigulio namelio vieta yra Ringovės piliakalnio papėdėje – tai parodo ir žemėlapiai", – įsitikinęs kraštotyrininkas.

Pašnekovo žodžiais, dėl istorinio teisingumo A.Mackevičiaus atminimo ženklai piliakalnio papėdėje ir turėtų stovėti.

Suimtas pačiame pasienyje

Pirmasis įvardijęs galimą A.Mackevičiaus suėmimo vietą už 1 km nuo Ringovės piliakalnio nutolusios trobos buvo G.Ilgūnas. Dar sovietmečiu jis tyrinėjo A.Mackevičiaus kovų ir žygių vietas, rengė ekspedicijas.

Buvo žinoma, kad A.Mackevičius su dviem palydovais 1863 m. gruodį keliavo į Lenkiją pas sukilimo vadovybę. Sutartoje vietoje tarp Vilkijos ir Seredžiaus jie turėjo keltis per Nemuną valtimi ir taip atsidurti nebe tuometės Rusijos valdose, o Prūsijos karalystės dalimi tapusioje Lenkijoje, Augustavo gubernijoje. Ilgai keliavę ir sutartoje vietoje valties neradę (manoma, kad tai galėjo atsitikti dėl išdavystės arba keliauninkai galėjo nuklysti į šalį), sukilėliai užsuko į valstybinio eigulio namą sušilti.

Remdamasis vietos gyventojų pasakojimais, G.Ilgūnas priėjo išvadą, kad Ringovės kaime prie pat kelio Kaunas–Jurbarkas stūksanti troba yra senasis eigulio namas, kuriame A.Mackevičius su palydovais atkreipęs į save taip pat atsitiktinai (esą ieškant ugnies pypkei prisidegti) užsukusių caro kareivių dėmesį. Kilus sąmyšiui, A.Mackevičiui pavyko pabėgti, tačiau kareiviai jį, iš pradžių sėkmingai sumėčiusį pėdas ir miške pasislėpusį, aptiko ir pristatė į Kauną, kur kunigas buvo teisiamas. Savo indėlio sukilime prieš carinę priespaudą nebandęs nuslėpti kunigas buvo nuteistas mirties bausme.

Perkelti nerekomenduoja

Vilkijos apylinkių seniūnas Arūnas Bačiūnas tikino gerai žinąs diskusijas dėl A.Mackevičiaus įamžinimo vietos autentiškumo, tačiau yra linkęs laikytis G.Ilgūno versijos. "Dabartinė vieta pasirinkta neatsitiktinai – ją nustatė G.Ilgūnas. Jei mums kas nors tikrai pasakytų, kad suėmimo vieta yra piliakalnio papėdėje, tai galima pasamdžius techniką tą akmenį ir koplytstulpį pertempti. Bet kur garantija, kad po pusmečio ar po metų neateis kitas žmogus ir nepasakys: istorinė vieta yra visai ne čia, o dar kitur?" – abejojo A.Bačiūnas.

Pasak Kauno rajono savivaldybės Urbanistikos skyriaus vedėjo pavaduotojos Rūtos Černiauskienės, diskusijos dėl suėmimui vadovavusio kunigo įamžinimo vietos vyksta ne pirmi metai. Spalio mėnesį savivaldybėje rengtas pasitarimas, kuriame dalyvavo K.Markevičius, Vytauto Didžiojo karo muziejaus atstovai.

"Kadangi pasitarime daug ginčytasi, diskutuota ir bendros nuomonės neprieita, buvo nutarta kreiptis į Lietuvos centrinį valstybės archyvą ir Lietuvos valstybės istorijos archyvą – ieškojome konkrečią vietą galinčių patvirtinti dokumentų, – prisiminė R.Černiauskienė. – Iš Centrinio archyvo gavome atsakymą, kad jie mus dominančio laikotarpio archyvų neturi. Lietuvos valstybės istorijos archyvas atsiuntė atsakymą, kad dokumentai pateikia prieštaringas A.Mackevičiaus suėmimo aplinkybes ir vietą. Remdamiesi šiais atsakymais, kol tiksli sukilimo vado suėmimo ar bent patekimo caro kareivių akiratin vieta nenustatyta, mes nerekomenduojame atminimo ženklų perkelti."

Kviečia tyrinėti savarankiškai

Kauno apskrities archyvo direktorius Gintaras Dručkus negalėjo pasakyti, ar jo vadovaujamame archyve yra patikimų istorinių dokumentų, kuriais remiantis galima būtų nustatyti tikslią eigulio namo Ringovės kaime vietą 1863 m.

"Šis klausimas reikalauja rimto istorinio tyrimo, reikia pakelti daugybę istorinių dokumentų. Prieš keletą metų esu gilinęsis į šią temą. Egzistuoja 90 proc. tikimybė, kad namo šeimininko pavardė raportuose apie A.Mackevičiaus suėmimą nebuvo įvardyta. Tai sunkina tyrimą. Be to, nėra taip, kad paimsi raportą ir ten bus parašyta: toks ir toks kaimas, tokia ir tokia gatvė. Taip paprastai nebūna – reikia žiūrėti kontekstinę informaciją, daryti palyginimus", – G.Dručkaus skaičiavimais, toks tyrimas gali užtrukti mėnesį ar du, nes gubernijos laikotarpio bylų archyve yra apie 200 tūkst. ir didžiąją jų dalį reikėtų peržiūrėti.

Pašnekovas kvietė istorijos mylėtojus į archyvą ir istorinę medžiagą čia tyrinėti savarankiškai. "Dokumentus galime pateikti – ateikite ir skaitykite. Atrinksime bylas: tūkstantį vienam kartui, tūkstantį – kitam, prašom, skaitykite, tyrinėkite, ieškokite istorinės tiesos. O mes patys tokių pajėgų neturime, kad galėtume du mėnesius laikyti žmogų vien šiam tyrimui, be to, mūsų ir funkcija kita", – užsiminė archyvo direktorius.

Bendruomenei siūlo nesiblaškyti

Kultūros paveldo centras (KPC), renkantis duomenis, būtinus kultūros paveldui inventorizuoti, yra parengęs Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos projektą, siūlantį vietovę Ringovės kaime, kur stūkso A.Mackevičiaus atminties ženklai, įtraukti į Kultūros vertybių registrą kaip atmintiną vietą. Sprendimo projektą parengęs KPC paminklotvarkininkas Saulius Turskis prisipažino girdėjęs diskusijas dėl vietos autentiškumo, tačiau bendruomenei siūlė nesiblaškyti. "Niekas tiksliai nežino A.Mackevičiaus suėmimo vietos – jis buvo suimtas miške. Žinoma tik tai, kad jis, bandydamas patekti į Lenkiją, ten ėjo, o į kurią trobą buvo užsukęs – tai yra tik teiginiai, kurių patikrinti negalima."

Pašnekovo žodžiais, nieko bloga, kad koplytstulpis ir paminklinis akmuo stovi galbūt ne visai tikslioje vietoje. Atminties ženklų galimą pervežimą į kitą vietą, kuri taip pat nėra visiškai aiški, S.Turskis pavadino lėšų švaistymu: "Geriau jau tas lėšas panaudoti kitiems paveldo objektams tvarkyti. Kilometras į vieną ar į kitą pusę šiuo atveju didelio skirtumo nesudaro. Sukilėliai, traukęsi nuo Kėdainių krašto, įvairiose vietose kovėsi. Tai nejaugi statysime atminties ženklus kiekvienoje vietoje?"

Pasak paminklotvarkininko, būtų optimalu, jei į atmintinų vietų sąrašą būtų įtraukta vieta, kur dabar stovi A.Mackevičiaus atminties ženklai. Kada šį klausimą svarstys Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba, S.Turskis negalėjo pasakyti.

Komentaras

Remigijus Civinskas
Istorikas, Vytauto Didžiojo universiteto docentas

A.Mackevičiaus suėmimo klausimo nesu detaliau tyrinėjęs, tačiau bendra praktika yra tokia, kad sukilimams, ypač XIX a. bajoriškam išsivadavimo sąjūdžiui, įamžinti tikslios vietos neturi labai didelės reikšmės. Svarbu, kad bajoriško pasipriešinimo judėjimo atminties ženklai apskritai būtų. Žinoma, norėtųsi, kad vieta istorinei atminčiai įprasminti būtų pasirinkta pagrįstai. Tačiau tikslias vietas kartais sudėtinga identifikuoti, jei nėra pakankamai istorinės medžiagos.

Lokalizuoti istorinių kovų, žūčių vietas dėl įvykusių natūralių pokyčių, neišlikusio paveldo kartais būna sudėtinga. Jeigu nesutariama, yra ginčas dėl to, kur tie atminties ženklai turėtų būti, reikėtų atlikti profesionalų tyrimą. Tokių tyrimų, susijusių su istorinės atminties vietomis, yra atlikęs Lietuvos istorijos institutas – savivaldybė arba vietos bendruomenė galėtų kreiptis į jį. Kitas dalykas, kad tie tyrimai kainuoja ir tai finansuoti kažin ar yra pagal galimybes bendruomenėms.

Jei istorinių duomenų nėra, nemanau, kad iš to reikėtų padaryti ginčo objektą. Ginčą, kuriame, su visa pagarba vietiniams etnografinės medžiagos rinkėjams, bet kartais pernelyg aršiai kryžiuojamos špagos.

Iš Lietuvos valstybės istorijos archyvo direktorės Virginijos Čijunskienės rašto Kauno rajono savivaldybės administracijai:

Dėl 1863 m. sukilimo vado kunigo A.Mackevičiaus suėmimo vietos nustatymo buvo peržiūrėtos kai kurios (…) bylos.
A.Mackevičiaus suėmimo aplinkybės atsispindi įvairiuose nevisiškai išlikusiuose carinės administracijos įstaigų dokumentuose: žandarų pranešimuose, apskričių karinio viršininko raportuose, paties A.Mackevičiaus, kitų sukilėlių apklausos ir tardymo protokoluose (tardomi sukilėliai dažnai specialiai pateikdavo klaidinančią informaciją).
Detaliausiai A.Mackevičiaus suėmimas aprašytas Kauno ir Marijampolės apskričių karinio viršininko N.Ganeckio 1863 m. gruodžio 8 d. raporte Vilniaus karinės apygardos viršininkui M.Muravjovui: "Nužygiavęs apie 5 varstus nuo [Vilkijos] miestelio… užėjo į netoli Ringovės karčiamos prie kelio esantį valstybinio eigulio namą ir rado jame keletą įtartinų asmenų, […] vienas iš maištininkų spėjo išbėgti iš trobos ir pasislėpti. […] Grenadieriai buvo pasiųsti […] pėdsakais Nemuno pakrante Dubysos link […]. Nenukrypstamai laikydamasis pėdsakų, štabo kapitono Ozerskio būrys nuėjo tris ar keturis varstus skardžių išraižyta vietove palei Nemuną, ir staiga priekyje ėjęs jaunas grenadierius Nikolajus Nikonovas sustojo ir parodė, jog kažkas guli po žemai nulinkusia egle […] tai buvo bėgimo iškankintas Mackevičius, kaip jis pats pasiskubino pasakyti."

Minėti dokumentai pateikia prieštaringas A.Mackevičiaus suėmimo aplinkybes ir vietą. Norint patvirtinti, kad jis buvo suimtas netoli eigulio trobos (anot G.Ilgūno) reikia atlikti išsamesnį mokslinį tyrimą, susipažinti su vietove.

Dokumentų apie Ringovės eigulio trobos ir karčiamos statybą rasti nepavyko. Tokie pastatai paprastai buvo statomi be statybos ir leidimų projektų.

Kadangi kompiuterinės duomenų bazės archyve nėra, (…) atsisakome atlikti paiešką dėl neproporcingai didelių laiko ir darbo sąnaudų.

Kviečiame suinteresuotus asmenis atvykti į Lietuvos valstybės istorijos archyvą ir savarankiškai ieškoti juos dominančių dokumentų archyvo skaitykloje.